Į taromatus siūloma nešti stipraus alkoholio, pieno butelius ir stiklainius (5)

Publikuota: 2021-10-11 Kategorija: Verslas
Į taromatus siūloma nešti stipraus alkoholio, pieno butelius ir stiklainius
Rokiškio Sirena nuotr. / Plastikiniai buteliai

Seime vėl gaivinama idėja į taromatų sistemą įtraukti daugiau pakuočių. Prekybininkų atstovai įspėja, kad šie užmojai sužlugdys jau veikiančią užstato sistemą, tačiau siūlymą teikiantys parlamentarai sako, kad siekiant didesnio pakuočių sutvarkymo, į šią sistemą reikia investuoti ir ją tobulinti.

Šįkart parlamentarai siūlo nuo 2023-ųjų šalyje išplėsti taros surinkimo apimtis į taromatų sistemą siekiant įtraukti ir stipraus alkoholio stiklinius butelius, ir tą plastiko tarą, į kurią pilamas pienas. 

Pakuotes, parlamentarų teigimu, priimtų jau veikiantys taromatai, tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė tuo abejoja. „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas įspėja, kad taromatuose ir parduotuvėse, kur pakuotes tvarkomos rankiniu būdu, susikauptų papildomai 60 tūkst. tonų stiklo.

Pats laikas pradėti diskusijas apie taromatų plėtrą 

„Plėsti stiklo taros surinkimo apimtis būtina, nes šių vienkartinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas, Lietuva pagal jį atsilieka nuo Europos Sąjungos uždavinių“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. 

Ji su grupe parlamentarų Seime registravo užstato sistemos išplėtimą numatančias  Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. 

Jomis numatoma, kad į užstato sistemą būtų trauktos visos alkoholinių ir nealkoholinius gėrimų pakuotės, ne didesnės negu trys litrai. 

Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima. Jeigu Seimas siūlomiems pakeitimams priimtų, į taromatus būtų galima nešti ir šampano, degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų butelius, kurie dabar išmetami į stiklo konteinerius, o taip pat ir plastmasinę tarą nuo pieno, jogurtų ir net stiklainius.  

A. Gedvilienė sako, kad  dabar yra pats laikas pradėti diskusijas apie taromatų sistemos plėtrą. 

„Pasižiūrėti, ar verta plėsti ir siųsti žinutę verslui apie galimus pokyčius“, – BNS teigė parlamentarė.    

Prekybininkai nepasiruošę

Taromatų savininkės įmonės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas sako, kad toks siūlymas kelia nuostabą.

„Yra priimti sprendimai dėl radikalaus konteinerinės sistemos pertvarkos, kad ji veiktų taip puikiai, kaip veikia užstato sistema. Be to yra atlikta studija ir ji sako, kad tai neracionalu, paneigia (užstato sistemos – BNS) plėtros prasmę“, – BNS teigė G. Varnas. 

Pasak jo, išplėtus užstato sistemą, parduotuvėse susikauptų papildomai 60 tūkst. tonų stiklo. Dabar į taromatus sunešama apie 10 tūkst. tonų stiklinių butelių . 

„Akivaizdu, kad prekybininkai tam nėra pasiruošę“, – įsitikinęs jis.  

Pasak G. Varno, nė vieno šalyje, kur veikia užstato sistema, išskyrus Suomiją, į taromatus nepriduodami stipriųjų gėrimų buteliai: „Tai reiškia, kad tai yra daugiau išimtis negu taisyklė“.  

Stiklą patogiau išmesti į specialius konteinerius, o ne nešti į taromatus 

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė taip pat kritikuoja pasiūlymus ir abejoja, ar tokia užstato sistemos plėtra sumažins taršą stiklu, bet „pridės daug kaštų ir nepatogumų“.  

„Jau dabar taromatai renka stiklą, bet jis, lyginant su kitomis pakuotėmis, renkamas prasčiausiai, nes žmonėms patogiau stiklą, nes jis yra sunkus, išmesti į varpelius (specialius atliekų konteinerius – BNS), jeigu jie yra arti namų“, – BNS teigė prekybininkų atstovė.    

„Nėra galutinai aišku, ką ketinama įtraukti į taromatų sistemą, nes įtraukiamas visas plastikas, tai potencialiai ten galėtų keliauti ir pieno plastikiniai buteliai ir net tų iki trijų litrų gėrimų stiklinės pakuotės“, – svarstė R. Vainienė. 

Ji įsitikinusi, kad priėmus sprendimą išplėsti taromatų sistemą, ir patys automatai, ir patalpos, kur jie stovi, turėtų būti kardinaliai pertvarkytos. 

R. Vainienės teigimu, ne visi taromatai gali sutraiškyti bet kokį stiklą.

„Dėl stiklo ypatybių netraiško vyno, šampano butelių. Keturkampių butelių netraiško. Todėl reikėtų didinti patalpas. Bet įsivaizduokite tais atvejais, kai tara surenkama rankiniu būdu, kaip žmonėms kilnoti ir sandėliuoti – didelė papildoma užduotis“, – kalbėjo ji.

R. Vainienė, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į padidėsiančią garso bei kvapų taršą, kurią skleidžia taromatai.

„Kai ateini į prekybos centrą, jeigu ten yra taromatas, jau ir dabar girdi, kaip jis garsiai veikia, jeigu stiklo būtų daugiau, žymiai daugiau būtų triukšmo. Jau dabar skundžiasi ne tik pirkėjai, bet ir darbuotojai, kurie nuolat girdi. O taip pat ir užtikrinant valymą, kvapai vis tiek lieka“, – kalbėjo R.Vainienė. 

Ji taip pat prognozuoja, kad taromatų sistemos išplėtimas paskatintų kainų augimą.  

Aplinkos ministerija 2019 metais jau analizavo galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti surinkinėti ir stipriojo alkoholio butelius, bet tos minties buvo atsisakyta.  

Nebuvo palaikytos ir Seime kai kurių „valstiečių“ iniciatyvos leisti į taromatus nešti kuo daugiau tuščios taros – ir tą, kurioje buvo aliejus ar pienas, įvairių formų stiklainius. 

Užstato sistema pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Dabar į taromatus priimama tuščia alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video