Šimtus kartų keičiami įstatymai: kokius mokesčius mokėti, nebežino nei įmonės, nei gyventojai (0)

Publikuota: 2019-09-17 Kategorija: Verslas
Šimtus kartų keičiami įstatymai: kokius mokesčius mokėti, nebežino nei įmonės, nei gyventojai
Rokiškio Sirena nuotr. / Pinigai

Diskutuojant apie šešėlinės ekonomikos Lietuvoje priežastis įvardyta, kad viena pagrindinių priežasčių – dažnas mokesčių keitimas. Dėl to sunkumų patiria ir įmonės, ir gyventojai, ir net Valstybinė mokesčių inspekcija.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) organizuotoje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką diskutuota, kokios priemonės Lietuvoje veikia, o kokios ne, mažinant šešėlį.

Didžiausia problema – dažnas mokesčių keitimas

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reikėtų gerai apgalvoti, kodėl tas šešėlis iš tikrųjų atsiranda ir kur. Kaip vieną iš priežasčių ji nurodė dažną mokesčių keitimą.

„Nuo nepriklausomybės laikotarpio PVM įstatymas pakeistas 800 kartų, o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 500 kartų. Įsivaizduokite kur nors regione įmonėlę, kurių yra 89 tūkst., ir jose dirba nuo 1 iki 4 darbuotojų, – kas gali susekti visus šiuos įstatymus, jų pasikeitimą, visus poįstatyminius aktus, kurie liečia šitą smulkiausią verslą“, – kalbėjo D. Matukienė.

Anot D. Matukienės, šešėliui taip pat įtaką daro kontrabanda ir korupcija viešųjų pirkimų srityje.

„Mes jaučiame, kad didžiausias šešėlis ten, kur furgonais įvažiuoja kontrabanda, nes kaip kitaip mažieji nelegalai sugebėtų tiek parduoti. Jaučiame, kad nė vienas smulkusis verslas šiandien neturi jokios galimybės dalyvauti net mažiausiuose viešuosiuose pirkimuose, nes ten klesti korupcija. Čia ir yra didžiausias šešėlis.

Šiandien valstybė sumoka šitokius pinigus socialiai remtiniems. Manau, Lietuvoje yra kokie 3 proc. žmonių, kurie tikrai negali dirbti, bet kiti gali dirbti. Kai įveiklinsime šiuos žmones, kurie tikrai sudaro šešėlį, nes naudojasi viskuo ir dar dirba nelegaliai, mes iš tikrųjų turėsime tai, ką vadiname Lietuva be šešėlio“, – kalbėjo D. Matukienė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė antrino, kad šešėlis atsiranda, kai žmogus nesupranta įstatymų.

„Mes dar pavasarį skaičiavome, kaip dažnai keičiasi. Tai 2015–2019 m. pagrindiniai mokesčių įstatymų pakeitimai buvo kas dvi savaites. Viena, jei tie pakeitimai būtų kokybiškai parengti. Problema didžiausia, kad iš tų visų mokesčių keitimų iniciatyvų 77 proc. jų buvo nevertinami nei poveikis kriminogeninei situacijai, nei neigiamų pasekmių vertinimui, poveikis verslo sąlygoms vertintas tik kiek daugiau nei pusės teisėkūros iniciatyvų.

Šita našta itin didžiulė pirmiausia smulkiajam verslui. Jie patys vienu metu sprendžia ir finansavimo klausimus, ir apskaitą tvarko, ir turi tapti mokesčių analitikais, o po darbo dar – ir valytojais. Konsultantų paslaugos neprieinamos, turi susipažinti su labai daug ir dažnai keičiamų mokesčių įstatymų. Ir ta administracinė našta, kiek skiriama, siekia apie 250 valandų per metus, apie 10 proc. darbo laiko“, – kalbėjo I. Valeškaitė.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas taip pat nurodė, kad reformos, kurios vyksta Lietuvoje, yra chaotiškos.

„Dažniausiai pradeda pavasarį, norima suspėti iki vasaros atostogų. Kitose valstybėse mokesčių pakeitimai gerai apsvarstomi. Lietuvos bankas buvo įtraukas ne į vieną mokesčių keitimo grupę, kur mes labai greitai turime pateikti savo nuomonę, o, norint gerai paruošti, reikia tam laiko skirti“, – kalbėjo V. Tuzikas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė pridėjo, kad dažnas mokesčių keitimas yra našta ne tik verslui, bet ir mokesčių administratoriui, nes reikia viską išsiaiškinti, pakeisti deklaracijas ir panašiai.

„Viskas, kas daroma mokesčių srityje, kas daroma įstatymų rengimų srityje, turėtų būti daroma pamatuotai, matant bent 10 metų į priekį, kaip tai atlieps visiems susijusiems asmenims, kiek tai kainuos. Ir reikėtų pagalvoti, ar iš viso kartais verta kažką judinti, nes tas poįstatyminis pakeitimas ar aktas atneša daugiau žalos nei šešėlis“, – savo nuomonę išsakė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė.
 

Kritikavo statybininkų kortelę, skirtingą darbo apmokestinimą

Diskusijos metu D. Matukienė taip pat teigė, kad verslui atsiranda ir papildoma administracinė našta. Pavyzdžiui, privaloma statybininko kortelė. Pastaroji, anot jos, sunkumų sukels tiek tiems patiems kvalifikuotiems darbininkams, tiek įmonėms.

I. Valeškaitė pritarė ir paminėjo, kad pradėjus naudoti privalomą statybininko kortelę ateityje planuojama tokį reikalavimą išplėsti ir amatininkams – puodžiams, kalviams, liaudies meistrams. Anot jos, yra geresnių priemonių šešėliui suvaldyti. Paminėta mokesčių amnestija – galimybė susimokėti pamirštus mokesčius; į biudžetą įnešta 40 mln. eurų suma. Taip pat darbdavio ir darbuotojų „Sodros“ įmokų sujungimas, galimybė atgauti dalį sumokėto GPM už meistrų ir auklių paslaugas.

V. Tuzikas išskyrė, kad Lietuvoje egzistuoja didelė mokestinių formų, taikomų darbui, įvairovė, o tai sukelia netinkamų paskatų, kai žmonės legaliai randa būdų, kaip sumokėti mažesnius mokesčius. Vėliau dėl to gali kilti problemų dėl socialinės tų žmonių apsaugos – pastebi „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

„Tendencijos tokios, kad po 10 metų pasaulyje bus 50 proc. laisvai samdomų darbuotojų (angl. freelancer). Kai Trišalėje taryboje diskutuojame, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė sako, kad jie socialiai neapsaugoti, nes moka mažiau mokesčių. Tai padarykime aiškią mokesčių sistemą, gal ir pamažinkime, bet tegu ji būna aiški, lengviau suprantama ir tam smulkiajam verslui, ir stambiajam, ir laisvai samdomam darbuotojui. Ir reikėtų padaryti visuotinį deklaravimą – bus aišku, ką turi sumokėti ir ką atsiimti“, – kalbėjo R. Skyrienė.

V. Tuzikas pridėjo, kad šešėlį mažinti padėtų elektroninių atsiskaitymų skatinimas, tai yra, mažesnis grynųjų pinigų naudojimas.

„Viena iš šalių, kur elektroniniai mokėjimai davė apčiuopiamų rezultatų, – Graikija. 1 proc. elektroninių mokėjimų padidėjimas padidina 1 proc. PVM pajamas. Tai susiję su išaugusiu atsiskaitymu elektroninėmis kortelėmis“, – sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Vengiantiems mokėti mokesčius tolerancijos nebus

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė tvirtino, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja, nes visuomenė tampa sąmoningesnė, o VMI jau yra efektyvesnė mokesčių administratorė. Stebima, kad mažėja pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis, tačiau vis dar yra vengiančių mokesčių. Tokiems, anot VMI viršininkės, tolerancijos nebus.

„Deja, mūsų apklausos rodo, kad dar apie 30 proc. verslo įmonių vadovų ir gyventojų yra daugiau šešėlio pusėje, bet ne skaidrioje. Tam, kad suprastume, kokiu keliu žengiame ir ar žengiame reikiama kryptimi, skaičiuojame PVM atotrūkį. 2012 m. – 28 proc., 2019–2020 m. mes jau skaičiuojame 18 proc., tai minus 10. Tas pagreitis, kai traukiasi PVM atotrūkis, didėja.

Negalima visų viena liniuote matuoti. Tikrai niekada negerbsiu tų, kurie verčiasi kontrabanda, dirba bjaurioje šešėlio pusėje. Yra žmonių, kurie tiesiog nemoka ir nesupranta, tam esame mes, kaip konsultantai, kad padėtume, o tiems, kurie užsiima PVM grobstymu, tikrai tolerancijos nebus“, – kalbėjo E. Janušienė.

Pasak VMI vadovės, planuojant biudžeto pajamas yra užduotis sumažinti šešėlį.

„Pernai buvo 130 mln. eurų, užduotį įvykdėme 115 mln. eurų“, – nurodo ji.

Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22 proc. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą