Rajono darbo rinkoje situacija nėra labai bloga (0)

Publikuota: 2020-11-19 Kategorija: Verslas
Rajono darbo rinkoje situacija nėra labai bloga
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Almantas Blažys teigė, kad dažniausiai klausimų darbdaviams kyla dėl darbuotojų neteikiamų žinių apie saviizoliaciją ar susirgimą covid-19.

Antrasis karantinas vėl į prastovas gena įvairių verslo sričių darbuotojus. Valstybinės darbo inspekcijos tinklalapyje skelbiama, kad prastovas paskelbė beveik 5 tūkst. šalies įmonių. Kiek tarp jų Rokiškio rajono įmonių, pasak Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Almantas Blažys (nuotr.) teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kiek mūsų įmonių registravosi, nes jos pildo duomenis ir patenka ne į regionų, o į vieną bendrą sąrašą. Tačiau, pasak pašnekovo, didesnių problemų dėl to nekyla.

Konsultacijų dėl prastovų neprašo
Pasak A. Blažio, rajono įmonės, paskelbus antrąjį karantiną, pagalbos ir konsultacijų dėl prastovų rajono įmonės nesikreipė. Pasak pašnekovo, greičiausiai jos prastovų įforminimo tvarką, darbdavio bei darbuotojo teises ir pareigas žino dar nuo praėjusio karantino pavasarį. Anot A. Blažio, įmonės prastovas registruojas bendrojoje sistemoje, todėl sunku pasakyti, kiek tarp tų beveik 5 tūkst. įmonių yra mūsų rajono. Akivaizdu, kad jų kažkiek yra, tačiau tai nėra masinis reiškinys rajono darbo rinkoje.

Masinių atleidimų nėra
Ne mažiau svarbus klausimas ir dėl to, ar kai kurios įmonės masiškai neatleidžia darbuotojų? „Kol kas žinių apie masinius atleidimus neturime“, – komentavo pašnekovas. Darbo rinkoje vyksta natūrali darbuotojų kaita: vieni išeina iš darbo, kiti įsidarbina.

Klausimų kyla dėl asmens duomenų
Tam tikra įstatymų kolizija kyla dėl asmens duomenų apsaugos. „Viena vertus, darbuotojas neprivalo informuoti, kokiomis ligomis jis serga. Kita vertus, darbdavys privalo žinoti, ar jo darbuotojas neserga covid-19. Dėl to, kaip suderinti šiuos du dalykus, sulaukėme jau ne vieno Rokiškio rajono darbdavio klausimų“, – sakė pašnekovas.
Problema slypi štai kur: jei sergantysis asmuo, ar turėjęs kontaktą su sergančiu asmeniu, žmogus neinformuoja apie tai darbdavio, atsiranda rimtų problemų. Visų pirma, jis gali platinti ligą, užkrėsti bendradarbius, klientus ir t.t. Kita vertus, taip išplitus židiniui, didžiuliai iššūkiai kyla ir darbdaviui: dėl išplitusio susirgimo gali būti labai sudėtinga organizuoti įmonės ar įstaigos veiklą. Kaip rasti balansą tarp teisių ir pareigų? Pasak A. Blažio, šiaip jau geriausia abiems pusėms tartis gražiuoju. Tačiau, jei to padaryti nepavyksta, jei darbdavys turi pagrįstą įtarimą, kad darbuotojas serga ar privalo būti saviizoliacijoje, darbdavys, remiantis Darbo kodeksu, turi teisę tokį žmogų nušalinti nuo darbo, nemokėdamas jam atlygio.
Tačiau didesnių bėdų rajono darbo rinkoje dėl covid-19 nėra: ši liga dar nėra tiek išplitusi, kad keltų grėsmę įmonių, įstaigų darbo procesams.

Nemažai šalies įmonių registravo prastovas
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, prastovose yra daugiau nei 30 tūkst. darbuotojų. Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prakybos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, apdirbamosios gamybos sektorių.
Pusė darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, jis gali paskelbti darbuotojui ar jų grupei prastovą. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.
Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Jono Griciaus teigimu, VDI ir toliau skirs dėmesį prastovų kontrolei, ar prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba, ar nepiktnaudžiaujama valstybės parama. Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t. y., jeigu darbo sutartyje numatyta, pvz., 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 Eur. Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 procentų VDU ar pan., ir tai nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo.
Darbdavys privalo supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.
Jei darbdavys verčia dirbti paskelbtos prastovos metu ar nesilaiko kitų prastovas reglamentuojančių reikalavimų, VDI ragina darbuotojus pranešti apie tokius atvejus.
Apie paskelbtą prastovą darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo turi pranešti VDI, užpildydamas VDI interneto svetainėje patalpintą pranešimo formą. Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.
Pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų.
Darbdavys turi turėti visus reikiamus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video