Verslui nerandant darbuotojų, valdžia žada pokyčių (1)

Publikuota: 2021-09-27 Kategorija: Verslas
Verslui nerandant darbuotojų, valdžia žada pokyčių
Rokiškio Sirena nuotr. / Darbininkai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada pertvarkyti bedarbių  rėmimo sistemą – darbo neturintiems žmonėms būtų kompensuojamas perkvalifikavimas, mokymai, mokamos subsidijos už naujų darbo vietų kūrimą, o ne dalijamos išmokos grynaisiais. 

„Mes šiandien 100 proc. nedarbo draudimo išleidžiame pasyvioms priemonėms. Norime šį dalyką pakeisti – duoti meškerę, o ne žuvį“, – pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija teigė viceministras Vytautas Šilinskas. 

Jis taip pat pranešė, kad ketinama keisti registracijos Užimtumo tarnyboje tvarką. Dabar registruojasi apie 80 proc. netekusiųjų darbo ir tik 20 proc. įmonių, ieškančių darbuotojų, nors jos pasiūlo apie 40 proc. laisvų darbo vietų.

„Esame rekordininkai Europos Sąjungoje. Bet didžiajai daugumai Užimtumo tarnyba susirasti darbo nepadeda. Norime atskirti – identifikuoti asmenis, kurie dirba ir ieško darbo, nes jaučia, kad bus atleisti, neteks darbo dėl kitų priežasčių, arba nori keisti, tada – kurie yra nedirbantys ir ieško darbo ir atskirti tuos, kurie nedirbantys ir nėra nei motyvuoti, nei pasirengę dirbti“,  – teigė viceministras. 

Tuo metu Užimtumo tarnyba nurodo, kad bedarbių ir laisvų darbo vietų dažnai yra skirtinguose regionuose. Tarnybos direktorė Inga Balnanosienė sako, kad dėl susisiekimo ir įsidarbinimo problemų persipynimo nuolat kalbama su savivaldybių vadovais. 

„Jeigu pažiūrėtume, kur koncentruojasi darbo vietos ir kur klientai, matome, kad darbo ieškančių koncentracija yra Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Alytaus, Telšių regionuose, o darbo vietų skaičiai didžiausi yra visiškai kituose regionuose “, – aiškino I. Balnanosienė.  

„Yra tokių Lietuvos vietų, iš kur autobusas važiuoja vieną kartą arba du kartus per savaitę, turgaus dienomis. Tai nieko bendra neturi su žmonių galimybėmis atvykti į darbo vietas“, –  pridūrė ji. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, dabar 112 tūkst. žmonių yra ilgalaikiai bedarbiai. Jie darbo neturi ne tik dėl įvairių ekonominių priežasčių, sveikatos, situacijos šeimoje, bet ir dėl kvalifikacijos stygiaus, žalingų įpročių, gauna kitų pajamų ar prisitaiko prie minimalių poreikių .  

Dabar Lietuvoje iš viso yra 211 tūkst. bedarbių. 

Daugelis nori dirbti nekvalifikuotą darbą 

I. Balnanosienės teigimu, pastaruoju metu pastebima nauja tendencija – žmonės neturi galimybių paso, todėl atsisako darbo ar mokytis. Tuo metu tie, kurie aktyviai ieškojo darbo, jį rado. 

„Kas antras žmogus atsisako siūlomo jam darbo dėl to, kad, kaip teigia, neturi galimybių paso, lygiai taip pat atsisako ir mokytis“,  – teigė Užimtumo tarnybos vadovė. 

Pasak jos, nuo nuo šių metų sausio pavyko sumažinti darbo ieškančiųjų ir laisvų darbo vietų santykį nuo 16-kos iki devynių. Tačiau, jos teigimu, dabar yra kur kas daugiau ieškančių nekvalifikuoto darbo  negu tokį darbą siūlančių darbdavių.   

„Pavieniai nori mokytis, keistis“, – teigė ji. 

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad dabar Lietuvoje yra daugiau dirbančių žmonių negu jų buvo prieš pandemiją. 

„Jeigu imsime dirbančių skaičių tai jis yra geresnis negu buvo prieš pandemiją – turime aukštą užimtumą“, – teigė V. Šilinskas, bet konkrečių skaičių nepateikė. 

Jis skaičiuoja, kad dabar Lietuvoje dirba beveik 1,312 mln. žmonių, o iš viso darbingo amžiaus gyventojų yra apie 1,733 mln.  

Verslas: darbuotojų stygius nenormalus

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius  pabrėžė, kad įmonės mažiau skelbia apie naujas darbo vietas, nes niekas neatsiliepia. 

„Daugelis įmonių jau pavargo davinėti skelbimus“, – susitikime Seime sakė jis.

V. Janulevičius prognozuoja, kad augs nelegali darbo rinka – tokią tendenciją jau rodo ir augantys žmonių indėliai.

Jis taip pat mano, kad minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) kėlimas trukdo rasti kvalifikuotų darbuotojų: „MMA padarys meškos paslauga, tik laiko klausimas, kada tai atsitiks“.

Pramonininkų atstovas siūlo mažinti bedarbių išmokas, kad jie grįžtų į darbo rinką.   

Aštuonių restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“, kurioje dirba beveik 150 žmonių, vadovė Odeta Bložienė sako, kad darbuotojų situacija tampa sudėtinga.

„Darbuotojų stygius yra nežmoniškas ir nenormalus“, – susitikime Seime sakė ji. 

O. Bložienė pranešė, kad jau sugalvojo naują pareigybę – jaunesnysis padavėjas, kuris atliktų nekvalifikuotus darbus: klientams atneštų maistą, nuneštų indus, nuvalytų stalus: „Kviečiame dirbti moksleivius nuo 16 metų“. 

Ji pabrėžė, kad dėl darbuotojų stygiaus savaitgaliais nebegali dirbti kai kurie įmonės restoranai.  

Rugpjūtį Lietuvoje registruota 64 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 10 tūkst., I. Balnanosienės teigimu, yra transporto sektoriuje, kur trūksta tolimųjų reisų vairuotojų.  

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video