Rokiškyje gyvuojanti gyvūnų gerovės organizacija „Antras šansas“: beglobių gyvūnų populiacijos augimą gali sustabdyti tik kastracija ir sterilizacija (5)

Publikuota: 2019-06-30 Kategorija: Žmonės
Rokiškyje gyvuojanti gyvūnų gerovės organizacija „Antras šansas“: beglobių gyvūnų populiacijos augimą gali sustabdyti tik kastracija ir sterilizacija
N. Pranskūnaitės nuotr. / N. Pranskūnaitė

Benamių gyvūnų globos problema Lietuvoje egzistuoja, nes žmonės leidžia gyvūnams daugintis ir galiausiai lengva ranka juos išmeta į gatvę, konteinerį ar svetimą kiemą“ – kalbėjo pedagogė, gyvūnų gerovės organizacijos „Antras šansas“ savanorė Nijolė Pranskūnaitė. Ne paslaptis, kad gyvūnų globos organizacijos užverčiamos prašymais priimti šuniukus ir kačiukus. Likimo nuskriausti keturkojai dažnai atsiduria gatvėje, todėl ši problema – opi ir neišsprendžiama daugelį metų. Rokiškio gyvūnų gerovės organizacija „Antras Šansas“ skuba į pagalbą nuskriaustiems gyvūnams, kurie patys negali paprašyti pagalbos.

Kiek laiko gyvuoja gyvūnų gerovės organizacija „Antras šansas“? Kokie jūsų tikslai? Kokias veiklas vykdote?

„Benamių gyvūnų globos problema Lietuvoje opi nuo neatmenamų laikų. Ji egzistuoja, nes žmonės leidžia gyvūnams daugintis ir galiausiai lengva ranka juos išmeta į gatvę, konteinerį ar svetimą kiemą. Gerai, kad yra žmonių, kuriems tai rūpi. Prieš keletą metų mūsų rajono gyventoja, pedagogė Renata įsteigė „Facebook“ bendruomenę ,,Gyvūnų globa Rokiškyje“. Čia žmonės turi galimybę dalintis rastų ir dingusių gyvūnų istorijomis. Tokiu būdu siekiame padėti jiems grįžti į namus bei ieškoti naujų šeimininkų. Ši bendruomenė buvo pirmasis žingsnis.

Praeitų metų rudenį, bendruomenės susitikime, gvildenome globos namų įsteigimo klausimą, į kurį atvyko Airijos lietuvė Jolita. Ji turėjo praktinės savanorystės patirties įvairiose srityse. ,,Globos namai – ateities vizija, o gyvūnams reikia padėti tuojau pat“ – kalbėjo ji.  Jolita nieko nelaukė: su bendraminčiais suorganizavo kačių gaudyklę, porą transportavimo dėžių ir ėmėsi darbo – gaudė kates sterilizacijai, o kadangi ši paslauga kainuoja, ėjo į savivaldybę prašyti paramos, aiškino apie veiklos svarbą. Buvo įkurtas „Facebook“ puslapis ,,Gyvūnų Gerovės Organizacija „Antras Šansas“.  Jolita padarė tikrai daug, ypač žinant, kad ši moteris kovoja su sunkia progresuojančia liga. Jai išvykus gydytis, įkvėpti idėjos veiklą tęsė kiti. Tikriausiai supratote, kad mūsų prioritetas – sterilizacija, tačiau taip pat padedame ir alkstantiems, sergantiems gyvūnams, ieškome jiems namų.“

Kiek savanorių turite? Ko reikia norint tapti savanoriu?

„Mūsų savanorių nėra daug, tačiau turime daug palaikytojų, rėmėjų, laikinų pagalbininkų. Vieni prisideda darbu, kiti – aukoja maistą, pinigus gydymui, padeda suteikdami transportą, teikia informaciją, suteikia namų globą. Didelę paramą jaučiame iš savivaldybės, mero, Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos ir jų vadovės Jolantos, kuri mums ne tik suteikia visokeriopą pagalbą, bet ir prireikus konsultuoja ir dieną, ir naktį.

Savanorystė yra savęs atidavimas nesiekiant ir nesitikint jokio atlygio. Tai – veiksmai ir nuostatos, kylančios iš vidinio suvokimo – tam tikra gyvenimo filosofija, kurią arba turi, arba ne. Didžiausias atlygis yra matyti sveikus ir laimingus gyvūnus, švarią aplinką. Dauguma žmonių turi pakankamai įgūdžių savanorystei, tačiau nesiryžta. O reikia tiesiog pradėti. Gal tu savo aplinkoje matai benamį šunelį ar katinėlį? Pamaitink, įpilk vandens, padaryk būdelę, parašyk mums, pranešk apie problemą, paaukok maisto, kraiko, išsterilizuok neturtingo kaimyno, giminaičio katę, pasiūlyk transporto paslaugas. Šiuo metu labai daug mažų kačiukų, kuriems reikia nuolatinės globos ir namų. Jei tu turi kampelį namuose ir širdyje, paskambink ar parašyk mums. Duosime narvą, maisto, kraiko, vaistų, kartu ieškosime namų.“

Kastracija ir sterilizacija: kaip paaiškintumėte šias sąvokas? Kokia to nauda?

„Labai kviečiu pamąstyti, kad rasti šeimininką kačiukams yra be galo sunku, pagalvoti, kokiu greičiu jie dauginasi, kaip dažnai papildo benamių kačių skaičių, vargsta po balkonais, kenčia badą ir šaltį, tampa nuo problemų pavargusių žmonių neapykantos taikiniu. Nekontroliuojamą beglobių gyvūnų populiacijos augimą gali sustabdyti tik kastracija ir sterilizacija. Gyventojai sąmoningėja, supranta šių procedūrų teikiamus privalumus, todėl  jų atliekama kur kas daugiau. Džiugu, kad daugelis savivaldybių (tame tarpe ir Rokiškio) skiria paramą bešeimininkių kačių PSP (pagauk – sterilizuok – paleisk)  programoms.

Kastracija atliekama patinams – prapjaunamas kapšelis ir pašalinamos sėklidės. Sterilizacija yra patelės kiaušidžių ir gimdos pašalinimas. Ši procedūra sudėtingesnė, kadangi būtina atverti pilvo ertmę. Abi šios operacijos atliekamos veterinaro, naudojama anestezija, todėl yra visiškai neskausmingos. Gyvūną iš klinikos galima pasiimti namo jau tą pačią dieną, kai tik baigiasi narkozės poveikis, o po paros – netgi paleisti.“

Augintinių šeimininkai baiminasi komplikacijų. Ar jų dažnai pasitaiko?

„Sakyčiau, priešingai. Baimintis pasekmių reikia auginant nesterilizuotus gyvūnus. Praktika rodo, kad sterilizacija padeda išvengti kai kurių gana dažnai pasitaikančių susirgimų. Moksliškai yra įrodyta, kad ankstyva sterilizacija iki minimumo sumažina pieno liaukos vėžio tikimybę katėms, taip pat padeda išvengti tipinės nesterilizuotų kalių ligos – piometros.“

Kokio amžiaus gyvūnus geriausia sterilizuoti/kastruoti?

„Yra įvairių nuomonių. Lietuvoje paprastai procedūra atliekama tada, kai gyvūnas sulaukia pusės metų amžiaus, geriausia iki pirmos rujos, tačiau žinoma atvejų, kai, pavyzdžiui, katės rujoja nesulaukę tokio amžiaus. Airijoje, kur gyvena mūsų savanorė Jolita, katės sterilizuojamos, kai priauga 1 kg svorio.“

Egzistuoja mitas, kad po operacijos gyvūnai nutunka, tampa tingūs? Ar tai tiesa?

„Tiesa tai, kad gyvūnai tampa ramesni, kadangi atkrinta su poravimosi instinktu susiję rūpesčiai. Kartais po sterilizacijos jie priauga svorio, tačiau tai tiesiogiai nėra susiję su sterilizacija. Man teko matyti labai daug tingių, nutukusių nesterilizuotų gyvūnų, ir priešingai.“

Kokios galimos pasekmės gyvūnui, kai jis nekastruojamas?

„Problemų daug: teritorijos žymėjimas, ligos, peštynių traumos. Na, o didžiausia blogybė, kaip jau minėjau, populiacijos augimas. Jei jūsų kieme atsirado viena beglobė katė, tai didelė tikimybė, kad  nekontroliuojant situacijos, jau po metų jų gali padaugėti iki 15-20, todėl svarbu laiku užbėgti tam už akių.“

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą