Vėlinės – laisvadienis. Nuomonės nevienareikšmiškos (4)

Publikuota: 2019-08-27 Kategorija: Verslas
Vėlinės – laisvadienis. Nuomonės nevienareikšmiškos
„Rokiškio Sirena“ archyvo / Verslininkai Stasys Mekšėnas, Algirdas Kazinavičius bei Seimo narys Raimundas Martinėlis mano, kad Lietuvoje švenčių daugoka.

Šventinių dienų sąrašas pasipildė dar viena „raudona“ diena. Nedarbo diena kitąmet taps Vėlinės. Kaip ši diena atsilieps rajono žmonėms, verslui? Nuomonės nevienareikšmiškos. Verslininkai teigia, kad būtent ši diena gal ir tinkama skelbti nedarbo diena, bet šventinių dienų yra apskritai per daug.

Už darbo dieną

Seimo narys Raimundas Martinėlis mano, kad šventinių dienų yra daugokai. Ir diskusijose jis buvo verslo pusėje. „Iš patirties žinau, kiek nedarbo diena įneša sumaišties į įstaigos ar įmonės gyvenimą“, – sakė pašnekovas. Juolab, kad išeiginė būtų ne visiems: dirbtų ne tik specialiosios tarnybos, bet ir prekybos centrai, įmonės, kuriose gamyba nenutrūkstama. „Galbūt ši diena ir galėtų būti nedarbo. Tačiau visą jų sąrašą būtina koreguoti“, – mano pašnekovas. Jis būtų pritaręs sprendimui, kad Vėlinės būtų nedarbo diena, jei iš to sąrašo būtų išbraukta kuri kita šventė. R. Martinėlio neįtikino ir kolegų argumentai, kad šią dieną į šalį galėtų grįžti emigrantai. „Juk jie dirba pagal savo šalių darbo kodeksus. Ir jei ta diena šventinė pas mus, tai dar nereiškia, kad ir kitose šalyse dirbti nereikia“, – sakė Seimo narys.

Jis mano, kad šiuo metu darbo rinka išgyvena pokyčius: daugėja nuotolinio darbo, darbo laisvesniu grafiku, tad griežtas nedarbo dienų reglamentavimas kai kuriose srityse tampa nebeaktualus.

Jei norime vieną dieną paskelbti šventine, reikia išbraukti kitą

UAB „Rokvesta“ rajone garsėja inovatyviu požiūriu į verslą, darbo procesų organizavimą. Tad ką apie naują šventinę dieną mano jos vadovas Algirdas Kazinavičius? „Manau taip, jei vieną dieną paskelbiame šventine, reiktų išbraukti kokią kitą“, – sakė jis. Pašnekovas neslepia: Vėlines skelbti nedarbo diena yra protingas sprendimas. „Šią dieną skelbti nedarbo tikrai reikėjo. Gerai, kad žmonės turės laisvų dienų. Ir ne tik mirusių kapams aplankyti, bet ir grįžus į tėviškes su artimaisiais pabendrauti“, – sakė A. Kazinavičius.

Tačiau jis mano, kad kai kurios šventinės dienos yra bereikalingos. Ir jas reiktų braukti iš tokio sąrašo negailestingai. Pirmiausia, gegužės pirmąją. „Tai ne mūsų šventė, ji neturi gilių tradicijų. Jei reiktų mūsų įmonės darbininkams dalyvauti kokiame jos minėjime, tai tektų nebent varu suvaryti. O jei kas nori kokioje eisenoje pražygiuoti, tai tą ir vakare galima padaryti. Juk kitų eisenų proga šventinės dienos neskelbiamos. Atvirkščiai, eisenos rengiamos švenčių dienomis“, – sakė pašnekovas. Jis mano, kad gegužės pirmosios šventė vertai buvo panaikinta, ir nebereikėjo jos vėl atkurti. O pagarbą darbininkams, darbuotojams galima rodyti ir kitais būdais.

Į brauktinų šventinių dienų sąrašą A. Kazinavičius įrašytų ir Jonines. „O kodėl, dovanokite, švenčiamos Joninės? O ne Algirdinės ar Juozinės? Kuo jau taip tie Jonai nusipelnė, kodėl kiti vardai diskriminuojami“, – juokavo pašnekovas. Jis mano, kad ši šventė taip pat mūsų kraštui nėra būdinga. Kaip ir Žolinės. „Juk kiti atlaidai tiesiog perkeliami į artimiausią savaitgalį“, – mano A. Kazinavičius.

Kaip labai vykusių naujų švenčių pavyzdį, jis išskyrė Liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo ir valstybės dieną. Taip pat ir Vasario 16-ąją, kurią sovietmečiu daugelis minėjo paslapčiomis ir giliai širdyse brangino. Svarbi ir Kovo 11-oji. „Lietuvybės nebus per daug“, – įsitikinęs verslininkas. Jis mano, kad šventinių dienų sąrašą reiktų pertvarkyti, paliekant jame tradicines, nuo amžių švęstas, arba su valstybingumu susijusias dienas.

Ką reiškia įmonei?

UAB „Rokvesta“ veikla yra susijusi su aplinkosauga, užsiima ir atliekų tvarkymu. Jos klientai – nuo Lietuvos kariuomenės, didžiųjų prekybos centrų, iki viešojo maitinimo įmonių. „Esmė ta, kad mūsų klientai nešvenčia. Ir kariuomenė šventinių dienų neturi, ir prekybos centrai veikia. Tad jei mes turime šventinę dieną, vadinasi, turime pertvarkyti įprastą darbo ritmą prieš ją, ir po jos. Tai, be abejonės atsiliepia: kitomis dienomis žmonėms išauga darbo krūviai. Juk turime padaryti darbus, kuriuos esame įsipareigoję atlikti“, – sakė jis. Ypač įmonės veiklą trikdo šventinės dienos, kurios yra savaitės viduryje.

Pirmasis kolūkio pirmininkas, nusprendęs švęsti sekmadienį

Verslininkas Stasys Mekšėnas žinomas tuo, kad net sovietmečiu turėjo savotišką požiūrį į šventes. „Buvau pirmasis kolūkio pirmininkas rajone, kuris sekmadienį paskelbė nedarbo diena. Už tai mane ir rajono laikraštis „tarkavo“: parašė, kad kaireliečiai sekmadienį nedirbs. Ir valdžia ant kilimo kvietėsi: kaip tu čia, Stasy, taip? O aš sakiau: pabandykim, jei nepavyks, tada galėsite auklėti“, – pasakojo S. Mekšėnas. Ir jo naujovė pasiteisino: kaireliečiai sekmadienius šventė, ir kolūkis dėl to nesugriuvo. „Buvau ir esu iš tų vadovų, kurie nemėgsta imituojamo darbo. Jei jo nėra, nebūtina žmones vaikyti. Tinkamai organizuojant darbą, galima ir šventes švęsti“, – sakė jis. Pašnekovas kalbėjo, kad jau sovietmečiu, būdamas našlaitis, matė daug neteisybės, nepagarbos: „Todėl prisiekiau sau, kad taip nedarysiu. Ir todėl, tapęs kolūkio pirmininku, gerbiau savo žmones. Jei darbo nėra, jo ir imtuoti nereikia“.

Ir pats ėmęsis verslo, S. Mekšėnas šios nuostatos nepakeitė.

Vėlinės – verta minėti

Jis, kaip ir A. Kazinavičius mano, kad šventinių dienų yra daugokai. „Asmeniškai aš abejoju Vėlinių sureikšminimu. Manau, kad mirusius artimuosius prisiminti yra 365 dienos per metus. Ar reikia specialios progos padėti gėlę ant kapo, pasimelsti, prisiminti artimą žmogų? Mes apskritai per daug sureikšminam minėjimus, paminklus. Ar reikia tos pompastikos?“ – svarstė S. Mekšėnas.

Vėlinių paskelbimas nedarbo diena, jo manymu, pasiteisins kitais aspektais. Dvi nedarbo dienos leis žmonėms aplankyti seniai matytus gimines, artimuosius, be skubėjimo ir lėkimo. Be kamščių keliuose, be nervų ir streso. „Todėl manau, kad dvi šventinės dienos yra geras sprendimas“, – sakė pašnekovas.

Dėl verslo išlaidų ir kaštų jis taip pat linkęs abejoti. „Nepasakyčiau, kad šios šventinės dienos labai atsilieptų finansine prasme. Jei to nori žmonės, kodėl gi neleisti jiems minėti tų dienų“, – sakė S. Mekšėnas.

Jis mano, kad verslui tokios šventės svarbios kitu aspektu. „Lygindamas verslą prieš 15-20 metų ir dabar, matau, kad jis išsigrynino, tapo stabilesnis. Todėl ir reaguojama gerokai ramiau į nedarbo dienas. Pasikeitė ir darbdavių požiūris į žmones: mažėja muštro, vis labiau atsižvelgiama ne tik į verslo, bet į darbuotojų interesus. Todėl, manau, galima rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus“, – sakė S. Mekšėnas.

Raudonos dienos – sovietmečio reliktas?

Technologas Tomas, dirbantis vidutinio dydžio įmonėje viename didžiųjų šalies miestų, mano, kad šiuolaikiniame pasaulyje terminas „išeiginė“ yra sovietmečio reliktas. Ir kalbant apie šventinių ir darbo dienų balansą, jis siūlo pirmiausia kalbėti apie pačią darbo kultūrą mūsų šalyje. Kodėl? „Nes Vakarų Europoje jau seniai svarstoma apie keturių, kai kur – netgi trijų darbo dienų savaitę. O mes, lietuviai, labai mėgstame ilgas darbo valandas, dienas, savaites. Ypač mėgstame viršvalandžius. Dažnai ir neapskaitomus. Tačiau sau neužduodame klausimo – jei žmogus šiandien darbe praleido dvylika valandų, ypač jei tai naktinė pamaina, koks rytoj bus jo darbo našumas? Pridėkime dar po valandą kelionei į darbą ir iš jo. Išeitų, kad žmogus darbui skyrė 14 val. Kaip jis dirbs rytoj? Koks bus jo greitis, dėmesys? Su tuo susiję kiti dalykai, apie kuriuos mes linkstame negalvoti: darbo našumas, produkcijos kokybė, broko kiekis, pagaliau, darbo sauga. Ar šiandien privertę žmogų dirbti 14 val., rytoj turėsime žvalų, aktyvų, atidų darbuotoją? Praktika rodo, kad po intensyvių viršvalandžių maratono dažnai pasipila nedarbingumo lapelių „epidemija“. Ir tai nereiškia, kad darbuotojai – simuliantai. Tiesiog žmogaus sveikata neatlaiko ilgalaikio krūvio, streso, įtampos, pagaliau, dėl nuovargio dėvisi sąnariai, raiščiai. Mes XXI a. apie žmogų darbe galvojame Antikos sąvoka „kalbantis įrankis“. Automatiniai įrenginiai, ir tie susidėvi. O čia – žmonės. Taupant lėšas, skaičiuojant patį mažiausią reikalingą darbuotojų skaičių, neretai neatsižvelgiama į tai, kad žmonės sirgs, eis atostogų. Mūsų įmonėse vis dar tebešlovinami „didvyriai“, kurie ir, dovanokit, apsisnarglėję į darbą eina. O nedarbingumo lapelis prilyginamas vos ne kriminaliniam nusikaltimui. O kad pusė kolektyvo jų dėka iškrenta iš rikiuotės, kas apie tai galvoja? Aš, kaip technologas, turiu užtikrinti sklandų darbo procesą, todėl turiu atsižvelgti ir į šiuos faktorius,“ – kalbėjo Tomas.

Jis pabrėžė, kad toms įmonėms, kuriose vyksta nenutrūkstama gamyba, išeiginių dienų gausėjimas reiškia tik tai, kad dviems pamainoms reiks sumokėti šiek tiek daugiau už darbą. Įmonėms, dirbančioms penkių dienų darbo savaitę, Tomo manymu, vienas laisvadienis taip pat neturėtų didelės įtakos. „Mes iš sovietmečio paveldėjome labai įdomų dalyką: darbo imitavimą. Ačiū Dievui, jau ir provincijos darbdaviai pagaliau iškrato iš savo galvų tą nelemtą „atsėdėti valandas“. Pažiūrėkit, kaip jūsų žmonės dirba. Ar žmogus suinteresuotas užduotį atlikti greičiau, jei vis tiek jis sėdės tas nelemtas 8 darbo valandas? Ir dirbti greičiau jis neturi motyvacijos: jei darbdavys pamatys, kad sėdi laisvas, užmes dar kokį kitą darbą ant galvos. Todėl žmogus sėdi ir „tempia gumą“. Jei darbdavys tiesiog skirtų dienai užduotis, o jas atlikęs žmogus galėtų laisvą laiką panaudoti savo reikmėms, tai jis turėtų didesnę motyvaciją. Gal jis mažiau sėdėtų internete, socialiniuose tinkluose, rūkytų ir pliurptų su kolegomis, jei žinotų, kad tas valandas galima panaudoti kur kas naudingiau“, – sakė Tomas.

Kai kurioms darbuotojų grupėms apskritai yra daug galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Taip dirba ir pats Tomas: „Mano darbo vieta yra kompiuteris ir telefonas. Kai kurie žmonės Lietuvoje apskritai dirba Švedijos ar Belgijos įmonėms. Ir niekas dėl to problemos nemato. Darbdaviui svarbu, kad užduotis būtų padaryta gerai ir laiku. O kaip ir kada – jau darbuotojo problema. Kai ateis 5G ryšio technologija, atsivers dar didesnės galimybės tokių darbų plėtrai. Ir nori nenori teks keisti požiūrį į patį darbą“.

Tomas teigė, kad ir jau ir iš pažįstamų Rokiškyje girdėjęs, kad kai kurie mūsų rajono verslininkai būtent taip organizuoja darbą. „Taigi, grįžtant prie mūsų temos, tokiomis aplinkybėmis raudona diena kalendoriuje tarsi praranda savo ypatingą reikšmę. Ir ateityje, augant našumui, spartės ir darbdavio –darbuotojo santykių pokyčiai. Jau dabar „iš pono – baudžiauninko“ santykių pereinama į partnerių. Jau atsiranda samprata, kad darbuotojas turi ir kitų poreikių, ne tik „gyventi“ įmonėje. Ateityje darbas kainuos vis brangiau. Todėl didesnis dėmesys turi būti skiriamas technologinio proceso optimizavimui. Esu girdėjęs, kaip vienoje jūsų rajono įmonėje sandėlyje darbuotojas tris valandas ieškojo kitos pamainos „pamestos“ paletės su produkcija. Vadinasi, nėra sutvarkytas sandėliavimo technologinis procesas. Paskui stebimės, iš kur atsiranda viršvalandžiai? Susitvarkius tokius pamatinius dalykus, atsirastų galimybių ne vienai išeiginei. Atsirastų laiko ir tokiems būtiniems, bet kai kur dar vis pamirštamiems, dalykams, kaip profesinis tobulėjimas, inovacijų paieška. O ir išeiginės yra ne tuščiai praleistos dienos. Tai žmogaus galimybė pailsėti ne tik nuo fizinio, bet ir protinio nuovargio, streso, įtampos, kurios darbo aplinkoje netrūksta“, – sakė jis.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video