Verslininkai savo asmeninių taisyklių nustatyti negali ir privalo priimti grąžinamas prekes (2)

Savaitgalį vienoje didelių facebook grupių, kurioje reklamuojasi drabužiais prekiaujantys asmenys ir verslininkai, kilo didelis ginčas dėl to, kad kai kurie prekiautojai atsisako priimti prekes, jei pirkėjams netiko dydis, modelis. Atsirado „gudručių“, kurie netgi savo įrašuose apie parduodamas prekes prirašo, kad jos nekeičiamos. Nors vartotojas turi teisę per 14 dienų grąžinti nevilkėtą daiktą, jei netiko jo dydis, spalva ar modelis. Tema itin aktuali – elektroninė prekyba sparčiai populiarėja. Tačiau diskusija grupėje parodė, kad nei pirkėjai žino savo teises, nei pardavėjai – savo pareigas. „Rokiškio Sirena“ kreipėsi į Valstybinę vartotojų apsaugos tarnybą bei Valstybinę mokesčių inspekciją paaiškinimų, kokias teises turi pirkėjas, ir pareigas – pardavėjas.

Situacija – įprastinė

Diskusija dėl vartotojų teisių įsiplieskė vienoje facebook grupėje, kurioje prekiaujama drabužiais apkūnioms moterims. Moteris, ketinusi įsigyti apie 50 Eur kainuojantį gaminį, paklausė pardavėjos, ar ji galės tą drabužį grąžinti, jei jis netiks. Diskusija sudomino ir dėl to, kad pardavėja – rokiškėnė. Tema aktuali: nestandartinių figūrų žmonės dažnai susiduria su problema, kad jų dydžio drabužiai ne visuomet tinka. O, kadangi jie perkami elektroninėje erdvėje, pasimatuoti galimybės nėra. Pardavėja, užuot informavusi apie grąžinimo būdus, ką padaryti ji privalo, pareiškė, kad prekių atgal ji nepriima, ir pirkėją tiesiog užblokavo. Sandoris, žinoma, neįvyko.

Tačiau į diskusiją grupėje įsijungė ir daugiau pardavėjų, kurios atvirai gyrėsi, kad pažeidžia šalies įstatymus: prie parduodamos prekės nurodo, kad ji negrąžinama ir nekeičiama. Žodžiu, jei pirkėjas, neturėdamas galimybės pasimatuoti siūlomą prekę, apsiriko su dydžiu ar matmenimis, tai jau čia kaip sakant, jo problema, nors įstatymai nurodo kitaip.

Pardavėjas privalo priimti

Apie tai, kad vartotojas per 14 dienų gali grąžinti elektroniniu būdu įsigytą drabužį, jei netiko jo dydis, modelis, spalva, „Rokiškio Sirenai“ patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič. Ji paaiškino, kad šiuo atveju yra ir išimčių. Jei prekę parduoda fizinis asmuo, sandoris yra tarp dviejų fizinių asmenų, tai jis neprivalo priimti grąžinamos prekės. Tačiau jei asmuo vykdo nuolatinę prekybą, yra verslininkas, tuomet iš jo drabužį nusipirkęs asmuo, kuriam netiko jo dydis, spalva, modelis ar kokios kitos savybės, turi teisę nenaudotą daiktą grąžinti per 14 dienų. Ir pardavėjas PRIVALO tokią prekę priimti. Ir jokie prierašai „prekės nekeičiamos“, negalioja. „Jei pardavėjas atsisako priimti grąžinamą prekę, kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – sakė N. Jarmulkovič.

Apie fizinius asmenis ir verslininkus

Kas yra fizinis asmuo ir verslininkas, paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė. Fizinis asmuo šiuo atveju, pašnekovės teigimu, tai, pavyzdžiui, asmuo, pardavinėjantis savo asmeninius, vaikų išaugtus ar sau netikusius, nepatikusius drabužius. Jei asmuo vykdo NUOLATINĘ prekybą drabužiais, jis turi turėti verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, įmonę ar kitaip būti legalizavęs savo veiklą.

Taigi, iš šio paaiškinimo matyti, kad nuolatine drabužių prekyba užsiimantys asmenys turi registruoti savo veiklą, vadinasi patenka į verslininkų kategoriją.

Vartotojų teisės

Jei vartotojas apsiperka elektroniniu būdu, jo teises reglamentuoja: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228(7) - 6.228(11) straipsniai; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas; Mažmeninės prekybos taisyklės  (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo). Detalesnę informaciją apie tai galima rasti: Lietuvos vartotojų instituto svetainėje, skiltyje  „Prekių keitimas ir grąžinimas“.

Šalies įstatymuose apibrėžiama, kad nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, kuri sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, sutarties šalims fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir naudojant tik ryšio priemones. Nuotolinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis laikomos tokios sutartys sudaromos nesusitinkant akis į akį, pavyzdžiui internetu, telefonu, elektroniniu paštu, faksu arba laišku.

Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties, atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties per 14 dienų nuo prekės gavimo ar paslaugų sutarties pasirašymo. Vartotojas privalo grąžinti prekes pardavėjui nedelsdamas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo pardavėjui dienos.

Pavyzdžiui, jeigu sutartis dėl prekės pirkimo buvo sudaryta gruodžio 1 d., paskutinė diena atsisakyti sutarties yra gruodžio 15 d., įskaitant ir nedarbo dienas. Tačiau, jeigu paskutinė diena, kurią galima atsisakyti sutarties sutampa su nedarbo diena, terminas turėtų būti pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos. Sutarties atsisakymo terminas nebūtinai sutampa su prekės grąžinimo terminu.

Jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties, vartotojas turi teisę sutarties atsisakyti per 12 mėnesių.

Nutraukti sutartį vartotojas gali ir pateikęs aiškų pranešimą apie atsisakymą, taip pat, jeigu pageidauja, užpildęs pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, kuri turi būti pateikiama pardavėjo svetainėje.

Vartotojas turi išsiųsti arba perduoti prekes pardavėjui, nebent sutartyje numatyta, kad prekes atsiima pats pardavėjas. Tiesiogines prekės grąžinimo išlaidas turėtų padengti vartotojas, nebent nuotolinės prekybos sutartyje numatyta, kad šios išlaidos tenka verslininkui. Grąžinimo išlaidos taip pat tenka pardavėjui tais atvejais, kai pardavėjas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas.

Vartotojas gali grąžinti kokybišką prekę pardavėjui ir atsisakyti sutarties, jeigu daiktas nebuvo naudojamas, yra nesugadintas, išsaugotos jo vartojamosios savybės, yra nepraradęs prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi daikto pirkimą iš pardavėjo įrodančius dokumentus bei prekės garantiją patvirtinantį dokumentą, jeigu toks yra. Pirkimą įrodančiais dokumentais gali būti laikomi kasos aparato kvitas, pirkimo - pardavimo kvitas, PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kita. Jeigu vartotojas neišsaugojo prekės pirkimo - pardavimo dokumento, prekė gali būti keičiama arba vykdomi kiti vartotojo prašyme nurodyti vartotojo reikalavimai tik pardavėjui sutikus.

Pardavėjas, gavęs vartotojo pareiškimą dėl sutarties atsisakymo, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 14 dienų, privalo grąžinti vartotojui visas jo sumokėtas sumas. Turi būti grąžinamos ir vartotojo apmokėtos prekių pristatymo išlaidos, nebent vartotojas buvo pasirinkęs kitą negu verslininko siūlytas pigiausią pristatymo būdą. Verslininkas gali negrąžinti vartotojui sumokėtų sumų tol, kol prekės nepasiekia pardavėjo arba kol vartotojas nepateikia įrodymų, kad prekės tikrai buvo išsiųstos.