„Jau penktus metus skelbiame Lietuvos verslo nesėkmių reitingą ir matome, kad pasibaigę 2019-ieji Lietuvos įmonėms buvo tikrai palankūs, – sako įmonių kreditingumo vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – bankrutuojančių įmonių sumažėjo 7 proc., turto areštus patyrusių – 13 proc. Tirpo ir verslų, likusių be personalo, skaičius. Tuo pat metu 2019-aisiais Lietuvoje susikūrė 8 proc. daugiau įmonių, nei užpernai.

Kaip visuomet mūsų ekspertai suskaičiavo verslo nesėkmes visuose 60 Lietuvos rajonų ir, palyginę šiuos skaičius su rajone metų pradžioje veikusių įmonių skaičiumi, sureitingavo visas savivaldybes pagal verslo negandų jose koncentraciją: nuo mažiausios iki didžiausios. Be to, reitinguojant, skirtingoms verslo nesėkmėms buvo pritaikyti skirtingi svertiniai koeficientai: didžiausias – bankrotui, mažiausias – turto areštui. Veikiančiomis įmonėmis laikėme tas, kurios „Sodros“ duomenimis, 2019 m. pradžioje samdė bent vieną darbuotoją.“

Topuose – be didmiesčių

Matuojant verslo nesėkmių koncentraciją šimtui konkrečioje savivaldybėje veikiančių kompanijų, paaiškėjo, kad verslo negandos mažiausiai purtė keliuose Vakarų Lietuvos rajonuose registruotus verslininkus.

Geriausiai pasirodė Vilkaviškio raj. savivaldybė (1 vieta). Plungės ir Šilalės rajonai pasidalino atitinkamai 2 ir 3 vietas. Prasčiausiai su verslo bėdomis buvo Rokiškio (60 vieta), Rietavo (59) ir Visagino (58) savivaldybėse. Įdomu, kad Rietavo rajonas įsiterpęs tarp Plungės ir Šilalės rajonų, kuriuose verslo nesėkmių pernai būta mažiausiai.

Poilsiamiesčiai – priekyje

O kur gi Lietuvos didmiesčiai ir kurortai? Netikėta, kad geriausiai verslo nesėkmių reitinge pasirodė Šiauliai (12 vieta). Toliau sąraše išsirikiavo beveik visi Lietuvos kurortai: Neringa (14), Druskininkai (24) ir Birštonas (29).

Per plauką į pirmąjį trisdešimtuką nepateko Panevėžys (31 vieta). Visi likę Lietuvos didmiesčiai ir Palanga susigrūdo paskutiniajame TOP60 dešimtuke, t.y. ten, kur verslo nesėkmių koncentracija didžiausia. Palanga užėmė 51, Klaipėda – 53, Kaunas – 54, o Vilnius – 56 vietą. Regis, didesnė verslo koncentracija lemia ir aršesnę konkurenciją, ir didesnį verslą čia kuriančių asmenų apetitą rizikai.

Bankrutavusių ir ištuštėjusių mažiau

Pernai metais dviejose Pagėgių ir Kelmės savivaldybėse nebuvo užfiksuota nė vieno įmonės bankroto. Žinoma, greičiausiai tai nutiko ne dėl to, kad šio rajono verslininkai jas valdo geriau nei kitur, o todėl, kad šiose savivaldybėse veikiančių įmonių labai nedaug. Štai Pagėgiuose metų pradžioje veikė tik kiek daugiau nei 130 juridinių asmenų.

Tik vienas bankrotas užfiksuotas Varėnos savivaldybėje, tad jai atiteko trečia reitingo vieta. Didžiausia bankrutuojančių verslų koncentracija fiksuota jau minėtoje Visagino savivaldybėje (60), Rokiškio raj. (59) ir Klaipėdos mieste (58 vieta). Be kita ko, Visagine šimtui verslų, veikusių metų pradžioje, teko 3,5 šiemet paskelbtų bankrutuojančiais.

Tačiau ne visos rinkoje taip ir neįsitvirtinusios įmonės baigia gyvenimą bankrutuodamos ar likviduojasi. Neretai apie tai, kad įmonė neveikia ar yra savininkų „numesta“, liudija tik nulis laukelyje „Darbuotojų skaičius“. Jei tokia įmonė turėjo personalą 2019 m. pradžioje, o metų pabaigoje jau ne – ji „Creditreform Lietuva“ ekspertų akiratyje.

Pagal be darbuotojų likusias įmones geriausia padėtis pernai klostėsi Pakruojo (1 vieta), Molėtų (2) ir Vilkaviškio (3) rajonuose. O didžiausia „numestų“ įmonių koncentracija fiksuota Kazlų Rūdos (60 vieta), Širvintų (59) ir Varėnos (58) rajonuose. Štai Kazlų Rūdoje šimtui įmonių, samdžiusių personalą pernai metų pradžioje, teko beveik 11 tokių, kurios darbuotojus iki naujų metų sugebėjo išbarstyti.

Pirmi pagal turto valdymo apribojimus

Turto areštams atspariausi verslai sukasi Vilkaviškio rajone (1 vieta). Kiek labiau nuo jo atsiliko Anykščių raj. (2) ir Kupiškio raj. (3) savivaldybės. Itin daug įmonių, kurios patyrė jų valdomo turto apribojimus buvo Pagėgiuose (60 vieta), Radviliškio raj. (59) ir Kalvarijos (58) savivaldybėje. Pagėgiuose turto areštus patyrė 7,3 proc. įmonių, veikusių 2019 m. pradžioje. Palyginkime su Vilkaviškio savivaldybe, kur turto apribojimai registruoti tik 2,1 proc. įmonių.

Išėjusius keičia naujokai

Nors verslo problemos, konkurencija ir kiti dalykai ne vieną įmonę priverčia pasitraukti iš rinkos, geidžiančių užimti jos vietą tikrai pakanka. Ypač, jei ekonomika auga. Tad nenuostabu, jog visose, išskyrus vieną, Lietuvos savivaldybėse pernai metais verslo naujokai gausa pranoko tas kompanijas, kurios bankrutavo ar prarado visus darbuotojus. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose vieną išėjusią pakeitė net dvi naujos laimę bandysiančios įmonės.

Aktyviausiai verslo populiacija atsikūrė Zarasų (+256,5 proc.), Vilkaviškio (+205,3 proc.) ir Lazdijų (+200 proc.) rajonuose. Tik vienintelėje Rietavo savivaldybėje naujų įmonių buvo įregistruota trečdaliu mažiau nei pasitraukė iš rinkos. Ne itin geri reikalai su verslo populiacijos atsikūrimu ir Visagine – tik +4,8 proc.