Rokiškietės Ivetos didžiausia darbų įkvėpėja - dukra Kamilė (3)

Vis daugiau jaunų žmonių, nusprendusių pasilikti gyventi kaime, ieško galimybių vystyti nuosavą verslą. Šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti iš bet kurio pasaulio kampelio, kur yra internetinis ryšys.

Nepabijojusi didelės konkurencijos siuvimo srityje Lukštų kaime, Rokiškio rajone gyvenanti Iveta Trumpienė, išėjusi motinystės atostogų ėmėsi nuosavo verslo. Ėmė siūti drabužėlius vaikams. Kol vaikai dar maži, verslą derina su vaikų auginimu. Dukrai Kamilei 2 metai ir 5 mėnesiai, sūnui Norbertui 11 mėnesių. Auginant vaikus ir siūnant, darbotvarkė gana griežta, bet kai norisi, viską galima suspėti. Iveta juokauja, kad miegas tik silpniems, nes po intensyvios darbo dienos dažnai tenka keltis prie sūnaus ir naktimis.

Išėjusios motinystės atostogų, moterys ieško, kaip galėtų save realizuoti net tik būdamos geromis mamomis. Ieško ir kitų, širdžiai mielų užsiėmimų. Ar verslumu susidomėjai išėjusi motinystės atostogų?

Visada ieškojau idėjos, kaip galėčiau save realizuoti, ką norėčiau veikti. Prisipažinsiu – yra labai sunku išlipti iš komforto zonos. Taip buvo ir su siuvimu.

Kaip kilo mintis ir kas paskatino užsiimti siuvimu? Kada to išmokai?

Nuo mažumės sukiojuosi aplink mamos siuvimo mašiną. Su drauge persisiūdavome sau drabužius. Mama man visad sako, kad siuvimas tikriausiai pas mus genuose. Pasak jos, mano prosenelis buvo siuvėjas. Mano močiutės sesuo Kaune taip pat buvo populiari siuvėja.

Svajojau studijuoti aprangos dizainą, bet tuo metu negalėjo tėvai leisti į mokamus kursus, kad pasiruošti stojamiesiems egzaminams. Tad svajonę nuslopinau. Įstojau į VGTU studijuoti inžinerinę informatiką. Vėliau Panevėžio kolegijoje baigiau buhalterinę apskaitą.

Prieš išeinant motinystės atostogų nusipirkau siuvimo mašiną. Pamenu, juokavau kolegėms, kad galbūt ateityje siūsiu ne tik sau, bet ir kitiems. Žinoma, tuo metu tik juokavau, ir tikrąja to žodžio prasme pačiai buvo juokinga nuo savo minties.

Siūti mokiausi iš savo klaidų. Kiekvieno dukrytei pasiūto drabužėlio klaida būdavo kaip pamoka. Klaidų dar pasitaiko, bet iš jų ir mokausi. Kartais tekdavo drabužį siūti du kartus, kad gautųsi taip kaip turi būti.

Ką dažniausiai mėgti siūti?

Siūnu tik drabužėlius vaikams. Mamytės džiaugiasi, kad drabužėliai ne tik stilingi, bet ir labai patogūs.

Ar sulauki palaikymo iš artimiausios aplinkos?

Didžiausio palaikymo sulaukiu iš savo vyro Arūno. Be jo, tikriausiai nebūtų ir šios veiklos. Palaiko ir draugai bei mano brolio šeima. Jie pirmieji išbandė mano pasiūtus drabužėlius savo vaikams. Sulaukdavau iš jų ne tik palaikymo, bet ir paskatinimo siūti ne tik jų, bet ir kitiems mažyliams. Juokiausi iš jų kalbų, bet giliai širdyje labai norėjau išbandyti save.

Lūžio taškas buvo vietinės parduotuvės Rokiškyje pasiūlymas bendradarbiauti. Nuo tada mano veikla tapo labai aktyvi. Dėkinga kiekvienam, kad gyrė ir pastūmėjo šiam žingsniui.

Galbūt tai pagrindinė tavo veikla šiuo metu?

Vis dar esu motinystės atostogose, tad mano pagrindinė veikla yra buvimas su vaikais, namų ruoša.

Su kokiais iššūkiais susiduri derindama motinystę ir siuvimą?

Visada kartoju, kad paroje mažai valandų. Mano darbotvarkė yra gan griežtai sudėliota. Stengiuosi kiek įmanoma jos neišderinti. Kiekvienas neplanuotas įvykis stabdo mano darbus, ko pasekoje vėluoju išsiųsti užsakymą. Diena dažniausiai prasideda 8 valandą ryto, o baigiasi 1-2 valandą nakties. Naktį dažnai tenka keltis prie mažojo sūnaus. Tad vis šmaikščiai juokauju, kad miegas tik silpniems.

Kur semiesi įkvėpimo savo darbams?

Didžiausias įkvėpimas yra mane supantys artimųjų vaikai. Jų daug – draugų vaikučiai, sūnėnai bei mano pačios vaikai. Kad juos aprengti mano siūtais drabužiais – reikia tikrai ne vienos mano darbo dienos. Esu dėkinga, kad manimi pasitiki, leidžia improvizuoti ir išlaisvinti fantaziją. Taip gimsta nauji modeliai. Dabar rinkoje drabužių paklausa ypač didelė. Labai sunku sukurti kažką originalaus. Visi daugiau ar mažiau vieni kitus kopijuoja pakeisdami kelias detales.

Galbūt naudojaisi verslo paramos programomis?

Kol kas mano tikslas įsitvirtinti rinkoje, nes rankų darbo drabužėlių vaikams pasiūla didelė. Vėliau, jei gerai seksis, norėčiau įkurti studiją Rokiškyje – dėl vietinių klienčių bei didesnės erdvės darbui. Tuomet mąstyčiau ir dėl paramos naujos įrangos įsigijimui.

Kokie privalumai ir trūkumai vystant verslą kaime?

Didžiausias trūkumas, kad visus audinius tenka siųstis iš Lietuvos ir Lenkijos internetinių parduotuvių. Norėtųsi pačiupinėti, įvertinti audinio kokybę. Kartais gavus užsakymą nusiviliu – netinka atspalvis ar medžiagos storis.

Gyvename tokiais laikais, kai internetinė prekyba ypač populiari. Nėra svarbu kur siūti – Vilniuje ar Rokiškyje. Abejoju ar labai skirtųsi užsakymų kiekis.

Kokių turi svajonių, planų ateičiai?

Šiuo metu žvelgiu tik vienerius metus į priekį. Tai tik bandomasis laikotarpis, iki kol sūnui sueis dveji metukai. Tuomet ir nuspręsiu, ar grįšiu atgal į darbą ar imsiuosi savo verslo.

Didžiausia svajonė susijusi su siuvimu – turėti didelę erdvę, studiją Rokiškyje, kur klientės galėtų užsukti ir išsirinkti audinius vaikučių drabužiams, apžiūrėti jau pasiūtus modeliukus. Taip pat svajoju apie nuosavą internetinę parduotuvę. Šiuo metu naudojuosi kūrėjų platforma, kur turiu mini elektroninę internetinę parduotuvę.

Ką patartum mažus vaikučius auginančioms mamoms, kurios abejoja ar pavyks suderinti motinystę su kitomis veiklomis?

Svarbiausia yra daryti. Nesvarbu, pavyks ar ne. Mes negalime įvertinti mūsų sėkmės tol, kol patys to neišbandėme savo kailiu. Bijojau ir aš, bet gailiuosi, kad neišdrįsau anksčiau.

Dėkojame už pokalbį