Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (10)

Publikuota: 2019-11-13 Kategorija: Verslas
Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos
Rokiškio Sirena nuotr. / Piniginė

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų ir mokesčių ekspertų teigimu, būtų naudinga pakeisti dabartinę sistemą ir ją padaryti skaidresne. Siūloma, kad darbuotojai patys išmoktų atsidėti dalį gaunamos algos atostogoms arba ši dalis būtų pervedama į specialų fondą. Tuo tarpu darbuotojų atstovė mano, kad tokie siūlymai būtų naudingi darbdaviams, bet ne darbuotojams.

Sekmadienį ELTA aprašė Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (NBFC) Buhalterinės apskaitos departamento direktorės Editos Filipavičiūtės siūlymą, viešojo sektoriaus įstaigose paprastinti atostoginių skaičiavimą – vietoje jų mokėti įprastą žmogaus uždirbamą atlyginimą. Ši idėja diskusijų sukėlė ir socialinėje erdvėje. Pastebėta, kad išties atostoginių mokėjimo procesą reikėtų skaidrinti, tačiau diskutuojama, kaip tai padaryti. Visgi darbuotojų atstovė įsitikinusi, kad siūlymais siekiama naudos darbdaviams.

Dabar skaičiuojant atostoginius reikia įtraukti paskutinių trijų mėnesių darbo dienas ir darbo užmokestį. Tad priklausomai nuo to kada ir kuriam laikui einama atostogų, galimi tam tikri atostoginių dydžio svyravimai.

Žvelgia į Vakarų šalis: atostoginiai integruoti į atlyginimą

Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC) su DELFI pasidalino 2019 m. pradžioje Austrijos ekspertų atliktu atostoginių skaičiavimo ir mokėjimo sistemų ES valstybėse vertinimu. Į tyrimą buvo įtrauktos 13 ES valstybių. Pagal gautus rezultatus valstybės suskirstytos į dvi pagrindines grupes: atostoginiai atskirai neskaičiuojami ir yra integruoti į atlyginimą arba atostoginiai skaičiuojami atskirai ir mokami atskirai nuo atlyginimo.

Vardijama, kad atskirai atostoginiai nemokami Austrijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Liuksemburge, Čekijoje, Estijoje, Vokietijoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje viešajame sektoriuje atostogų išmoka integruota į atlyginimą, o privačiame sektoriuje galima pasirinkti – arba integruojama į atlyginimą, arba išmokama kartą per metus, dažniausiai lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. Lenkijoje taip pat nėra mokami atostoginiai, tačiau viešajame sektoriuje privaloma mokėti kalėdines premijas. Suomijoje viešajame sektoriuje atostoginiai sudaro apie 30 proc. vidutinės algos ir yra mokami iš anksto, kartu su mėnesine alga.

Remiantis tyrime pateikta informacija, Slovėnijoje ir Kroatijoje atostoginiai mokami atskirai nuo algos.

NBFC pateiktame komentare išskiriama, kad didžiojoje dalyje vakarų Europos šalių atostoginių mokėjimas integruotas į atlyginimą, o didžiojoje dalyje rytų Europos šalių atostoginiai skaičiuojami ir mokami atskirai.

„Nesunku atspėti, kad vakariečiai labiau automatizavę atlyginimo skaičiavimo ir mokėjimo procesus. Matyt, vakariečiams jau anksčiau kilo klausimų, ar tikrai efektyvu atskirti atostoginius nuo atlyginimo ir jie yra labiau orientuoti į efektyvesnius ir mažiau administracinių resursų reikalaujančius procesus. Todėl niekaip neapleidžia mintis, kad rytų Europos šalyse taikomos atostoginių skaičiavimo sistemos yra dalis šių valstybių ankstesnės santvarkos palikimo elementų, kuriuos vis dar naudojame“ – komentuoja Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktorius Antanas Matusa.

Tyrime taip pat prieinama išvados, kad kitose šalyse nėra tokios galimybės, jog pats darbuotojas galėtų nuspręsti, kada ir kaip jam išmokėti atostoginius. Lietuvoje darbuotojas gali nuspręsti, ar nori gauti atostoginius prieš atostogas, ar kartu su atlyginimu. Taip pat Darbo kodekse nėra numatyta prieš kiek laiko darbuotojas turi pranešti darbdaviui, kada jis nori gauti atostoginius.

„Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre siekiame efektyvių buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo procesų. Atsižvelgdami į vakarų Europos valstybių patirtį, savo kompetencijos ribose galime pasiūlyti atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo sistemos patobulinimų. Suprantame, kad atostoginių klausimas yra jautrus ne tik administracine, bet ir socialine prasme, todėl, kad liečia kiekvieną tiek viešajame sektoriuje, tiek versle dirbantį darbuotoją, todėl norime paskatinti suinteresuotų šalių diskusijas, ieškant racionalių ir visiems priimtinų sprendimų“ – įvardijo A. Matusa.

Kuodis: atostoginių egzistavimas paremtas tuo, kad žmogus nėra sąmoningas

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis savo paskyroje „Facebook“ pastebėjo, kad kaip ir darbdavio „Sodros“ įmokos, taip ir atostoginiai yra mokami iš darbuotojo algos, tik dabar egzistuoja iliuzija, kad tai yra darbdavio dovana. Anot jo, kaip pavyko įvesti aiškumą sujungiant darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas, parodant, kad tai darbuotojo uždirbti pinigai, taip būtų galima daryti ir su atostoginiais.

„Ekonomistai ir teisininkai turi dvi skirtingas perspektyvas, kas ką moka. Teisininkams daugiau rūpi, kas parašyta įstatyme, ekonomistams – kas parašyta yra sąmonė ar ne. Daug metų kovojau su „Sodros“ įmokų sujungimu, po 20 metų tą pavyko šiaip ne taip padaryti, pripažįstant tą faktą, kad iš principo darbdavys daug ką moka iš neprimokėtos jums algos. Priešingu atveju darbdaviai tiesiog bankrutuotų. Jūs jam sukūrėte vertės už 1000 eurų, jis jums išmokėjo 1000 eurų, ant viršaus dar 300 eurų „Sodros“ įmokų, ir dar atostoginius jums nedirbant. Tokie darbdaviai tiesiog bankrutuotų.

Realybėje viskas vyksta iš darbdavio lėšų, tik tas neskaidrumas iškraipo visą naratyvą. Atrodo, kad darbdavys už jus sumoka „Sodros“ įmokas, darbdavys už jus sumoka atostoginius, bet realybėje taip nėra. Reiktų išskaidrinti šitą sistemą. Kadangi buhalteriai skundžiasi tais atostoginių skaičiavimais, tai realiai žmogus galėtų rinktis: arba jis dirba vienuoliką mėnesių už pilną algą, o kai atostogauja tą mėnesį nieko negauna, arba jeigu jis neturi valios šitaip susikaupti atostoginiams, būtų skaidriai algalapyje parašyta, kad jūs gaunate 1000 Eur ir 1/12 nuo to 1000 dedame visus metus į jūsų atostoginių fondą. Tada išsispręstų nesąmoningi klausimai, kurie svarstomi Seime, kai yra žmonių, kurie daug metų neatostogavo. Tai kas čia per absurdas. Šie pinigai jau uždirbti žmogaus, kodėl juos turime atiduoti darbdaviui?“, – teigia ekonomistas ir pastebi, kad neskaidrumas ir nesusivokimas ekonomikoje veda prie keistų politinių sprendimų.

Jo nuomone, keisti tvarką reikėtų ne tik viešajame sektoriuje, bet apskritai visos šalies mastu.

„Iš principo atostoginių egzistavimas paremtas tik tuo, kad žmogus nėra sąmoningas ir galbūt nesusitaupytų atostogoms, jeigu jam mokėtum vienuoliką mėnesių visą atlyginimą, o dvyliktam mėnesiui, kai jis nedirba ir nieko neuždirba, pats asmeniškai susikauptų tą vieną dvyliktąją nuo to 11 mėnesių gaunamo atlyginimo. Jei žmogus nesąmoningas, turi valios problemų, tam egzistuoja prievartiniai taupymo mechanizmai. „Sodra“ yra prievartinis taupymo mechanizmas. Atostoginiai galėtų būti prievartinis taupymo mechanizmas, kad tie pinigai neatiduodami kas mėnesį, o yra kažkokiame darbuotojo fonde“, – mano ekonomistas.

Pasiteiravus dėl to, kad dalis žmonių tokiu sprendimu gali būti nepatenkinti, nes dabar turi galimybę pasiskaičiuoti, kurį mėnesį labiau apsimoka išeiti atostogauti, nes gaus didesnius atostoginius, jis atsakė:„Čia pasekmė visokių sprendimų, kurie lemia šią neskaidrią sistemą. Jei sistema būtų skaidri, tų kažkokių klausimų ar būdų pasipelnyti iš tos sistemos subtilybių nebeliktų savaime“.

Pritaria idėjai tik siūlo kitokį sprendimą

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pritartų idėjai atsisakyti kompensacijos už nepanaudotas atostogas arba dabartinio atostoginių skaičiavimo metodo. Tačiau jos nuomone žiniasklaidoje aprašytas NBFC pasiūlymas nėra geras ir gali nuskriausti darbuotoją.

„Pavyzdžiui, darbuotojas gali gauti 900 Eur mėnesinį darbo užmokestį, nors jo darbo sutartyje nustatytas 556 Eur darbo užmokestis. Taip yra dėl didesnio taikomo tarifo už darbą per naktį, šventes, išeigines ar viršvalandinį darbą. Toks darbuotojas turi pagrįstą lūkestį gauti atostoginius panašaus dydžio, kokia yra jo faktiškai paskaičiuota alga, o ne 556 Eur, kaip yra nustatyta darbo sutartyje, jei nebūtų jokių viršvalandžių, naktinio darbo ir darbo per šventes.

Pagal dabartinę tvarką darbuotojas gautų didesnius atostoginius, nes jų skaičiavimui būtų naudojamas trijų paskutinių praėjusių mėnesių atlyginimų vidurkis. Bet tai yra netikslu. Įsivaizduokite, kaip yra sudėtinga darbdaviui pasiskaičiuoti, kiek jam šalia algos reikėtų palikti pinigų, kad išmokėtų atostoginius, kurie neaišku kada bus ir neaišku iš kokio vidurkio bus skaičiuojami“, – komentuoja D. Čibirienė.

Anot jos, yra tokių darbuotojų, kurie specialiai pasiplanuoja tokias atostogų dienas, kada jų vidurkis yra didžiausias ir gauna didesnius atostoginius.

„Iš kitos pusės ir darbuotojui yra sudėtinga atspėti, kiek jis gaus atostoginių. Būna atvejų, kai darbuotojo eilę metų mėnesinė alga buvo didelė po 2000 Eur/mėn, bet per paskutinius tris mėnesius darbuotojas dirbo po 1 valandą per savaitę ir kas mėnesį uždirbo tik po 300 Eur. Jei toks darbuotojas nuspręs atostogauti už periodą, kada jo alga buvo 2000 Eur/mėn, jo atostoginiai bus tik 300 Eur/mėn. Darbdaviai mėgsta irgi pažaisti su tokia Darbo kodekso specifika ir prieš sugalvodami atleisti iš darbo darbuotoją, gali bandyti tartis dėl darbo krūvio ir atitinkamai darbo užmokesčio sumažinimo, ko pasekoje atleidžiant iš darbo darbuotoją, jo atostoginių kompensaciją ženkliai sumažėja“, – teigia D. Čibirienė.

Kaip dar vieną pavyzdį D. Čibirienė nurodo tuos atvejus, kai bandomuoju laikotarpiu darbuotojas dirba už daug mažesnę algą, įmonė daug investuoja į jo apmokymus, tačiau išeina pirmųjų atostogų jau tuomet, kai yra pradirbęs kurį laiką ir alga padidėjusi. Anot jos, darbdavys bando nuspėti, kada darbuotojas eis atostogų ir dėl to net delsia didinti darbo užmokestį.

„Manau, būtų aiškiau ir darbdaviui ir darbuotojui, kai atostoginių mokėjimo iš viso būtų atsisakyta ir darbuotojas uždirbdamas algą gautų pilną apmokėjimą ne tik už darbą, bet ir už uždirbtas atostogas tiek, kiek jis iš tikrųjų uždirbo, be jokių žaidimų su vidurkiais. Tokiu atveju darbuotojas gautų daugiau ir viską, ką uždirbo iš karto. Dingtų rizika, kad įmonės bankroto atveju darbdavys neišmoka kompensacijų už nepanaudotas atostogas ir pan. Tokiu atveju, kai darbuotojas eitų atostogauti, jis nieko negautų, nes jis jau viską gavo su alga. Manau bus daug nepatenkintų, kurie šauks: „kaip mes gyvensime tą mėnesį be algos atostogaudami“. Atsakymas – planuokitės. Gavote algą ir atostoginius iš karto, išmokite atidėti atostoginių dalį ir jos neišleisti iki atostogų“, – pataria D. Čibirienė.

LBAA prezidentė pasiūlo ir kitą alternatyvą tiems, kuriems nesiseka patiems susitaupyti.

„Tokiu atveju darbdavys galėtų turėti kažkokią depozitinę sąskaitą tiems darbuotojams, kurie nesugeba susiplanuoti savo finansų. Pavyzdžiui, jei darbuotojui paskaičiuota alga, kad reikia išmokėti 1100 Eur, tada pagal darbuotojo prašymą iš tų 1100 Eur būtų atidedama 100 Eur į fondą, į kurį neturėtų teisės jokie antstoliai ir niekas negalėtų areštuoti pinigų, nes tai darbuotojo pinigai, o ne įmonės. Šio fondo sąskaitai galėtų būti specialūs reikalavimai, neleidžiantys darbdaviui piktnaudžiauti, naudoti lėšas ne darbuotojo išmokoms. Iš tokio fondo darbuotojui būtų atiduodami pinigai, kai jis eina atostogų. Darbdavys periodiškai informuotų darbuotoją apie sukauptas lėšas, ir jei darbuotojas paprašo 40 proc. sukauptų lėšų atiduoti, darbdavys tiek jam ir perveda. Manyčiau, kad tokios tarpininkavimo paslaugos, turėtų būti finansuojamos iš darbuotojo atlyginimo pagal susitartus įkainius darbo sutartyje“, – siūlo D. Čibirienė.

Pridedama, kad kitose šalyse taip pat egzistuoja praktika, kuomet galima darbo sutartyse susitarti dėl fiksuotos atostoginių išmokos sumos. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad prieš keičiant atostoginių skaičiavimo tvarką, pirmiausia reikėtų nuspręsti, ką daryti su jau sukauptais atostoginiais, kaip juos išmokėti, kaip keisti darbo sutartis dėl naujos tvarkos ir, ką daryti, jei nėra lėšų pilnam atsiskaitymui už sukauptas nepanaudotas atostogas.

„Manyčiau, keičiant atostoginių skaičiavimo tvarką ir principus, pirmiausiai reikėtų pilnai su visais atsiskaityti už sukauptas nepanaudotas atostogas ir tada, kai už viską atsiskaitėme, taikyti naują tvarką, pagal kurią atostogų metu atostoginiai nebemokami, nes yra išmokami kas mėnesį prie darbo užmokesčio. Tokiu atveju darbuotojų darbo užmokesčio pajamos padidėtų 1/11 dalimi, bet darbuotojams reikėtų išmokėti sugebėti neišleisti to padidėjimo iš karto ir atsidėti tai dienai, kada bus atostogos. (…) Manau, kad taupyti gana greitai visi išmoks, kai pamatys, kad negali eiti atostogauti, nes nėra sukauptų lėšų atostogoms. Darbuotojų aiškinimai, kad jiems būtų sudėtinga gavus didesnę algą, atostoginių dalį atidėti atostogoms, skamba kaip vaikų darželio nuogąstavimai“, – nuomone dalinasi D. Čibirienė.

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas mano, kad supaprastinti sistemą visuomet yra tinkamas žingsnis. Jis pritaria D. Čibirienei, kad didesnės įmonės formuodamos savo biudžetą gali susidurti su problema, kuomet atostoginius tenka išmokėti didesnius vien dėl darbuotojo prieš tai gautų premijų ar kitų paskatų. Jis išskiria ta, kad keičiant tvarką nepatenkinti gali likti tie darbuotojai, kurie nuolatos gauna premijas.

„Dirbantieji, kurie reguliariai gauna premijas, savotiškai papuola į riziką, kad gali gauti mažiau negu anksčiau. Tuo tarpu įmonei išeina, kad kažkuriais, retais atvejais, galėtų sutaupyti kažkiek pinigų. Ar tai yra didelis skirtumas? Bendrai paėmus tikriausiai didelio skirtumo nėra.

Kitas dalykas, galbūt išnyksta galimybė papiktnaudžiauti, t. y. gavus didesnę premiją kartais žmonės pasiskaičiuoja, kad jiems dabar reikia išeiti atostogų. Tai šis tam tikras papiktnaudžiavimas išnyksta, nes premijos mokamos už darbą, o jei išeina atostogų, tai išeina kaip ir nevisiškai uždirbti pinigai. Tad išnyksta galimybė pasinaudoti atlyginimų svyravimu ir tikriausiai ta sistema nuo to tik paprastės, nes administracinė našta pačioje įmonėje nuo to mažėja“, – svarsto mokesčių ekspertas.

Pasak jo, paprasčiausias variantas būtų, jei žmogus gautų savo atlyginimą įprasta tvarka ir pats planuotų atostogas ir tai, kiek joms prireiks pinigų.

Darbuotojų atstovė: atostoginiai gali būti žymiai skurdesni

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė prieštarauja išsakytoms mintims apie atostoginių skaičiavimo tvarką. Anot jos, dabartinė tvarka nėra sudėtinga, buhalteriai ją puikiai išmano ir tiems, kurie naudojasi buhalterine programa tai – sekundžių reikalas.

„Nei vienas buhalteris nesiskundė, kad būtų komplikuotas reikalas ir būtų sunku apskaičiuoti“, – prideda ji.

Tiesa, ji įžvelgia tai, kad pasiūlymas susijęs su tuo, jog kartais apskaičiuojant atostoginius būna įtraukiami ir tie mėnesiai, kuomet darbuotojas gavo įvairius priedus.

„Pasiūlymas skaičiuoti atostoginius tik pagal darbo užmokestį kai kuriais momentais gali nuskurdinti darbuotoją. Jeigu per paskutinius tris mėnesius buvo tam tikrų papildomų priemokų, kurios įeina į vidutinį darbo užmokesčio skaičiavimo metodiką, tai atostoginiai yra vienos sumos, jeigu imti vien tik gryną atlyginimą, atostoginiai gali būti žymiai skurdesni – dėl to nukentės darbuotojas finansiškai“, – sako I. Ruginienė.

Ji nemano, kad yra daug darbuotojų, kurie specialiai eina atostogauti tuomet, kai gauna premijas.

„Kiek tokių yra, kurie pasiskaičiuoja ir, kokios to stulbinančio dydžio premijos, kad būtų galima daryti tokį rimtą signalą? Kita vertus, reikia prisiminti ir tokią situaciją, kiek pas mus darbuotojų, kurie išeina visą mėnesį atostogų. Beveik su žiburiu nerasi. Dažniausiai, jei išeina, tai išeina privalomų dešimt darbo dienų per metus, nes darbdavys nieko negali padaryti – privalo pagal įstatymą išeiti. Tokių ilgalaikių atostogų, kad išeitų mėnesiui ar daugiau, švietimo sektoriuje gal rasime“ – sako ji.

Anot darbuotojo atstovės, žvelgiant į kitus sektorius, vienetai, kurie atostogauja taip ilgai. Jos teigimu, dažniausiai žmonės daug dirba ir nė neišnaudoja jiems priklausančių atostogų. Jos teigimu, pakeitimas būtų visiškai nereikšmingas ir juo darbdavys nori tik eilinį kartą sutaupyti.

„Nuo įmonės politikos priklauso, kaip žmogus eina atostogų. Jeigu įmonės politika tokia, kad žmogus turi per metus išnaudoti atostogas ir sudaromos absoliučiai visos galimybės tą padaryti, žmogus išeina atostogų. Tikrai niekas nesuinteresuotas kaupti po dešimt metų atostogas. Jeigu ir kaupia, tai kaupia tikrai vienetai, kurie yra darboholikai. Bet dažniausiai kaupia dėl darbo procesų, kai tiesiog negali išeiti arba per mažai žmonių, kad galėtų vienas kitą pavaduoti. (…) Jei premijos mokamos, jos mokamos visiems vienodai, dažniausiai tuo pačiu metu. Tai negali visa įmonė ar organizacija tuo pačiu metu išeiti atostogų, vis tiek bus tam tikras grafikas. Valstybinėse įmonėse dažniausiai jau sausio mėnesį sudaromas atostogų grafikas ir daromi tik nežymūs pakeitimai su direktoriaus leidimu“, – teigia I. Ruginienė.

Ji įsitikinusi, kad tokie siūlymai keisti atostoginių mokėjimo sistemą yra susiję ne su proceso paprastinimu, o dėl to, kad norima kuo mažiau sumokėti darbuotojui.

„Šiandien tokia darbo rinkai, kai darbuotojų trūksta, darbdavys turi būti suinteresuotas, kad darbuotojas liktų toje darbo vietoje ir kad būtų lojalus, o ne kad ieškotų dar įstatymų pakeitimų, kad nuskurdintų tą patį darbuotoją“, – pokalbį užbaigia I. Ruginienė.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą