Prokuratūra pertvarko apylinkių padalinius: Kupiškio padalinys bus prijungiamas prie Rokiškio (0)

Publikuota: 2020-09-07 Kategorija: Lietuva
Prokuratūra pertvarko apylinkių padalinius: Kupiškio padalinys bus prijungiamas prie Rokiškio
Rokiškio Sirena nuotr. / Prokuratūra pertvarko apylinkių padalinius: Kupiškio padalinys bus prijungiamas prie Rokiškio

Prokuratūra pertvarko savo teritorinius padalinius ir nuo spalio 1 dienos juos stambina, atsisakydama patalpų 20-yje vietovių.

Prokuratūros atstovai pabrėžia, kad prokurorai čia dirbs kaip ir anksčiau, tačiau jų darbas bus lankstesnis, o krūvis – vienodesnis.

„Buvo pavesta išsiaiškinti dėl mažiausių vienetų sujungimo. Dėl didelio mažų apylinkių prokuratūrų skaičiaus sunku nuosekliai vadovauti teritorinėms prokuratūroms“, – pristatydamas vykdomą pertvarką Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Jo teigimu, nedideliu atstumu vienas nuo kito nutolusiuose mažuose padaliniuose sunku užtikrinti racionalų valdymą ir dėl mažo prokurorų skaičiaus organizuoti pavadavimą. Stambinant teritorinius padalinius atsižvelgta į teritorinių prokuratūrų vadovų pasiūlymus ir pačių prokurorų norus.

„Optimizavimo būtinybė iškilo išties ne per vieną dieną, ne per vienus metus. Tai tikrai nebuvo vieno ar kelių vadovų užgaida“, – pabrėžė generalinis prokuroras.

Tuo metu prokurorų profesinė sąjunga bei parlamentarai pertvarką kritikavo dėl neapgalvoto padalinių jungimo ir dvejojo, ar prokurorams pavyks sklandžiai pereiti prie naujo darbo modelio.

Dirbs laikinuose kabinetuose

Kaip BNS informavo Generalinė prokuratūra, Kretingos padalinys nuo liepos 1 dienos jau prijungtas prie Palangos, o nuo spalio 1 dienos reorganizuojama bus dar 19 padalinių.

Švenčionių padalinys bus prijungiamas prie Vilniaus, Širvintų – prie Ukmergės, Prienų ir Lazdijų – prie Alytaus, Druskininkų – prie Varėnos, Vilkaviškio – prie Marijampolės, Šakių – prie Jurbarko, Gargždų – prie Klaipėdos, Skuodo – prie Plungės, Šilalės – prie Tauragės, Pakruojo – prie Joniškio, Radviliškio – prie Šiaulių, Raseinių – prie Kelmės, Akmenės – prie Mažeikių, Pasvalio – prie Panevėžio, Kupiškio – prie Rokiškio, Anykščių ir Molėtų – prie Utenos, Zarasų – prie Visagino.

Reorganizuojant padalinius iš darbo bus atleidžiama kiek daugiau nei 20 darbuotojų, tačiau, prokuratūros vadovų teigimu, nė vienas iš jų nėra prokuroras.

Prokuratūros duomenimis, iki pertvarkos Lietuvoje buvo 53 padaliniai, 25-iuose iš jų dirbo du–keturi žmonės: prokurorai bei jiems padedantys darbuotojai.

Prokurorams vietoj buvusių patalpų ieškoma trumpalaikiam darbui kabinetuose. Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas per Seimo komiteto posėdį sakė, kad šiuo metu atsisakoma turimų patalpų naikinamuose skyriuose, jos perduodamos Turto bankui, tuo pat metu tariamasi dėl kabinetų prokurorams kitose institucijose.

„80 proc. yra pasiekti susitarimai su policija, su kitomis įstaigomis dėl laikinų kabinetų suteikimo vietovėse, kur nebeliks prokurorų tarnybos vietos. Dar laiko turime iki spalio 1-osios, tai manome, kad ir tą trūkstamą 20 proc. tikrai rasime sutarimą dėl laikinų kabinetų suteikimo“, – sakė Ž. Radišauskas.

Jo teigimu, šie kabinetai bus pigesni nei esamų gerokai didesnių patalpų išlaikymas.

Be to, Ž. Radišausko teigimu, jau šiuo metu prokuratūroje galioja lankstesnė nuotolinio darbo tvarka, todėl žmonės galės dirbti iš namų ar iš numatytų laikinųjų kabinetų. Jis pabrėžė, kad prokuratūrų darbuotojams nebus būtina kiekvieną dieną vykti į stambesnį padalinį kitame mieste.

„Bendras matymas dėl prokuroro pareigybės – kad būtų lanksti ir inovatyvi, aprūpinta kompiuterine technika su visomis prieigomis ir turėtų savo statusą atitinkančias socialines garantijas“, – kalbėjo Ž. Radišauskas.

Pasak jo, planuojama, kad nuo kitų metų visos baudžiamosios bylos bus vedamos elektronine forma, todėl fizinė buvimo vieta taps mažiau svarbi.

Kritikuoja nesistemiškumą ir nepagrįstumą

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys teigė, kad optimizavimas vykdomas nesistemiškai, nederinant su kitomis institucijomis, su kuriomis prokurorams tenka bendradarbiauti.

„Pagrindinis mūsų argumentas buvo, kad toks optimizavimas turėtų vykti sistemiškai – su policija ir teismais kartu“, – sakė jis.

Prokuroras pateikė pavyzdį, kad prokuratūros Šakių padalinys prijungiamas prie Jurbarko, tačiau planuojama, jog per penkerius metus teismas iš Jurbarko bus perkeltas būtent į Šakius.

Šakių padalinyje dirbantis prokuroras Linas Frančiakas teigė, jog šis pavyzdys atskleidžia, kad reforma nėra suderinta, be to, vadino ją neteisinga mažesnių vietovių gyventojų atžvilgiu.

„Visa reforma yra paremta tuo, kad 20-yje rajonų yra panaikintos prokuratūros, jos perkeliamos kitur ir taip įvykdoma reforma. (...) Mano nuomone, tai yra neteisinga tiek rajone gyvenančių žmonių atžvilgiu, siekiant užtikrinti jų teises, pačios prokuratūros funkcijų vykdymą“, – kalbėjo L. Frančiakas.

„Nebuvo svarstoma apygardos prokuratūrų darbo veikla, Generalinės prokuratūros, didžiųjų miestų“, – pabrėžė jis.

Į šią aplinkybę dėmesį atkreipė ir darbo grupėje profesinei sąjungai atstovavusi prokurorė Rasa Apšegienė.

„Buvo toks noras, kad būtų, jeigu jau kažką darome, sprendžiame, kad būtų sistemiškai į tai pažiūrėta, atliktas auditas, įvertinta apskritai prokuratūros veikla, atkreiptas dėmesys, ką iš tiesų kur būtų galima efektyvinti, daryti ir tik tada priimami sprendimai“, – teigė prokurorė.

J. Rėksnys atkreipė dėmesį, kad vykdant pertvarką daliai prokurorų reikės toliau važiuoti į darbą, o kadangi jų vykimas į darbą nėra kompensuojamas, jie patirs didesnes išlaidas nei kolegos, kurių darbo vieta nesikeičia.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai taip pat svarstė, ar tikslinga perkelti prokurorų darbo vietas už dešimčių kilometrų. Komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė pasigedo pagrindimo, kokios įtakos darbo krūviui turės pertvarka ir pagal ką nuspręsta perskirstyti etatų skaičių tarp vietovių.

„Ar tas vietas, kurias jūs stambinate, ar jos yra parengtos tinkamai, kad būtų galima dirbti vadinamuoju nuotoliniu būdu? Žmonės važiuos į naujas darbo vietas ir neturės tinkamų darbo sąlygų – kaip galima dirbti?“ – svarstė konservatorė Irena Haase.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas savo ruožtu teiravosi, kiek prokuratūra šiuo metu išleidžia kompensuoti prokurorų kelionės išlaidoms bei kiek, palyginti su esamomis išlaidomis, kainuos laikinieji kabinetai prokurorams. Prokuratūros atstovai teigė negalintys pateikti tikslių skaičių, bet Ž. Radišauskas tvirtino, jog tai tikrai neviršija numatyto biudžeto.

Prokuratūros teigimu, 2019 metais vienas prokuroras Lietuvoje kontroliavo vidutiniškai 29 bylas, tačiau daugumos didžiųjų miestų apylinkių prokuratūrose šis vidurkis buvo didesnis ir siekė nuo 34 iki 39 bylų, mažesnėse vietovėse vidurkio nesiekė.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą