Kavinių šeimininkai lauko sezoną žada pradėti gegužę-birželį (0)

Nuo pirmadienio įsigaliojo karantino palengvinimai: kavinėms, restoranams galima ne tik gaminti maistą išsinešti, bet ir statyti lauko staliukus. Tačiau Rokiškio kavinių terasos ir kiemeliai tušti. Svečius lauke vaišina tik „Senas grafas“ ir Henrietos kavinukė. Kitų kavinių, picerijų terasos tuščios. Kalbinti kavinių vadovai apie lauko staliukų statymą žada galvoti kitą mėnesį ar net vasaros pradžioje.

Antplūdžio nėra

„Senas grafas“ kol kas vienintelė kavinė, kurios staliukai išrikiuoti lauke. Tačiau pačioje miesto širdyje įsikūrusios kavinės šeimininas Algimantas Šablinskas, paklaustas, kaip sekasi, tik liūdnai atsiduso. Lauko staliukai kavinės šeimininkų šeimai greičiau malonus užsiėmimas, nei rimtas pajamų šaltinis. Pašnekovas teigė, kad prie staliukų prisėda keletas žmonių. Užsisako kavos, pietus. „Gaminame pietus išsinešti, tad pagaminti kelias papildomas porcijas nesukelia sunkumų ir investicijų“, – sakė jis. Pašnekovas paaiškino, kad nuo kitų rajono kavinių „Senas grafas“ skiriasi tuo, kad joje dabar dirba tik šeimos nariai. Jiems tai malonus užsiėmimas, hobis. Pelninga veikla tai pavadinti neišeitų: per mažai klientų. Kavinės darbuotojams šiuo metu įformintos prastovos. Būtent tai, o ne lauko prekyba, ir gelbsti žmones nuo atleidimo lapelių.

Pašnekovas teigė, jog nesitiki, jog karantinui pasibaigus žmonės plūstels švęsti ir džiaugtis į kavines. Tiesiog ekonominė situacija nelengva, tad išlaidauti niekas neskubės. Ir tokioje situacijoje kviesti personalą, visu pajėgumu įjungti virtuvės apsukas, pirkti didesnį produktų asortimentą yra neapdairu.

Terasa – puse mėnesio anksčiau

Henrietos kavinukė taip pat paankstino lauko sezoną: pasak šeimininkės, Henrietos Pupkuvienės, lauko staliukai kiemelyje būdavo statomi tik gegužės viduryje. O dabar tai vienintelė vieta, kurioje galima priimti lankytojus. Terasa jauki, išpuoselėta, papuošta gėlėmis. Pasak šeimininkės, kadangi tai vidinis kiemelis, tai ir pakankamai privati jauki erdvė. Patekti į terasą galima per kavinę: ten įėję lankytojai užsisako pageidaujamus patiekalus ir kviečiami prisėsti kiemelyje.

Pasak pašnekovės, kol kas klientų nedaug, nes šalta. Dažniausiai žmonės užsuka pavalgyti pietų: karštos sriubos, pasirinktojo antrojo patiekalo, užsisako kavos, arbatos, deserto.

Pašnekovė neslėpė: lauko terasa tikrai nėra pagrindinis kavinės pajamų šaltinis. Kol kas gelbsti užsakomas maistas išsinešti. Dirba dar irgi ne visi darbuotojai. Kaip ir daugelis kavinių, taip ir ši, kol kas darbu neaprūpintiems darbuotojams įformino prastovas.

Be gegužės vidurio tikrai neatsidarys

Kol kas nedirba ir kavinė „Pupelė“. Jos savininkė Laura Viduolytė-Pupelienė teigė, jog pasitarus su personalu nuspręsta, jog be gegužės 11-osios, kada baigsis šis karantino etapas, kavinė neatsidarys. Kodėl? Pašnekovė teigė, jog stebi situaciją ne tik Rokiškyje, bet ir didmiesčiuose. Ir ten nėra didelio ažiotažo. Kokios priežastys? Pasak L. Viduolytės-Pupelienės, pirmiausia, dar nepakankamai šilti orai. Antra, lyg tyčia būtent dabar Rokiškyje atsirado pirmieji infekuotieji korona virusu ir žmonės tapo dar atsargesni. Leisti laiką lauke miesto centre dabar nemažai žmonių neišdrįstų. O atidaryti kavinę, kviesti darbuotojus ir dirbti dėl poros puodelių kavos ir kelių pyragėlių per dieną, būtų tik labai brangus žaidimas.

Auksiniai cepelinai

Verslininkas, „Pagundos“ viešbučio ir kavinukės savininkas Pranas Blažys dar atviriau kalba apie dabartinę situaciją. Juolab, kad likimo ironija, jis jau vasario pabaigoje pirmasis iš rajono verslininkų nukentėjo dėl korona viruso: iš jo viešbučio greitosios pagalbos automobiliu išvežus sukarščiavusį klientą, mieste pasklido gandai, kad jis susirgęs nelemtuoju virusu. Laimė, gandai nepasitvirtino, tačiau P. Blažio verslui toks incidentas atsiliepė.

Taigi, pašnekovas sakė, jog leisdama lauko prekybą, Vyriausybė pirmiausiai siekia pagerinti psichologinį klimatą, parodyti žmonėms, kad karantinas amžinai nesitęs, suteikti nedidelių džiaugsmų, kad žmonės imtų tikėti pokyčiais į gera. Tačiau verslui tokie palengvinimai nėra išsigelbėjimas.

„Pirmiausia, paskaičiuokime, kiek žmonių pagal valstybės reikalavimus aš galiu sutalpinti terasoje. Keturis, geriausiu atveju, šešis. Būriuotis neleidžiama. Viešoje vietoje reikia dėvėti kaukes. Jie ką, su kaukėmis kavą gers ir valgys? Ir kaip tai iš šalies atrodys“, – retoriškai klausė pašnekovas.

Toliau jau verslo klausimai: dėl dvylikos, ar geriausiu atveju, dvidešimties per dieną parduotų cepelinų, kviesti žmones iš prastovų ekonomiškai nenaudinga. „Gamintume tiesiog auksinius cepelinus“, – sakė P. Blažys. Jis neslėpė: „Esu dėkingas valstybei, kad mano žmonėms mokama prastova, jie jaučiasi saugūs dėl ateities, o man nereikia jų atleisti“.

Kada, pašnekovo manymu, bus galima kalbėti jau apie kavinių verslo judėjimą į priekį? „Reikia dviejų dalykų. Pirmiausia, atsidaryti bus naudinga tuomet, kai bus galima svečius vaišinti ne tik lauke, bet ir viduje. Žinoma, mes gerokai sumažintume staliukų skaičių, išretintume tarpus tarp jų. Tačiau tai jau būtų postūmis dirbti“, – sakė P. Blažys.

Antroji priežastis: vidaus ir užsienio turizmas. Kada žmonės pradės keliauti šeimomis po Lietuvą, kada pradės veikti muziejai. Kada bus atidarytos sienos ir organizuojamos turistų grupės. „Tada bent tos kavinės, kurios yra Nepriklausomybės aikštėje, prie turizmo objektų, pajus didesnį klientų srautą“, – svarstė P. Blažys.

Kol kas nėra ir kitos, visuomenei mažiau matomos, tačiau gana naudingos veiklos: šventinių pietų, išvažiuojamųjų pobūvių rengimo veiklos. Net laidotuvės, ir tos, vyksta „ekonominiu režimu“, dėl karantino.

Pašnekovo teigimu, apie rimtesnius pokyčius bus galima galvoti nebent birželį.