Skubiai pakeista motinystės išmokų tvarka sukėlė sumaištį: dalis moterų pinigų nebegaus (0)

Publikuota: 2019-11-27 Kategorija: Politika
Skubiai pakeista motinystės išmokų tvarka sukėlė sumaištį: dalis moterų pinigų nebegaus
Rokiškio Sirena nuotr. / Pinigai

Skubos tvarka priimti ir šių metų spalio 30 d. įsigalioję pakeitimai dėl motinystės išmokų sukėlė tikrą sąmyšį tarp besilaukiančių moterų. Pagal naująją tvarką, daliai jų tokios išmokos tiesiog nebepriklauso. Moterys dalijasi išgyvenimais, kad šie pokyčiai kelia labai daug nerimo laukimo laikotarpiu, kai ramybė itin svarbi.

Skaudžiausias motinystės išmokų klausimas toms būsimoms mamoms, kurios pastojo iki tvarkos pakeitimo, tačiau į vadinamąsias dekretines atostogas išeiti turėjo spalio 30 d. ar vėliau ir viso nėštumo metu neturėjo darbo. Pagal naują Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakciją jos neteko teisės gauti motinystės išmoką.

Anksčiau pakako 12 mėnesių darbo stažo

Anksčiau nedirbusios, bet reikiamą socialinio draudimo stažą (12 mėnesių per dvejus metus) turinčios nėštukės tokias išmokas gauti galėjo. Motinystės išmokos joms buvo suskaičiuojamos pagal paskutinių 12 mėnesių pajamas, praleidžiant vieną mėnesį prieš nėštumo atostogas.

Pavyzdžiui, jeigu moteris į nėštumo ir gimdymo atostogas turėjo išeiti rugsėjo 1 d., išmoka jai buvo skaičiuojama atsižvelgiant į jos 12 mėn. pajamas iki rugpjūčio 1 d. Jeigu moteris buvo registruota Užimtumo tarnyboje ir iš ten visą ar dalį nėštumo gaudavo išmokų, tai taip pat buvo laikoma jos pajamomis, lemiančiomis motinystės išmokos dydį.

„Motinystės išmokos dydis priklauso nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kuris yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas.

Draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui gauti, taip pat priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos.

Nedarbo draudimo išmokos yra draudžiamosios pajamos, tad, jei apskaičiuojant motinystės išmoką jos patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį (t. y. į paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį), jos turi įtakos motinystės išmokos dydžiui“, – aiškina „Sodra“.

Savarankiškai dirbančioms situacija pagerėjo

Tiesa, įstatymo pakeitimai nuostolingi bus ne visoms besilaukiančioms mamoms. Nuo spalio 30 d. moterys, kuriuos dirbo savarankiškai, tačiau nėštumo metu šią veiklą nutraukė, gali pretenduoti į motinystės išmoką. Anksčiau tokios galimybės jos neturėjo.

„Nėštumo metu atleistos, iš darbo išėjusios ar savo veiklą nėštumo metu nutraukusios moterys turi teisę gauti motinystės išmoką ir ateityje šią teisę turės. Motinystės išmoka apskaičiuojama iš 12 paskutinių mėnesių prieš nėštumo ir gimdymo atostogas praleidžiant vieną mėnesį. Mažiausia išmoka siekia 228 eurus – toks nustatytas minimumas.

Pokyčiai gerąja prasme palietė tik savarankiškai dirbančias moteris, kurios nėštumo metu nutraukė savo darbo veiklą. Tai ypač aktualu sportininkėms“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.

Būtent sportininkių klausimas ir paskatino keisti įstatymą, nes nėštumo metu sportinės veiklos tiesiog nebegalinčioms tęsti moterims motinystės išmokos pagal senąją tvarką nepriklausė. Konstitucinis teismas nusprendė, kad tokia įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) suskubo teisės aktą taisyti.

Naujoji tvarka palankesnė tapo ne tik sportininkėms, bet ir, pavyzdžiui, individualią veiklą vykdančioms, pagal autorinę sutartį ar verslo liudijimą dirbančioms moterims. Tokią veiklą nutraukus nėštumo metu joms taip pat priklausytų motinystės išmokos.

Praradimus žada kompensuoti

„Nauja tvarka, pagal kurią savarankiškai dirbančios moterys nėštumo metu nutraukusios darbinę veiklą įgijo teisę į motinystės išmoką ir pagal kurią nėštumo metu būtina gauti darbo pajamų, įsigaliojo 2019 m. spalio 30 d. Tokia skuba susijusi su tuo, kad reikėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl savarankiškai dirbančių moterų, nėštumo metu nutraukusių darbinę veiklą.

Tačiau suprasdami, kad viso nėštumo metu darbo pajamų neturėjusios moterys nebuvo įspėtos apie pasikeitimus prieš protingą laikotarpį, inicijuojame teisės aktų pakeitimus, kad nuostata dėl nėštumo metu nedirbusių ir savarankiškos veiklos nevykdžiusių moterų būtų atidėta, o moterims, kurias liečia nauja tvarka, praradimai bus kompensuoti“, – aiškinama SADM raštu pateiktuose atsakymuose.

E. Samoškaitė tikina, kad moterims, kurios tikėjosi motinystės išmokų, tačiau dėl pasikeitimų jų nebegaus, bus išmokama tokio dydžio kompensacija, kokia būtų priklausiusi išmoka. Kompensacija bus mokama už laikotarpį nuo spalio 30 d. iki naujos nuostatos įsigaliojimo dienos. Iki kada bus atidėtas nuostatos, pagal kurią motinystės išmoka nepriklauso viso nėštumo metu darbo pajamų neturėjusioms moterims, įsigaliojimas – kol kas neaišku.

Kad skubotas sprendimo įgyvendinimas buvo neteisingas darbo neturinčių būsimų mamų atžvilgiu, anksčiau pripažino Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Įstatymo pakeitimas įsigaliojo skubiai, nes buvo susijęs su savarankiškai dirbančių moterų padėties pagerinimu – šios moterys įgijo teisę gauti motinystės išmoką nutraukusios darbinę veiklą nėštumo metu. Tačiau gerinant vienos grupės padėtį negalima be pereinamųjų laikotarpių keisti taisyklių kitoms moterims, šiuo atveju – mamoms, kurios turi sukaupusios reikiamą socialinio draudimo stažą, bet nėštumo metu nedirbo ir dėl to nebegali gauti motinystės išmokos. Jų lūkesčiai buvo pažeisti“, – sakė jis.

Jeigu moteris nedirba, nėra ką kompensuoti

Iki spalio 29 d. gauti motinystės išmoką turėjo teisę moterys, atitinkančios šiuos reikalavimus:

– buvo apdraustos motinystės socialiniu draudimu. Toks reikalavimas netaikytas moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau pasibaigė jų darbo sutartis arba jos buvo atleistos iš tarnybos. Ši reikalavimo išimtis savarankiškai dirbančioms moterims nebuvo taikoma.

– buvo išleistos nėštumo ir gimdymo atostogų.

– iki pirmosios dekretinių atostogų dienos turėjo 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per dvejus metus arba, paprasčiau sakant, darbo stažą.

Paskutinieji du reikalavimai išliko tokie patys ir naujoje įstatymo redakcijoje, tačiau pirmojo formuluotė pasikeitė. Dabar ši nuostata skamba taip: „moteris teisę į motinystės išmoką įgyja, kai yra apdrausta motinystės socialiniu draudimu (reikalavimas netaikomas, jeigu nėštumo metu moteris tapo neapdraustu asmeniu – patenka savarankiškai dirbančios moterys).“

Būtent žodžių junginys „nėštumo metu“ ir lėmė, kad visą nėštumo laikotarpį nedirbusios moterys neteko teisės į motinystės išmokas.

„Atsirado sąvoka „nėštumo metu“, vadinasi, nėštumo metu reikia būti apdraustam, o tai reiškia, kad turi būti mokamos socialinio draudimo įmokos. Kai asmuo nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje bei gauna nedarbo išmokas, įmokų jis nemoka, nors socialinio draudimo stažas kaupiasi.

Socialinis draudimas veikia pagal principą, kad nustatytą laiką yra mokamos įmokos, todėl, įvykus draudžiamajam įvykiui (tai yra netekus darbo pajamų dėl kūdikio gimimo), gaunamos išmokos, kurios kompensuoja prarastas pajamas. Tačiau jeigu darbo pajamų neprarandama, nes nedirbama, nėra ką kompensuoti“, – aiškina E. Samoškaitė.

Pokyčiai neliečia dirbančių nėščiųjų, tvarka dėl vaiko priežiūros atostogų nesikeičia

SADM pabrėžia, kad pasikeitęs įstatymas neliečia dirbančių nėščiųjų – joms motinystės išmoka, jeigu turi reikiamą socialinio draudimo stažą, priklauso bet kuriuo atveju. Taip pat primenama, kad motinystės išmoka ir vaiko priežiūros išmoka nėra tas pats.

„Motinystės išmokų negalima painioti su vaiko priežiūros išmoka. Vaiko priežiūros išmoka pradedama mokėti po motinystės išmokos ir mokama iki vaikui sueina vieni ar dveji metai arba gali būti mokama iškart po vaiko gimimo, jeigu motinystės išmoka nepaskirta“, – akcentuoja E. Samoškaitė.

Vaiko priežiūros išmoka vienam iš tėvų mokama tokia pačia tvarka, kokia galiojo iki šiol. Moterys, kurios neatitinka visų trijų reikalavimų motinystės išmokoms gauti, gali gauti vienkartinę išmoką nėščiajai.

„Jeigu moteris neturi teisės į „Sodros“ mokamą motinystės išmoką, tuomet ji turi teisę kreiptis į savivaldybę nėščiai moteriai priklausančios vienkartinės išmokos, kuri kitąmet paaugs nuo 76 iki 250 eurų. Šios išmokos galima paprašyti ir internetu užpildžius prašymą www.spis.lt“, – informuoja SADM.

Labiausiai gali nukentėti darbo ieškančios nėščiosios

Nors ministerija su pereinamuoju įstatymo taikymu susijusioms moterims žada kompensacijas, kitoms su pasikeitusia tvarka teks susigyventi – norėdama gauti motinystės išmoką moteris nėštumo metu turės būti dirbusi bent vieną dieną.

Anot Seimo narės Dovilės Šakalienės, šie pakeitimai ateityje neigiamai gali atsiliepti darbo ieškančioms jau pastojusioms moterims. Darbdaviai, žinodami, kad moteris netrukus išeis gimdymo, o vėliau – vaiko priežiūros atostogų, neretai vengia priimti ją į darbą, tad nėščioji praktiškai neturėtų jokių galimybių pretenduoti į motinystės išmoką.

„Turint omenyje darbdavių požiūrį į nėštumą, tikrai didelė rizika, kad darbo ieškančios besilaukiančios moterys gali nukentėti. Vis dėlto suteikti saugiklių darbą nėštumo metu praradusioms moterims yra svarbu. Mano supratimu, būtina pakoreguoti šią tvarką, apimant visas riziką patiriančias moterų grupes“, – teigė D. Šakalienė.

Parlamentarė pažymėjo, kad nuostatą, jog moteris yra našta darbdaviui, būtina keisti iš esmės: „Reikia pagaliau skirti lėšų ir dėmesio tiems sisteminiams darbams, be kurių niekada nepasikeis ši padėtis, kai moteris matoma kaip nuostolingas darbuotojas, kai ieškoma įstatymų spragų siekiant atsikratyti pastojusiomis darbuotojomis ar vengiama jas įdarbinti. Be nuoseklaus ir sistemingo nuostatų keitimo bei praktinių prevencijos priemonių ir toliau taisysime klaidas bei gesinsime gaisrus.“

Vis dėlto D. Šakalienė pozityviai vertina tai, kad L. Kukuraitis klaidą dėl skubaus įstatymo įgyvendinimo ir žalos visą nėštumo laikotarpį nedirbusioms moterims pripažino.

„Šių moterų teisėti lūkesčiai pažeidžiami, jos patirs finansinių sunkumų, jau nekalbant apie stresą ir nusivylimą valstybe. Siekiant pasirūpinti viena grupe moterų, nukenčia kita, tad ir vėl matome gerą idėją ir prastą įgyvendinimo kokybę“, – apgailestavo D. Šakalienė.

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą