Vasario 16-oji: vienas seniausių rajone turnyrų, atgaivintos tradicijos ir dėkota rajonui nusipelniusiems žmonėms (foto + video) (2)

Publikuota: 2020-02-17 Kategorija: Renginiai
Vasario 16-oji: vienas seniausių rajone turnyrų, atgaivintos tradicijos ir dėkota rajonui nusipelniusiems žmonėms (foto + video)
L. Dūdaitės-Kralikienės nuotr. / Nepriklausomybės aikštėje jaunieji rokiškėnai

Vasario 16-oji rajone buvo gausi įvairiausiais renginiais: sporto varžybomis, koncertais, minėjimais. Vienas ilgiausių tradicijų rajone turintis Nepriklausomybės salės futbolo turnyras jau 27-ąjį kartą kvietė žaisti rajono komandas. Nepamirštas ir Vasario 16-osios signataras Vladas Mironas, ir nepriklausomybės kovose žuvę kariai. Šiemet atgaivinta graži tradicija: jaunuosius rajono talentus išvysti ne tik trumpoje šventinėje programoje, bet ir Kultūros centro scenoje. Šventinius renginius vainikavo iškilmingas vakaras, kuriame rajono meras dėkojo mūsų bendruomenių, įmonių, įstaigų nusipelniusiems žmonėms.

Minėjo nuo vasario 14-osios
Kadangi Vasario 16-osios renginių rajone sąrašas labai gausus, sunku buvo juos sutalpinti į vieną ar dvi dienas. Todėl Valstybės atkūrimo diena pradėta minėti jau vasario 14-ąją. Tadien tradiciškai buvo pagerbti laisvės kovose su bolševikais 1919-20 m. žuvę Lietuvos kariai, palaidoti Latvijoje, Červonkos kapinėse.
Tądien startavo ir tradicinis, jau 28-asis salės futbolo turnyras. Tai vienas ilgiausias tradicijas turinčių sporto renginių mūsų rajone. Pirmą kartą jis komandas į tuometinę Kavoliškio pagrindinės mokyklos salę sukvietė dar tolimais 1992-aisiais. Šis turnyras buvo lakmuso popierėlis, atspindėjęs ir šalies, ir rajono futbolo raidą. Komandų skaičius kito, nuo labai skaitlingo būrio pirmaisiais metais, iki 4-5, kito formatas. Tarp šio turnyro žaidėjų – įvairiausio amžiaus, patirties, profesijų žmonės: nuo ledo ritulio žaidėjų, iki pedagogų, netgi kunigų. Nuo 2009 m. šio gražaus turnyro namais tapo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinys. O kasmetė turnyro istorija, statistika kruopščiai renkama ir saugoma jo pradininko, futbolo entuziasto Antano Tigrūdžio užrašuose. Ne išimtis ir šie metai. Šiemet į „Romuvos“ salę žaisti susirinko penkios komandos: „FC Tornado“, „Viltis“, „Pogrindis“, „Fortūna“, „Kavoliškis“. Dviejų dienų varžybose sėkmė finale lydėjo „Vilties“ futbolininkus: gerai žinomus rajono žaidėjus. Jie vasario 15-ąją į viršų kėlė nugalėtojų taurę.

Rungtynės dėl 3-osios vietos:

Finalo rungtynės:

Šventė Vlado Mirono gimtinėje
Rokiškėnams Vasario 16-oji nėra tiesiog raudonai pažymėta diena kalendoriuje. Tai mūsų rajono istorija. Mūsų kraštas gali didžiuotis, kad ant garsiojo Vasario 16-osios akto yra ir mūsų kraštiečio, kilusio iš Panemunio krašto, kunigo Vlado Mirono vardas.


Tad į gražų šventinį minėjimą jo tėviškėje – Kuodiškių kaime, prie paminklinio akmens buvo prisimintas ne tik jo atminimas, bet ir tarpukario Lietuvos istorija. Šv. Mišias už Vl. Mironą, už valstybę ir jos žmones aukojo Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio klebonas Albertas Kasperavičius. Po jų visi suko į Panemunio pašonėje įsikūrusį Kuodiškių kaimą. Dabar jo faktiškai nebelikę: vieniša sodyba tarp laukų ir miškų, vingiuojantis kaimo keliukas, vedantis į nedidelę aikštelę, paženklintą paminkliniu akmeniu ir specialiu granitiniu žymeniu. Tad norintieji pagerbti signataro atminimą vos tilpo nedidelėje erdvėje. Renginį vedė Panemunio bibliotekininkė Elena Baronienė. Miestelio bendruomenės žmonės trispalvėmis širdelėmis papuošė aplinką, tokias pat širdeles paruošė ir renginio dalyviams. Prie paminklinio akmens nuaidėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos karių iškilminga salvė, skambėjo Skapiškio ansamblio dainos, Rokiškio krašto muziejaus specialistų Ievos Marijos Černiauskaitės bei Giedriaus Kujelio pranešimai apie tai, kokia buvo tarpukario Lietuva, jos politikai. Antai, mūsų krašto atstovai sudarė 4 proc. Steigiamojo seimo narių. Tačiau mūsų kraštas šaliai davė 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarą bei du ministrus pirmininkus: Antaną Tumėną bei Juozą Tūbelį. Po renginio žmonės neskubėjo skirstytis: jie vaišinosi čia pat išvirta arbata, bendravo.

Nepamiršti ir 1949 m. signatarai
Vasario 16-oji – ypatinga diena ir dėl dar vienos deklaracijos, kuri gimė juodžiausią valandą: 1949 m., kai jau gęso laisvės kovos, kai Lietuvą nusiaubė trėmimai, teroras, kai šalies gyvenimą iš esmės pakeitė kolektyvizacija. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Taryba pasirašė aktą, kuriame buvo nustatytos tolesnės laisvos Lietuvos valstybės gairės. Joje Lietuva – demokratinė valstybė, o Suverenitetas priklauso tautai. Visi šalies gyventojai lygiateisiai. O vienu svarbiausių valstybės uždavinių keliama socialinė globa. Tarp deklaracijos 8 signatarų – net du mūsų krašto žmonės: Leonardas Grigonis-Užpalis ir Vytautas Gužas-Kardas. Jie po mirties paskelbti Rokiškio garbės piliečiais. Jų atminimas Vasario 16-ąją pagerbtas Kazliškyje ir Sėlynėje.

Trumpa, bet prasminga šventė


Vasario 16-osios dienos minėjimas Rokiškyje prasidėjo šv. Mišiomis Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Parapija paruošė ypatingą staigmeną: šventovės kolonos buvo apšviestos trispalvės spalvomis. Po šv. Mišių šventiniai renginiai persikraustė į Nepriklausomybės aikštę. Čia rikiavosi gausėjančios Rokiškio jaunųjų šaulių pajėgos. Šauliai šventei pasirengė iš peties: tik ne kalbomis ar eilėraščiais, o rimtu darbu: šventės išvakarėse jaunimas kartu su kariais savanoriais dalyvavo žygyje. Tradiciniai šventės dalyviai – ir jaunieji skautai. Nepaisant žvarboko oro, renginyje buvo gausu jaunimo, šeimų su mažyliais. O ir renginio programa buvo pritaikyta jaunimui: be ilgų sveikinimo kalbų ir literatūrinių įžangų. Užtat su linksmomis dainomis, kurias atliko Redos Kazlauskienės vadovaujami Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos jaunieji choristai. Tradiciškai Vasario 16-ąją trispalvę Nepriklausomybės aikštėje iškėlė šiandieniniai rajono gynėjai – 506-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai. Nuaidėjo ir tradicinė, rokiškėnų labai laukiama salvė.
Po to kariai, šauliai, skautai, istorijos entuziastai skubėjo į Rokiškio senąsias kapines. Pagerbti žmogaus, 1919 m. sausio 1 d. Vilniaus Gedimino pilies bokšte kėlusio trispalvę vėliavą, atminimo. Tas žmogus – rokiškėnas Petras Gužas. Įdomu, kad jam teko garbė trispalvę Gedimino pilies bokšte kelti triskart: 1919 m., 1920 m. ir 1939 m., Lietuvai atgavus Vilnių.
Nepamiršti liko ir 1919 m. žuvę rokiškėnai kariai savanoriai, palaidoti senosiose kapinėse. Jų atminimui nuaidėjo šiandieninių jų įpėdinių – 506-osios pėstininkų kuopos karių savanorių – salvė. Moksleiviai uždegė žvakutes.

Atgaivinta tradicija
O netrukus – naujas renginys. Kultūros centre atgaivinta prieš gerą penkmetį buvusi tradicija pagerbti ir pasidžiaugti Rokiškio jaunaisiais talentais. Antrojo aukšto foje surengta geriausių jų dailės darbų paroda. O didžiojoje salėje – įspūdingas koncertas.

Tik štai dar žiūrovai nespėjo susidomėti naujove: jei tradiciniame Žiemos koncerte prireikia jau ne tik papildomų kėdžių, bet ir papildomų koncertų, tai šįkart jaunųjų rokiškėnų talentais grožėjosi maždaug pusė didžiosios salės žiūrovų. O pasidžiaugti tikrai yra kuo: į sceną vienas po kito žengė tituluoti tarptautinių ir Lietuvos konkursų laureatai bei diplomantai. Talentu žibėjo jaunoji smuikininkė Flora Kemundrytė, pastaruoju metu šluojanti įvairiausių konkursų nugalėtojos titulus. Į seną žengė tarptautinių konkursų laimėtoja Neda Junokaitė,  kanklininkių ansamblis, Dainų dainelėje pasirodymo tiesioginiame eteryje laukiančios „Re Do“ ansamblio dainininkės. Eufonija grojo Danielius Speičys, trombonu – Dovydas Kundrotas. Talentu žavėjo mažoji smuikininkė Karina Varnaitė. O štai mažąjį solistą Mantą Valainį į sceną atvedė renginio vedėjai. Ir po sėkmingo pasirodymo jaunasis talentas „davė penkis“ renginio vedėjui. Kamajiškė Rimantė Mičelytė atliko grupės „Baltos varnos“ dainą „Aukštaitija“. Po to į sceną žengė Obelių gimnazijos ansamblis „Domino“ bei solistas Tadas Muraška, Juodupės gimnazijos ansamblis, „Pandėlio balsiukų“ studijos solistė Gabija Dovydėnaitė, fortepijono duetas Titas Gabrielius Makšimas ir Paulius Buidovas. „Pandėlio balsiukų“ studijos giesmė priminė šio kolektyvo pelnytus titulus sakralinės muzikos konkursuose. Nepamiršti buvo ir Rokiškio choreografijos mokyklos kolektyvai „Fiesta“ ir „Nemunėlis“.

Padėkos vakaras: dėmesys apdovanotiesiemsir kodėl rokiškėnai
vos neišvertė Kauno savivaldybės valdininko iš posto
Išskirtinė šventės naujovė – rajono mero padėkų vakaras.

Jo formatas pasirinktas ganėtinai sėkmingai. Itin gausus apdovanotųjų būrys suskirstytas į grupes, taip rajonui nusipelniusiems žmonėms suteikiant daugiau dėmesio ir pagarbos. Iškilmingumo suteikė ir scenoje nutiestas raudonas kilimas, ir pagalbininkai, besirūpinantys gėlių teikimu. Tai, kad buvo apsieita be ilgų kalbų, taip pat vienas svarbesnių šio renginio privalumų. Solidaus iškilmingumo nuotaiką scenoje kūrė styginių kvartetas „Archi quartet“ bei solistai Miglė Pivoriūnaitė ir Jonas Sakalauskas.
Apdovanojimų leitmotyvas, kaip sakė meras Ramūnas Godeliauskas, yra tai, kad pagerbtieji žmonės padarė daugiau, nei jiems priklausė už algą ar dėl pareigos.Tarp apdovanotųjų: ir žinomi rajono kultūros, meno žmonės, ir tylūs bendruomenių, parapijų kertiniai ramsčiai. Apdovanojimuose atspindėtos esminės rajono kultūrinio, visuomeninio gyvenimo tendencijos bei praėjusiųjų metų atradimai, tokie, kaip Rokiškio miesto istorijos klodai, du amžius paslėpti po Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios grindimis, kultūrinio gyvenimo piku tapę Klasikinės muzikos ir vargonų festivaliai.
Pati didžiausia apdovanotųjų grupė – „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė“ rengėjų komanda. Rokiškio kultūros patriarchu vadinamas pirmasis šios grupės lyderis – Petras Blaževičius kalbėjo apie tai, kokį drąsų iššūkį priėmė Rokiškis, ir kad mūsiškių pergalė vos nekainavo Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vadovui posto.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą