Langinių plenerai keičia Rokiškio veidą (foto+video) (0)

Publikuota: 2019-07-29 Kategorija: Renginiai
Langinių plenerai keičia Rokiškio veidą (foto+video)
„Rokiškio Sirena“ / Restauruotos „Rokiškio Sirenos“ redakcijos pastato langinės.

Penktadienį uždarytas penkioliktasis langinių pleneras. Jo metu sukurtos langinės papuoš du namus Respublikos gatvėje, prie jos ir Laisvės gatvių sankryžos. Iškilmingas langinių atvėrimas numatytas Rokiškio miesto šventės metu.


Apie unikalų renginį –
draugams ir bičiuliams
Langinių pleneras yra tas reiškinys, kuris, galima sakyti, labiau rūpi miesto svečiams, nei patiems miestelėnams. Penktadienio pavakarę daugiau nei savaitę tapytos langinės pristatytos, faktiškai, saviems – dalininkams, jų artimiesiems, miesto vadovams ir keliems svečiams. Nors būtent langinės Rokiškiui atnešė nemenko dėmesio: nuo savų iki Japonijos televizijų reportažų, straipsnių, nuotraukų turizmo kataloguose. Langinių tapymą specialistai įvardina kaip reiškinį, formuojantį unikalų Rokiškio veidą. Prie šių langinių fotografuojasi jaunavedžiai, jas apžiūri gausybė turistų. Menininkai jas įvardina kaip galeriją po atviru langu. Tačiau didesnio visuomenės dėmesio jų pristatymas nesulaukia. Nors pats renginys šiltas, išradingai ir įdomiai vedamas, galima sakyti, neformalus.

Įtraukė ir rokiškėnus
Tradicija tapęs langinių pleneras truko daugiau nei savaitę. Jo menininkų komanda yra tradicinė: šiaulietis Arūnas Uogintas, kraštietis Arvydas Bagdonas bei rokiškėnai Arūnas Augutis, Eglė Kurlavičienė, Emilija Klemkaitė, Sigutė Klemkaitė, Asta ir Ligitas Keraičiai. Šiemet komandą papildė svečiai iš Latvijos: Talivaldis, Ieva ir Emilis Kristians Muzikants.  Prie Astos ir Ligito Keraičių tapytų langinių savo ranką pridėjo ir grupelė jaunimo: vilnietis Linas, rokiškėnė Flora ir kiti.
Langines, kaip jau įprasta, pagamino UAB „Aila“.
Penktus metus plenerą organizuojančio „Tyzenhauzų paveldo“ nariai ėmėsi įdomaus darbo: restauruoti senesnes langines. Apie tai juokavo organizacijos vadovas Raimondas Sirgėdas: „Teptukas buvo įduotas ir man, bet greitai atimtas. Nesupratau kodėl, bet supratau, kad daugiau nereikia“. Jis pranešė, kad drožėjai jau parengė ir specialias drožinėtas vėjalentes. R. Sirgėdas pasiguodė, kad vyksta trejus metus derybos dėl vieno namo Nepriklausomybės aikšteje, kuriam labai tiktų langinės, tačiau kol kas tuo abejoja namo savininkai.
Apie plenerą šiltų žodžių negailėjo rajono meras Ramūnas Godeliauskas: per penkiolika metų jis tapo neatsiejamu miesto kultūros reiškiniu. Džiugu, kad jame dalyvauja visos Lietuvos, net kitų šalių dailininkai. Meras akcentavo, kad kiekviena langinė – atskira istorija, pasakojanti miesto įvykius. „Nuoširdi pagarba už tai, ką jūs kuriate, ką jūs duodate mūsų miestui“, – sakė meras. Kiekvienam kūrėjui buvo įteiktos Rokiškį, Lietuvos kultūros sostinę, ženklinančios dovanos.  Savo dovanas – medų – dailininkams įteikė ir opozicijos, „Koalicijos už laisvę augti“ atstovai Irmantas Tarvydis bei Stasys Meliūnas.

Kviečia pasitempti
Plenero vadovas Arūnas Augutis, paklaustas, kaip langinės keičia miestą, neslėpė: langinėmis puošiami pirmiausia miesto svečių labiausiai lankomos gatvės: Respublikos, Kauno, Nepriklausomybės aikštė. Prieš penkiolika metų, kai buvo kabinamos pirmos tapytos langinės, centrine miesto ašimi vadinamų gatvių vaizdas buvo visiškai kitoks. Netrūko ir nekarpytų gyvatvorių, ir netvarkos… Žinoma, maži senamiesčio namukai, kurių nemažai statyti tarpukariu kaip pigūs butai miestiečiams, patys dažnai yra ne paradinės išvaizdos. Tačiau savininkus plenerai skatina pasitempti. Aplinka vis kruopščiau tvarkoma, atveriamos jos erdvės, kiemai, rūpestingiau prižiūrimi pastatai.
Žinoma, yra ir problemų. Paklaustas, kaip derės naujosios langinės prie kitoje gatvės pusėje esančio gerokai nugyvento buvusios parduotuvės „Vyturėlis“ pastato, A. Augutis tik pečiais gūžčioja. Kaip ir paklaustas, kaip vertina tai, kad nemažai privačių namukų nudažyti net keliomis spalvomis. Pašnekovas atviras: šiuo klausimu galbūt galėtų būti tvirtesnė miesto architektų pozicija. O tuo tarpu langines tapantiems dalininkams nelengvai tenka ieškoti pačių optimaliausių spalvinių sprendimų.
Bręsta ir kitas svarbus klausimas: langinių išliekamoji vertė. Mat jau šiemet imtasi restauruoti prieš trejus metus tapytas langines. Tačiau mieste yra ir gerokai senesnių, kurioms jau taip pat reikia restauratorių rankų. Nuo ko priklauso langinių amžius? A. Augutis paaiškino, kad vienareikšmiško atsakymo rasti neįmanoma, lemia daug faktorių – nuo medienos paruošimo, jos sausumo, iki vietos, kur langinės pakabintos: jas vienodai prastai veikia ir saulės atokaita, ir visiškas pavėsis. Tad restauravimo klausimas bus vis aktualesnis.

Individualus požiūris
Kalbėdamas apie dvi temas, kurios šiemet dominavo plenere, – Liongino Šepkos kūrybą ir kiškius – dailininkas A. Augutis pabrėžė, kad anksčiau buvo bandoma pleneruose kurti panašios stilistikos langines. O štai šiemet dailininkams buvo pasiūlytos temos ir leista kuo ryškiau atsiskleisti jų individualumui. Šis pleneras unikalus tuo, kad atsirado ir pirmosios vaikams skirtos langinės su mielas kiškučiais, kurias nutapė dailininkė iš Latvijos Ieva Muzikantė.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą