Laura Prievelytė-Juknė ir Miglė Makuškaitė mėgiamą veiklą pavertė verslu (1)

Publikuota: 2019-07-03 Kategorija: Žmonės
Laura Prievelytė-Juknė ir Miglė Makuškaitė mėgiamą veiklą pavertė verslu
lrytas.lt nuotr. / Laura Prievelytė-Juknė ir Miglė Makuškaitė

Noras tausoti aplinką, atsakingai vartoti ar dalytis daiktais žmones buria į bendruomenes, kurioms rūpi daugiau nei tik nuosavo namo tvora ar buto sienos. Kol kas požiūris, jog idėjos ir darbai vienija, dar tik skinasi kelią į gyventojų pasąmonę, tačiau pamažu gimsta įvairių iniciatyvų, kuomet noras gyventi be atliekų pavirsta atsakingu verslu, o verslas randa būdų, kaip ne tik draudimais ir prievolėmis paskatinti žmones gyventi atsakingiau.

Verslo idėją padiktavo gyvenimo būdas

Iš Rokiškio kilusios Laura Prievelytė-Juknė ir Miglė Makuškaitė pasirinkusios minimalistinį ir aplinkai draugišką gyvenimą mieste, atsisakiusios nuolatinio troškimo turėti daugiau daiktų, baimės kažką praleisti, pasirinko patirtis, saviraišką ir mėgstamą veiklą, tapusią atsakingu verslu – internetine ekologiškų prekių parduotuve. O savo patirtimi, kaip išgyventi be daugybės daiktų ir atliekų, jos socialiniame tinkle dalijasi su visais, kas nori sulėtinti gyvenimo tempą.

„Jaučiame atsakomybę už kiekvieną daiktą savo namuose, todėl stengiamės rinktis mažiau ir tik tuos produktus, kurių gamyba, tiekimas ir perdirbimas draugiški žmonėms ir gamtai. „Zero waste“ ir „low waste“ principai mums padeda suderinti savo ir gamtos poreikius. Tai reiškia, kad vertiname visą prekės gyvavimo ciklą. Užduodame klausimus: kas pagamino produktą? Kaip jis buvo gaminamas? Kokie ištekliai buvo naudojami? Pirkimo procese savęs paklausiame: ar šis daiktas man tikrai reikalingas? Ar jis tarnaus ilgai? Kokia produkto gyvavimo pabaiga? Daiktui sugedus arba pasenus neskubame išmesti, ieškome būdų kaip sutaisyti arba panaudoti dar kartą“, – pasakojo L.Prievelytė-Juknė.

Gali pasirodyti, kad tvari gyvensena yra sudėtinga, brangi ir nepatogi. Pašnekovė patvirtina – tai nėra tiesa. Turėdamas mažiau daiktų namuose užtrunki mažiau laiko juos tvarkydamas, daiktai tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai. L.Prievelytės-Juknės žodžiais, suvaldęs savo impulsyvius pirkimus išpardavimų metu sutaupai pinigų kelionėms. Planuodamas pirkinius, jų įsigyji mažiau, tačiau sveikesnių, todėl gerėja savijauta ir gyvenimo kokybė. Sumažinęs išmetamų atliekų kiekį gražini ir tausoji savo aplinką.

L. Prievelytė-Juknė rado būdą, kaip kompostuoti atliekas 50 kv. m ploto Vilniaus senamiesčio bute, kaip „sumažinti“ savo spintą iki 33 drabužių arba kaip atsisakyti vienkartinių plastikinių produktų. „Daugelį dalykų, kurie yra toksiški mūsų savijautai ir aplinkai, darome tiesiog iš įpratimo. Dažnai mums trūksta žinių ir motyvacijos keisti susiformavusius įpročius. Atrodo, kad aplinkosaugos problemos, klimato kaita ir vandenynų tarša yra toli nuo mūsų. Tačiau turime suprasti, kad esame bendros sistemos dalis ir šiandien mūsų daromas poveikis gamtai pablogins mūsų vaikų ir anūkų gyvenimo kokybę“, – replikavo pašnekovė.

Ji nesako, jog pakeisti savo įpročius neprireiks daug laiko ir pastangų. Sumažinti daiktų skaičių namuose gana lengva, sunkiau susivaldyti nuo impulsyvių ir nereikalingų pirkimų. Tokiu atveju, padeda planavimas. „Jei parduotuvėje patiko daiktas ar drabužis neskubame pirkti iš karto, pagalvojame, jei po kelių dienų nusprendžiame, kad reikia – įsigyjame. Jaučiame atsakomybę už visus daiktus, kurie yra mūsų namuose, kartais suskaičiuojame, kiek drabužių mūsų spintoje arba indų virtuvės spintelėse. Minimalizmas nėra tikslas pats savaime, tai įrankis, kuris padeda siekti asmeninių tikslų, susikoncentruoti į tai kas yra svarbiausia gyvenime“, – pasakojo M.Makuškaitė.

Šiuo metu rinkoje siūloma įvairių sprendimų, kaip gyventi patogiai, sykiu būti draugiškiems gamtai. Vietoje plastikinių šiaudelių, puodelių ir maisto įrankių galima pasirinkti daugkartinio naudojimo produktus. Plastikiniu gėrimų butelius galima pakeisti į vandens gertuvę, kuri, pastatyta ant stalo, taps priminimu, jog reikia atsigerti vandens, o ilgainiui padės sutaupyti.

„Abi norėjome sukurti prasmingą verslą, kuris prisideda prie globalių problemų sprendimo, atitinka mūsų gyvenimo būdo vertybes. Lietuvoje atsiranda kūrėjų, kurie patys gamina ilgaamžius, aplinkai draugiškus produktus. Tačiau mums pasirodė sudėtinga ir nepatogu pirkti po vieną prekę atskirose parduotuvėse, o tokių pavienių prekių pristatymas nėra draugiškiausias gamtai pasirinkimas. Šiuo metu internete ir parduotuvėje pardavinėjame aplinkai draugiškus produktus. Savo pirkėjams davėme pažadą, kad prekės juos pasieks pakuotėje be plastiko, kuri nesukuria papildomų atliekų. Mūsų verslo misija – mažiau plastiko, mažiau atliekų, daugiau švaros ir lengvumo gyvenime“, – reziumavo M. Makuškaitė.

Plastikas, anot pašnekovės, pats savaime nėra bloga medžiaga, be jos sunku įsivaizduoti daugelio pramonės šakų, tokių kaip medicina ar aviacija, gyvavimą. Neįmanoma, jog plastiko namuose neliktų visiškai. Tačiau vienkartinio plastiko galime išmokti atsisakyti. Pavyzdžiui, plastikinis maišelis, į kurį parduotuvėje dedame prekes, vidutiniškai tebus naudojamas 20 min. Daugelis vienkartinio plastiko produktų nėra perdirbami arba juos perdirbti labai sudėtinga. Būtent šios atliekos itin prisideda prie vandenynų taršos.

Norint išvengti neigiamo vienkartinių plastikinių produktų poveikio verta rinktis kitų medžiagų alternatyvas arba daugkartinio naudojimo produktus. Plastikinį gėrimų šiaudelį galima pakeisti į metalinę, medinę, stiklinę arba popierinę alternatyvą. Plastikinį dantų šepetėlį galima pakeisti šepetėliu iš bambuko. Plastikinį skustuvą – metaliniu. Plastikinę maistinę plėvelę – daugkartinio naudojimo bičių vaško plėvele arba medžiagine servetėle. Įprastas indų plovimo kempines, pagamintas iš naftos produkto poliuretano, galima pakeisti į medinius šepečius arba natūralią plaušinę. Plastikinius kosmetikos buteliukus – į perdirbamus stiklinius su metaliniu dangteliu. Apsiperkant, vietoje į plastikinę pakuotę supakuoto produkto galima rinktis popierinę pakuotę arba prekę be jokios pakuotės. Perkant daržoves, vaisius ar riešutus plastiko atliekų kiekį sumažinti padeda daugkartinio naudojimo drobiniai maišeliai, kuriuos galima atsinešti į parduotuvę.

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą