Spektaklis „Svetima žemė“: apie gėrio daigus siaubo dirvoje (1)
Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Gedulo dėl visų sovietinės okupacijos aukų, ir vilties, kad ši tragedija niekados nepasikartos. Kartu tai ir 80-osios pirmųjų trėmimų metinės. Tąkart išvežta 17,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Iš jų tremtyje mirė... kas penktas. 1941-aisias nuo trėmimų labiausiai nukentėjo Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir... Rokiškio apskritys. Atminti tremtinių kančias kviečia spektaklis „Svetima žemė“. Jo premjera birželio 14-ąją 18.30 val. Kultūros centro Didžiojoje salėje. Spektaklis nemokamas, tačiau žiūrovai kviečiami iš anksto pasirūpinti kvietimais, kuriuos galima gauti Kultūros centro kasoje. Žiūrovų skaičius ribojamas: pagal karantino reikalavimus galima užpildyti ne daugiau, kaip pusę salės.
Bendras projektas su gruzinais
Tremtis – tai daugelį sovietų okupuotų šalių palietusi tragedija. Ir Lietuvoje buvo tremiami ne tik lietuviai, bet ir rusai, žydai, baltarusiai, lenkai. Todėl nenuostabu, kad ši tragedija nutiesė tiltą tarp Lietuvos ir Rokiškio teatralų į tolimąją Gruziją. „Mes šiemet minime 80-ąsiais pirmųjų tremčių metines, gruzinai kitąmet minės 85-ąsias. Gruzijoje trėmimai prasidėjo 1937-aisiais. Kaip bebūtų paradoksalu, juk Stalinas buvo gruzinas. Ir spektaklyje ne kartą nuskamba frazė: „Matyt, savus labiau „mylėjo“, kad tremtis pradėjo nuo jų“, – pasakojo spektaklio režisierė Neringa Danienė. Primename, kad 1937-ieji Sovietų sąjungoje – didžiųjų valymų metai.
Pasak N. Danienės, idėja kurti bendrą spektaklį su gruzinais kilo dar pernai. Po didžiulės spektakio „Didro“ sėkmės. Režisierius Turgay Velizade turėjo prisidėti ir prie spektaklio „Svetima žemė“ režisūros. Jam tremties tema nesvetima: kilęs iš kunigaikščių šeimos, todėl ir senelis, ir tėvas pajuto tremties baisumus. „Vienas personažų sukurtas būtent remiantis T. Veladze artimųjų patirtimi ir pasakojimais“, – sakė N. Danienė. Spektaklyje atspindėtos gruzinų ir lietuvių šeimų patirtys, iš kruopelyčių, iš pasakojimų jautriai sudėliotos. Spektaklis turėjo būti vaidinamas trimis kalbomis: scenos, kur vaidina lietuviai – lietuviškai, gruziniškai – Tbilisio aktorių, o mišrios – rusų kalba.
Deja, politika ir covid-19 sugriovė visus teatro planus: Gruzijos aktoriai neatvyks. Priežasčių yra kelios. Esminė yra politinė: Gruzijoje iš vienos ministerijos sukurtos dvi, todėl vėlavo klausimai, susiję su teatro finansavimu. Ir, pasak N. Danienės, kolegos gruzinai jau pusmetį neturi patvirtinto biudžeto, todėl apie gastroles, išvykas nė nekalbama. Pagelbėti kolegoms bandė ir lietuviai, jie kreipėsi į ministerijas, tačiau dėl covid-19 ir su juo susijusios nuotolinės įstaigų veiklos reikalai ne ką tepasistūmėjo į priekį. Taigi, spektaklyje vaidinti ir lietuvių, ir gruzinų aktorių scenas teks vieniems mūsiškiams. Režisierė nenuleidžia rankų: spektaklis ne proginis, ne vienkartinis, galbūt ateityje prie jo pavyks prisijungti ir kolegoms gruzinams.
Apie meilės ir draugystės daigus
„Svetima žemė“ spektaklio pasakojimas apie dvi šeimas – gruzinų ir lietuvių. Iš skirtingų kultūrų, socialinių sluoksnių kilę dviejų tautų žmonės nelaimės akivaizdoje mokosi bendradarbiauti, draugauti. Svetimoje, atšiaurioje žemėje dygsta ir meilės daigai.
Spektaklio ašis – žmogiškieji santykiai. Režisierė kalba, kad spektaklyje gvildenama daug esminių temų ir klausimų. Ir išgyvenimo, ir bendradabiavimo, ir tautų tarpusavio pagalbos, supratimo. „Ne kartą paliečiame jautrią temą: nėra blogų tautų, yra tik blogi žmonės“, – sakė N. Danienė. Netgi NKVD žmonės nėra demonizuojami: kiekvienas jų turi savo veidą, savo išgyvenimus ir motyvus.
Pasak pašnekovės, kiekvienas spektaklio personažas turi savo prototipą. Kai kurios situacijos, dialogai – ne sugalvotos, o paimtos iš tremtinių atsiminimų.
Kaip jau minėta, gruzinų tremtinių patirtis režisierius T. Veladze sėmė ir iš savo šeimos istorijos: senelio ir tėvo išgyvenimų. Lietuviškosios istorijos gijos veda į Laimos Vincės knygą „Mūsų nepalaužė“, kurioje užfiksuota daugybė tremtinių patirčių. Šios knygos pristatymas – prieš pat spektaklį. Knygos autorė su žiūrovais bendraus nuotoliniu būdu iš JAV.
Spektaklis nelengvas, tiek aktoriams, tiek žiūrovui. Tačiau jame, pasak režisierės, vengiama klišių. Norima parodyti gyvenimą tremtyje tokį, koks jis buvo: ir su didžiuliais vargais, ir su šviesiomis meilės, draugystės akimirkomis. „Ir tada žmonės kalbėjo, juokėsi, mylėjo“, – sakė ji.
Pašnekovė užsiminė, kad spektaklio repeticijos buvo sunkus darbas. O tada, kai jau buvo suvaidintas visas spektaklis, kiekviena jo scena, kiekvienas dialogas, aktoriai tiesiog keletą ilgų minučių tylėjo...
Scenoje išvysime ir gerai pažįstamus veidus: Valerijų Rancevą, Mantą Meškuotį, Saulių Jasiulevičių, Artūrą Raščių, ir Marytę Vaitkevičiūtę, ir Svetlaną Artemievą. Režisierė pasidžiaugė Indrės Žilėnaitės grįžimu į Rokiškį. „Turim tikrą perliuką. Ji be didelės vaidybinės patirties įkūnijo labai sunkų vaidmenį“, – sakė N. Danienė.
Nemokamas spektaklis, bet reiks pasirūpinti bilietu
Spektaklio „Svetima žemė“ premjera – nemokama. Tačiau bilietais pasirūpinti visgi teks. Mat taip yra dėl karantino suvaržymų. Leista užpildyti pusę Rokiškio kultūros centro Didžiosios salės vietų. Todėl bilietais į spektaklį verta pasirūpinti iš anksto, nes vietų skaičius labai smarkiai ribotas. Bilietus galima gauti Kultūros centro kasoje.