Apie aplinkosaugą aktualiai: apie kiekvieno spintos turinį ir jo kainą (foto) (0)

Publikuota: 2019-12-12 Kategorija: Jaunimas
Apie aplinkosaugą aktualiai: apie kiekvieno spintos turinį ir jo kainą (foto)
L. Dūdaitė-Kralikienė / Pranešėjai akivaizdžiai parodė, kiek šiukšlių jaunieji rokiškėnai surinko vietovėje, vadinamoje „Katakombomis“.

Į Rokiškio Juozo Keliuočio viešąją biblioteką rajono visuomenę pakvietęs TrashSitis baigiamasis renginys „Aplinkai draugiškas gyvenimas – misija įmanoma“ buvo įdomus keliais aspektais: ragina aktualiau peržvelgti savo spintos turinį, atsakingiau planuoti pirkinius, saugoti gamtą. Ne mažiau įdomu ir tai, kokiais keliais ateinama į aplinkosauginę veiklą iš kardinaliai priešingos – greitosios mados – sferos.



Norėjo sužinoti daugiau
Pakalbėti apie aplinkosaugines problemas jau kelintąjį kartą kviečia Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungos (RJOS) „Apvalus stalas“. Jų vykdomo projekto „Trashsitis“ (liet. šiukšlių miestas), finansuojamo Europos jaunimo solidarumo korpuso programos, dėka buvo surengta „Zero Waste“ vakarienė, žavusis projekto simbolis brokolis ir jo bičiuliai apie gamtosaugą kalbėjo Rokiškio miesto šventės metu, taip pat kūrybinių dirbtuvių dėka Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinyje atsirado pačių rankomis sukurtos šiukšliadėžės. Ir dar daug smagių patirčių atnešė šis projektas.
O renginio viešojoje bibliotekoje metu buvo kalbama apie daug aktualių dalykų. Antai savivaldybės jaunimo reikalų kuratorius Gediminas Kriovė, pasipuošęs projekto simbolika padabintais marškinėliais, akcentavo išliekamąją projekto vertę: jis palietė daug rajono žmonių. Matydami projekto iniciatorių aktyvias veiklas socialiniuose tinkluose, pozityvių idėjų sklaidą, aplinkosauga susidomėjo nemažai žmonių.
Buvo pristatyti gausūs projekto renginiai. Projektu jaunieji rokiškėnai susidomėjo jaunimo mainų Vokietijoje metu, kurių tema kaip tik ir buvo ekologija. „Supratome, kad daug ko nežinome, bet norime pasigilinti“, – sakė jaunieji projekto rengėjai. Jie neslėpė, kad projekto rengimas buvo sudėtingas, nes trūko žinių apie aplinkosaugą. Visgi rokiškėnų paruoštas projektas sudomino Europos jaunimo solidarumo korpuso programos atstovus, ir projekto veikloms finansuoti buvo skirta 6888 Eur.

Apkeliavo rajoną
Pirmasis projekto renginys suorganizuotas Pandėlio gimnazijoje. Balandžio 5-6 d. prasidėjo projektui skirti mokymai. O toliau žinias jaunuoliai gilino lankydami Ilzenbergo dvarą, mokymų metu įgytas teorines žinias pasitikrino protmūšyje. O nemažai praktinių, kasdieniame gyvenime praversiančių įgūdžių įgijo ruošdami „Zero Waste“ vakarienę – vakarienę be atliekų. Tokios kulinarijos paslapčių jie sėmėsi iš lektoriaus, virtuvės šefo.
„Romuvos“ padalinio moksleiviai kartu su technologijų mokytoju pagamino specialias šiukšliadėžes, kurios jau netrukus bus padėtos mokyklos teritorijoje.
Gegužės 18 d. jaunimas įrodė, kad aplinkosauga – tai ne tik smagūs seminarai, išvykos, bet ir sunkus juodas darbas. Tiesiogine prasme sunkus: akcijos „Go clean“ metu šešios komandos surinko... 60 tūkst. litrų šiukšių. Jie iš pagrindų sutvarkė apleistą ir šiukšliną Rokiškio miesto teritoriją, jaunimo tarpe žinomą kodiniu pavadinimu „Katakombosׅ“.
Vasaros stovykloje „Stop It“ Antalieptės vienuolyne Rokiškio jaunimas savanoriavo respublikiniame festivalyje „Zero Waste“, dalyvavo naktiniame žygyje basomis.
Rokiškio miesto šventės metu jaunimas įrengė palapinę, rengė užsiėmimus vaikams, iš antrinių žaliavų darė žibintus. Apie aplinkosaugą šventės dalyviams pasakojo mielas personažas brokoliukas, sulaukęs didelio dėmesio ir pasisekimo.
Lapkričio – gruodžio sandūroje vykusiuose mokymuose jaunimas išbandė praktinius įgūdžius, ugdė kūrybiškumą.

Apie madą praktiškai
Mažai kas žino, tačiau antroje vietoje po naftos pramonės, teršiant gamtą žengia mados industrija. Apie jos kelius ir klystkelius pasakojo studijos tvarios mados konsultantė, studijos TEXTALE įkūrėja Viktorija Nausėdė ir modelis, edukatorė Laura Aleks.
Pašnekovės kalbėjo apie tai, kad, skaičiuojant drabužio kelią nuo medvilnės lauko iki sąvartyno, kuriame jis sudūla, mados industrija yra antroji teršėja po naftos pramonės. Arba, geriausiu atveju, tą antrąją vietą dalinasi su žemės ūkio veikla.
Situacija sudėtinga. Plika akimi matomi teršimo mąstai trečiojo pasaulio šalyse: pagal upių ir dirvožemio spalvą ten galima nesunkiai atspėti kasmet vyraujančią mados pasaulyje spalvinę gamą. O Maroke pagaminta greitosios mados suknelė apkeliauja pusę pasaulio: nuo medvilnės auginimo, audinio audimo, dažymo, sukirpimo, pasiuvimo. Be to, net trečdalis greitosios mados produktų apskritai nė nepasiekia parduotuvių prekystalių: jie būna nurašomi į nuostolius ir utilizuojami.
Apie vartojimo mąstus liudija ir tai, kad greitosios mados industrija kasmet auga 5 proc., joje dirba kas šeštas žmogus. Įdomu ir tai, kad vidutinis vieno nešiojamo drabužio laikas yra... vos 7-8 kartai. O trečdalis spintos turinio apskritai yra nenešiojamas. Kasmet pasaulyje susidaro 53 mln. t tekstilės atliekų. Kiekvienas europietis vidutiniškai per metus išmeta 12,5 kg drabužių. O Jungtinės karalystės gyventojai – dukart daugiau: 25-40 kg. 70 proc. tekstilės deginama, vos 1-2 proc. perdirbama, o kiek mažiau nei 30 proc. panaudojama pakartotinai. Lietuviai kasmet išmeta maždaug 5,8 kg tekstilės atliekų. Dar apie 2 kg išmetamų drabužių sudaro dėvėtų rūbų parduotuvių asortimentas. Lektorė siūlė ir jauniesiems rokiškėnams įrengti specialias dėžes tekstilei, organizuoti mainų dienas.
Išeičių siūloma visokių: nuo „augančių“ specialaus dizaino drabužių, iki kokybiško bazinio garderobo formavimo. Taip pat ir mainų turgelių, mainų švenčių, kuriose galima apsikeisti drabužiais ir taip atnaujinti savo spintos turinį.
Netgi ilgalaikis drabužio nešiojimas kelia tam tikrų gamtosauginių problemų: kiekvieno skalbimo metu kartu su vandeniu į nuotekas iškeliauja ir gausios mikroplastiko dalelės, kurios galop patenka į pasaulinį vandenyną ir tampa plastiko sriuba. Mat tokių dalelių nesulaiko niekas. Siūlymai: skalbti žemoje temperatūroje, išvirkščius drabužius, ir tik tada, kai to skalbimo išties reikia.

Pažintis su gamtosauga... nuo bjaurios šiukšlės
Modelis L. Aleks pasidalino savo kelio iš greitosios mados pasaulio į priešingą barikadų pusę – lėtąją madą bei aplinkosaugą. Lektorė daugiau nei dešimtmetį buvo žinomų pasaulio mados ženklų veidu. Ji neslėpė: vykusi nuotrauka yra ta, kuri padeda parduoti produktą. Taigi, ji ir buvo toji priemonė, padėdavusi didinti garsių firmų pardavimus.
Viena mėgstamiausių Lauros poilsio vietų įtemptame modelio gyvenime, buvo Balio sala. Garsėjanti savo turizmo industrija, nuostabiais paplūdimiais, akinančio žydrumo vandeniu. Ten lektorė surado širdžiai mielą užsiėmimą: džiaugtis vandenyno bangomis skriedama banglente.
Džiaugsmas truko tol, kol kartą užsukusi pas draugus paviešėti Balyje, ir vandenyne pagavusi bangą, staiga atsidūrė tarsi šiukšlyne. Dar bjauriau: išplaukusi pastebėjo, kad ją puošia šlykštus „aksesuarasׅ“: panaudotas higieninis tamponas. Tai buvo lūžio taškas. Ir dabar L. Aleks įsijungė į kovotojų už švaresnį pasaulį gretas, tapo jų veidu.

Panaudoja įdomiai ir išradingai
L. Aleks neslėpė, kad lėtosios mados barjerus ji ėmė laužyti gerokai anksčiau už Vilniaus mados grietinėlę. Tai dabar didžioji jos dalis vintažinių drabužių ieško dėvėtų drabužių parduotuvėse, to neslepia, kai kurie influenseriai netgi didžiuojasi tuo. O L. Aleks įdomių vienetinių drabužių tokiose parduotuvėse ieškojo dar tuomet, kai lankytis jose buvo stigma. „Ypač, jei tu mokaisi prestižinėje gimnazijoje Vilniaus centreׅ“, – sakė ji.
Dabar gi socialiai atsakingo verslo įmonė TEXTALE ieško netradicinių būdų, kaip panaudoti Lietuvoje atsirandančias tekstilės atliekas. Nenupirktos užuolaidos tampa puikiais daugkartiniais dovanų maišeliais, minkštųjų baldų gobeleno atraižos – smagiais žaisliukais augintiniams. Drabužių detalės – virtuvinėmis pirštinėmis ir puodkelėmis.
Apie tokių grožių gamybos subtilybes pašnekovės pasakojo ir renginio dalyviams. L. Aleks neslėpė: daugiausia vilčių ji sieja su jaunimu. Pakeitę savo įpročius, tapę lėtosios mados sekėjais, jie keis ir savo aplinką, tėvų, draugų įpročius.
Paklausta apie techninius problemų sprendimus, pavyzdžiui, kaip rūbas atgaivinamas antram gyvenimui, kad ir pirštinės, padėkliuko, puodkelės pavidalu, kaip šalinamos dėmės, nešiojimo žymės, pašnekovė aiškino, kad maišeliams, padėkliukams siūti panaudojamos geriausios drabužio dalys. Tačiau ir likusios neišmetamos. Jos tampa puikia žaliava kad ir augintinių žaisliukams gaminti. O mokslininkai, kaip tikimasi, jau per artimiausius kelerius metus ras pigių ir efektyvių būdų audinius perdirbti taip, kad ši technologija būtų ir pigi, ir nekenksminga gamtai.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą