Gita ir Viktoras Kolosovai: kurdami šeimą įsitikinkite, kad abu esate to paties obuolio puselės (0)

Publikuota: 2021-07-16 Kategorija: Žmonės
Gita ir Viktoras Kolosovai: kurdami šeimą įsitikinkite, kad abu esate to paties obuolio puselės
Asmeninio archyvo nuotr. / Kolosovų šeima: Rūta, Ugnė, Viktoras, Gita ir Linas

Dar viena šeima, kurią kartu su Rokiškio Šeimų taryba jums pristato „Rokiškio Sirena“ – tai obeliečiai Gita ir Viktoras Kolosovai, užauginę tris aktyvius vaikus ir patys užsiimantys įvairiausia bendruomeniška veikla. Pati Gita – Obelių garbės pilietė, tautodailininkė ir visuomenininkė – dalinosi savo šeimos gyvenimo užkulisiais: nuo bendrų užsiėmimų su namiškiais iki kiekvieno asmeninės veiklos, kuri nori nenori įtraukia ir kitus šeimos narius.

Ką jums reiškia žodis – šeima? Ar turite kokį receptą laimingiems namams?

Kartu su vyru ilgai svarstėme ir galiausiai priėjome prie bendro nutarimo: šeimoje svarbiausia veikimas kartu ta pačia kryptimi – kaip komandoje. Kiekvienas šeimoje atlieka tam tikras funkcijas, atneša į ją savo indėlį ir kartu dirba dėl visų gerovės, visai kaip sporte. O receptas labai paprastas: visi šeimos nariai turi daug bendrauti tarpusavyje, domėtis vieni kitais, surasti laiko išklausyti ir atliepti kito poreikius. Juk kiekvienas nori būti išgirstas, ir jei ne šeimoje, tai kur kitur?

Kas svarbu jūsų šeimai? Kokias vertybes laikote pagrindinėmis?

Viena iš svarbiausių vertybių – tai palaikymas. Nesvarbu kokioje situacijoje – sprendžiant įvairias problemas, užsiimant mėgstama veikla, sportuojant ar net leidžiant laiką atskirai, reikia palaikyti vienas kitą, nes palaikymas kuria bendrystę ir pasitikėjimą savo šeima. Kaip jau minėjau, ne mažiau reikalingas ir bendravimas tarpusavyje bei laiko leidimas kartu, taip pat visokeriopa pagalba ne tik nutikus nelaimei, bet ir kasdienėje veikloje, kur pagalbos prisireikia tikrai dažnai. Visi aiškiai žinome savo šeimos vertybes ir stengiamės jas puoselėti kasdien, nelaukdami ypatingos progos: ištiesti pagalbos ranką ar parodyti dėmesį svarbu nuolat, ne tik tada, kada prašoma.

Esate aktyvi visuomenininkė, tautodailininkė, pedagogė, su vyru užauginote tris sėkmingus vaikus, o kur dar įvairios meno parodos, jūsų vedami edukaciniai užsiėmimai. Iš kur semiatės įkvėpimo? Kaip viską spėjate?

Vadovaujuosi posakiu, jog visiems yra duotos tos pačios 24 valandos, nei vienas neturime valanda daugiau ar mažiau. O kaip šios valandos bus išnaudotos, priklauso nuo mūsų pačių išsikeltų tikslų ir laiko paskirstymo. Kai kažko labai norisi, laiko tam būtinai surasi, svarbiausia, kad prioritetai gyvenime būtų sudėlioti teisingai.

Įkvėpimas ateina netikėtais momentais – laiko tikrai neleidžiu sėdėdama ir mąstydama apie naujus karpinius ar kitus meninius projektus. Idėjos į galvą šauna staiga, įvairiausiose situacijose, o jas įgyvendinti stengiuosi tam palankiu metu. Esu labai laiminga, jog kartu su šeima gyvename santarvėje ir ramybėje, kadangi jei gyvenčiau rūpesčių ir konfliktų kupinoje aplinkoje, kūrybai nebūtų nei laiko, nei įkvėpimo – jis pas mane randasi iš taikos ir harmonijos su šeima ir pačia savimi.

Kaip leidžiate savo laisvą laiką? Kokių turite bendrų veiklų?

Galiu tik pasidžiaugti, jog visi mūsų šeimoje – be galo veiklūs ir užsiėmę, todėl ir bendro laisvalaikio turime nemažai. Vaikai nuo mažumės lankė muzikos mokyklą, vėliau šalia dar atsirado sportas, ir šiandien užimantis didelę dalį mūsų visų kasdienybės: stengiamės važiuoti palaikyti vaikų į kiekvienas varžybas, nes mūsiškiai užsiima įvairiausiomis sporto šakomis – krepšiniu, tinkliniu, dviračių sportu, bėgimu ir dziudo. Jauniausioji dukra turi polinkį į menus, todėl kartu praleidžiame daugiau laiko prie karpinių, įvairių projektų ir pasiruošimo parodoms. Tamsius rudens vakarus leidžiame su krūva stalo žaidimų, o gerus orus išnaudojame kaip tik pavyksta: mėgstame aktyvų laisvalaikį, todėl dažnai keliaujame su palapinėmis, leidžiame laiką gamtoje ir šalia vandens telkinių. Vyras užsiima bitininkyste, su sūnumi žvejoja, kartu grybaujame ir uogaujame – veiklos mums niekada netrūksta, o kai nori, gali suspėti viską.

Kaip elgiatės, kuomet susiduriate su iššūkiais? Kaip namuose sprendžiate sunkumus, konfliktus?

Atvirai sakant, net nežinau, ar mūsų šeimoje yra buvę itin didelių konfliktų – visuomet viską išsprendžiame besikalbėdami, o jei dėl persidirbimo ar nuovargio kada ir pasitaiko ginčų, kitą dieną pasikalbėjus jokių nuoskaudų nebelieka. Per daugelį metų kartu praėjus įvairiausius sunkius išgyvenimus, o ypač po susidūrimo su sunkiomis ligomis, netektimis supranti, jog tas kiekvienam audžiamas gyvenimo siūlas bet kada gali suplonėti ar net nutrūkti, ir brangi pasidaro kiekviena akimirka, praleista su artimiausiais žmonėmis. Konfliktai ir barniai niekur nenuveda, o kalbantis ir visai išnyksta. Su sunkumais gyvendami susiduriame kiekvienas, tačiau jei neturi jokių paslapčių nuo artimųjų, esi atviras su šeima ir pačiu savimi, dedi pastangas puoselėjant bendrystę, viskas išsisprendžia daug greičiau ir paprasčiau, nei iš pradžių galėjo pasirodyti.

Ko palinkėtumėte visoms šeimoms ar tiems, kurie dar tik planuoja tokią kurti?

Jaunystėje kurdami šeimas visi esame tokie naivūs: negalvojame, kas tai yra šeima ir kaip ji gali atrodyti – mus veda jausmai ir emocijos, o naivumas dažnai nugali šaltą protą. Palinkėti norėčiau labai obelietiškai: kurdami šeimą įsitikinkite, kad abu tikrai esate to paties obuolio puselės. Vėliau, jau gyvenant bendrą gyvenimą, kiekvienam poroje reikia nueiti savo kelią, kuris gali ir skirtis nuo partnerio pasirinkimų. O visų svarbiausia – nepamirškite mylėti vienas kito ir, visų svarbiausia, santykiuose būti savimi.

 

Dėkoju už jūsų laiką.

Dalintis naujiena

Sponsored Video