Pauliaus Širvio lyrika jaukiame muziejuje Uoginiuose ir Laukminiškiuose (foto +video) (1)

Publikuota: 2020-08-29 Kategorija: Renginiai
Pauliaus Širvio lyrika jaukiame muziejuje Uoginiuose ir Laukminiškiuose (foto +video)
Lina Dūdaitė-Kralikienė / Pauliaus Širvio 100-osioms metinėms skirtos literatūrinės-muzikinės kompozicijos

Šiomis dienomis minima 100-osios sudėtingo ir skaudaus likimo poeto Pauliaus Širvio gimimo metinės. Įspūdingu reginiu „Paulius Širvys – Šimtmečio kelionėje“ galėjo pasidžiaugti ne tik Uoginių, Laukminiškių, bet ir visos šalies žmonės, mylintys poeto lyriką, ieškantys joje naujų spalvų ir detalių. Ją – ir švelnią, ir ilgesingą, ir rūsčią skaitė aktorius bei režisierius Jonas Buziliauskas. Jautrias poeto gyvenimo detales priminė režisierė Nijolė Ratkienė. O į seniai dainomis virtusias P. Širvio eiles nauju žvilgsniu pažvelgė žinomas ansamblis „Nalšia“.

Šimtmečio kelionė poeto pėdomis prasidėjo jaukiame Uoginių kaime (Kupiškio sen.), jo įspūdingose A. Petrausko muziejaus erdvėse. Po poeto numylėtais beržais. Kurie dar nepasidabinę eilėse apdainuotu auksu ir variu. Prie aukštaitiškos šiaudais dengtos klėtelės, primenančios poeto gimtinę... Jautri literatūrinė kompozicija, pavadinta „Palik tik dainą man“. Po to ja žavėjosi Laukminiškių kaimo žmonės...

Uoginiuose režisierė Nijolė Ratkienė, prie balto stalo, padabinto vazele su beržų šakelėmis, pasakojo poeto likimą ir jo paties, ir kitų užrašytais žodžiais. Skoningai sudėlioti esminiai P. Širvio biografijos akcentai puikiai atliepė šios kompozicijos pavadinimą. Kai viskas buvo atimta arba dingo, praėjo, prasprūdo pro delnus. Pažadai, kurie dalyti mirčiai žvelgiant į akis, atrodė tokie tikri. Žadėta aukso kalnai. Bet... po karo. Už juos mokėta brangia kaina: kelis kartus bėgta iš nacių nelaisvės, karo laukuose laimėta išgyvenimo kova, draugų, bendražygių mirtys, paties sužeidimai... Tokia baisi patirtis, kad poetas nebegalėjo miegoti neužgesinęs šviesos. O po karo... „seni sovietiniai Sobakinai, Kiseliovai galvojo, kad gali mane dar kartą kontūzyti. Kai tik pradėjo auklėti, išsitraukiau maiše, kaip tėškiau prieš jų nosis, pažėriau savo ordinus ir medalius. Mano karas tęsiasi. Kiekvieną dieną, kiekvieną naktį“, – poeto žodžius skaitė N. Ratkienė. Jos rankose beržo šakelė: ir švelnus žymeklis tarp vartomos knygos puslapių.

Aktorius ir režisierius J. Buziliauskas kūrė įspūdingą, daugialypį poeto P. Širvio paveikslą. Nors daugeliui poetas – romantikos, šviesios, nelaimingos meilės dainius, retas susimąsto, kaip karo ir pokario patirtys paveikė jo asmenybę. O J. Buziliauskui tas eiles pavyko perteikti taip, kad jose pro skausmo, rūsčios realybės tikrovę prasiveržtų ir meilės, ir švelnumo blyksniai. Poeto eilėraščiai skambėjo ir rūsčiai, ir tvirtai, meilės temą priešpastatydami karo baisumams. Iš jo eilių skleidėsi tai, kaip meilė netampa jaukiu namų židiniu, o lieka tik atspindžiu dainoje, šiluma ilgoje kelionėje... 

Virsta daina, daugybę metų dainuojama kitų. Meilės romansais „Nalšios“ atlikėjų lūpose. Jie – atsvara J. Buziliausko rūsčiai tvirtybei. Kalbantys meile, ilgesiu, baltų beržų romantika... Primenantys ir tų dienų jaunimo pasibuvimus, kuriuose poetas buvo labiau žiūrovas, dūžtančios meilės ir kitų gyvenimo šventės liudininkas... Todėl jis ir liko dainose. Ir jam liko tik dainos... Kurias ilgai su šiluma prisimins Uoginių ir Laukminiškių, bei Kupiškio, Rokiškio krašto žmonės: „Rokiškio Sirenos“ facebook paskyroje vien tik per parą šią kompoziciją peržiūrėjo 2,4 tūkst. lankytojų.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video