Blogiau nei blogai: sodininkai šiemet skins tik trečdalį obuolių (6)

Publikuota: 2019-07-25 Kategorija: Verslas
Blogiau nei blogai: sodininkai šiemet skins tik trečdalį obuolių
Rokiškio Sirena nuotr. /

Kalendorinei vasarai žengus į antrą pusę Lietuvos sodininkai jau gali apibendrinti pirminius šio sezono derlių rezultatus. Specialistai vieningai tvirtina, kad sunku įvertinti visos šalies derlių, nes Lietuvos regionai labai skirtingi.

Po pavasarinių šalnų paaiškėjo ir kurias kultūras nusiaubė ši stichinė nelaimė, kurių kultūrų derlius nenukentės. Kaip bebūtų galima įžvelgti tam tikras bendras tendencijas, o jos, dėl pavasarinių gamtos išdaigų, šiemet nenuteikia itin optimistiškai.

Greitos braškės

Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje Lietuvą užklupo šalnos ir tai, galima sakyti, nulėmė, koks bus šių metų sezonas. Jau tada ūkininkai nuogąstavo, kad šalnos, kurios fiksuotos visoje Lietuvoje, pakenks vaismedžiams, braškėms ir kitiems augalams, labiausiai nukentės žydintys sodai. Stichijos poveikį sustiprino ir tai, kad dirvos sausos, o medžiai dar neatsigavę po pernykštės sausros.

Praėjus dviems mėnesiams galima konstatuoti, kad prognozės nebuvo iš piršto laužtos. Avietėms, kitoms vėliau žydinčioms uogoms ar šalčiui ištvermingesnėms šilauogėms pavasarinės šalnos įtakos beveik neturėjo, tačiau kai kurioms kitoms uogoms ne taip pasisekė.

Išlaidų yra, pajamų nėra

„Nušalo ir slyvos, ir trešnės. Situacija prasta. Tos šalnos gegužę, galima sakyti, nulėmė visą sodininkų sezoną. Žiedai nušąla, tad derliaus tiesiog nėra arba krenta vaisių ar uogų kokybė. Dvi - trys naktys sezono pradžioje sugadino visą sodininkų triūsą.

Dabar jau reikia ruoštis kitiems metams. Sodininkams išlaidos ir priežiūra nemažėja, reikia žiūrėti toliau. Išlaidų yra, o pajamų nedaug“, - situacija apibendrino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys.

Pasak specialisto, braškių sezonas buvo keistas ir trumpas. Pirmosios braškės nušalo, nebuvo derliaus, paskui sausra. Šios aplinkybės nulėmė tai, kad šiemet šių uogų dydis ir kokybė – vidutiniška.

Braškų sezonas – neįprastai trumpas

Vieną didesnių braškių ūkių bei patirtį jas auginant Lietuvoje turintis Šiaulių rajono ūkininkas Dainius Serva patvirtino, kad braškių sezonas buvo bene trumpiausias per pastarąjį dešimtmetį. Ūkininkas turi 3 ha braškių, 0,5 ha aviečių bei dar 7 ha sodų. Ūkininkas taip pat nesidžiaugia šio sezono rezultatais.

„Pusė derliaus, jei lygintume su vidutiniais metais, tiek galiu pasakyti. Nukentėjo trešnės ir vyšnios. Kriaušės nušalo, obuolių yra, jei užaugs gražus, tai dar bus gerai. Daugiausiai pakenkė pavasarinės šalnos. Braškių sezonas pasivėlino, sutrumpėjo. Per dešimtmetį tai buvo pats trumpiausias braškių sezonas, nieko negalima pakeisti, tereikia susitaikyti”, - kalbėjo D. Serva.

Obuolių bus, kokybės – ne

Kalbėdamas apie obuolius D. Kviklys pažymėjo, kad kai kuriose vietovėse tam tikros veislės, daugelio nuostabai, ištvėrė minėtas šalnas. Tačiau, bendri derliaus vidurkiai bus dviem trečdaliais žemesni.

„Galvojome, kad bus blogiau. Obuolių yra, bet jie dėl šalnų yra deformuoti, taurelės vietoje obuolys būna persmaugtas, ant žievės susideda rudėtumas, kai kuriose veislėse net tokios nežymios skylutės atsiranda, tai iš to trečdalio pusė bus tik žaliavai skirti obuoliai. Jų kokybė šiemet tikrai suprastėjo.

Sunku sudėlioti visą Lietuvos sodininkų rezultatų paveikslą, aš turiu omeny daugiausia situaciją versliniuose soduose. Bet skaičiai nedžiuginantys, tarkim pernai buvo pririnkta apie 40 tūkst. tonų obuolių, tai šiemet planuojama surinkti apie 15 tūkst. iš kurių pusė bus tinkami tik perdirbimui“, - sakė D. Kviklys.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas paminėjo kad dar vienos uogos, nukentėjusios nuo pavasarinių šalnų – serbentai. Daugelis ūkininkų visoje Lietuvoje nuspręsdavo net neleisti kombainų, nes tiesiog neapsimoka. Normalus serbentų derlius būna nuo 6 iki 8 tonų ir daugiau. Šiais metai surenkama 300 – 500 kg iš hektaro. Neatsiperka nei kuro sąnaudos.

Serbentų nors ir nėra derliaus, jų ir kainos labai žemos, nes perdirbėjai nesuinteresuoti jomis kaip žaliavine uoga. Nebent jų yra turguose kasdieniam vartojimui.

Lietuva maža, bet sąlygos skirtingos

Šalnos skirtingai paveikia skirtingus Lietuvos regionus. Prasti rezultatai yra tose vietovėse, kur šaltis aktyviau suveikė žydėjimų metų. Yra vietų, kur rezultatai yra pakankamai neblogi ir derliaus užtenka. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas įsitikinęs, kad būtent tuo metu, kai buvo intensyviausias sodų žydėjimas į Lietuvą atkeliavo pavasarinės šalnos.

Labiausiai nukentėjo obuolių žiedai, skundžiasi vyšnių ir trešnių augintojai. „Labiausiai nukentėjo Panevėžio regionas, tai patvirtino ir draudimo įmonės. Arčiau jūros tokios šalčio bangos nebuvo. Negalima visų ūkininkų sumesti į vieną katilą. Kad ir kokia maža yra Lietuva, sąlygos skirtingos. Atsižvelgiant į klimatą, pirmosios uogos daržovės ir vaisiai natūraliai atkeliauja iš Lenkijos“, - teigia V. Buivydas.

Kaip bebūtų, žemės ūkio produkcijos kainos Lietuvoje nepriklauso nuo to, geras ar blogas sezonas šalies ūkiuose. Kainas diktuoja Europos rinkos ir artima kaimynė Lenkija.

„Nesvarbu, ar šalies sodai surinks 100 ar 20 tūkst. tonų, pavyzdžiui, obuolių. Viskas priklauso nuo Lenkijos. Jei pas juos derlius yra, kainos žemos, tai ir pas mus jie bus pigūs. Buvo vieni metai, kai Lenkijoje mažiau obuolių buvo, o pas mus labai gerai užderėjo, tada ir kainos buvo didelės“, - kainų sistemą išaiškino D. Kviklys.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą