Sprendžiama kaip įamžinti profesoriaus Mykolo Romerio atminimą bei įveiklinti gimtinę – Bagdoniškio dvarą (0)
Publikuota: 2021-05-06
Kategorija: Kelionės po Rokiškio kraštą
Mykolo Romerio gimtadienio išvakarėse į jo gimtinę, Bagdoniškį, susirinko Rokiškio ir Vilniaus Rotary klubų, Rokiškio verslo klubo, kunigo J. Katelės labdaros ir paramos fondo, Tyzenhauzų paveldo, Rokiškio krašto muziejaus atstovai, M. Romerio artimieji – žentas bei anūkas.
Buvo sprendžiama kaip įamžinti profesoriaus atminimą bei įveiklinti gimtinę – Bagdoniškio dvarą.
M. Romeris gimė 1880 m. gegužės 7 d. Bagdoniškyje, čia pradėjo mokslus, tačiau 1890 m. tėvai sūnų į Vilnių, o 1892 m. perkėlė į Peterburgo imperatoriškąją teisės mokyklą. Ją baigė 21 metų ir gavo aukštąjį teisinį išsilavinimą. Trokšdamas žinių, pusmetį praleido Krokuvos (Lenkija) Jogailos universiteto Filosofijos fakultete, klausydamas Istorijos skyriaus paskaitų. Vėliau trejus metus leido Paryžiaus laisvojoje politinių mokslų mokykloje ir grįžo į Lietuvą. 1914 m. balandžio 6 d. M. Romeris neteko artimiausio žmogaus – mamos, o lapkričio mėnesį – mylimosios Annos Wolberg. Manoma, kad šie asmeniniai išgyvenimai jį patraukė rūpintis valstybe.
Pedagoginį darbą pradėjo 1922 m. Kaune, Lietuvos universitete. Jį reformavus, tapo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, triskart buvo išrinktas rektoriumi. Nuo 1940 m. iki pat mirties dirbo Vilniaus universitete.
Įvertinant mokslinę ir pedagoginę veiklą, 1926 m. M. Romeriui suteiktas profesoriaus mokslo pedagoginis vardas, o 1932 m. – teisių daktaro laipsnis.
Jis nepriklausė politinėms partijoms, bet įsiliejo į iškiliausių valstybininkų gretas. Šiuo atžvilgiu produktyvūs buvo tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metai: M. Romeris paskirtas apygardos teismo, netrukus – Vyriausiojo tribunolo teisėju; 1928 m. paskirtas valstybės tarybos nariu, kurioje dirbo iki 1933 metų. Jam 1932 m. patikėtos Lietuvos tautinio teisėjo pareigos Hagos (Nyderlandai) tarptautiniame teisingumo tribunole nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto Statuto interpretavimo. Byla turėjo didelį tarptautinį atgarsį, sutvirtinusį Lietuvos suverenitetą Klaipėdos kraštui.
Įvairus ir gausus profesoriaus M. Romerio mokslinis palikimas. Jį sudaro daugybė monografijų ir veikalų teismų ir teisės, konstitucinės teisės klausimais, taip pat moksliniai straipsniai, kurie buvo spausdinami Lietuvos ir Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos teisiniuose leidiniuose.
Jis domėjosi ir tyrė administracinės, baudžiamosios, tarptautinės teisės, taip pat istorijos mokslų problemas. Visgi pagrindine mokslinio darbo sritimi išliko konstitucinė teisė. Joje mūsų kraštietis iki šiol laikomas visuotinai pripažintu autoritetu.
Mirė 1945 m. vasario 22 d. Vilniuje.
Rekomenduojami video
Jeigu savaitgalį planuojate keliauti po Lietuvą, užsukite į Rokiškio rajoną. Nustebsite, kiek naujo ir įdomaus sužinosite bei patirsite! Rokiškio krašto muziejus kartu su projekto partneriais parengė tris naujus turizmo maršrutus, skirtus nematerialiam kultūros paveldui b
2021-05-07
Po Pirmojo pasaulinio karo Juodupės parapija buvo kuriama iš Onuškio ir Rokiškio parapijų dalių. 1923 m. ši užduotis buvo pavesta kun. P. Vainauskui, tačiau dėl sunkumų įsigyjant žemės būsimai parapijai, to padaryti nepavyko. Su ta pačia žemės nuosavybės problema 1926 m
2021-05-01
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra Rokiškio rajone, Čedasų miestelyje, prie Vyžuonos ir Miniaukos santakos. Pastatyta 1913 m.
Gedeonas Rajeckis iki 1516 m. pastatė bažnyčią. Ji XVI a. pabaigoje atiteko evangelikams reformatams.
XVII a. antrojoje pusėj
2021-04-26
Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia pastatyta 1877 m. Jos fundatorius – Rokiškio grafas Reinholdas Tyzenhauzas. Architektas – Georgas Verneris iš Tirolio. Statyba rūpinosi klebonas Lionginas Rekstis, vėliau – klebonas Stanisl
2021-03-28
1908 metais Rokiškio grafas J. Pšezdeckis paprašė leidimo Lukštuose įrengti koplyčią. 1910 metais buvo paskirtas sklypas bažnyčiai statyti, padovanotas gyvenamas namas ir klojimas. Iš jo buvo pastatyta 18×9 m. laikinoji bažnyčia, stovėjusi apie 50 metrų nuo
2021-03-20