Bankai keičia paslaugų įkainius: šalyje lieka vis mažiau vietos gryniesiems (1)

Publikuota: 2020-11-13 Kategorija: Verslas
Bankai keičia paslaugų įkainius: šalyje lieka vis mažiau vietos gryniesiems
Rokiškio Sirena nuotr. / Bankas

Šalyje veikiantys didieji bankai klientams praneša apie naujus įkainių pokyčius: brangs grynųjų pinigų įnešimas, arba jis bus apribotas griežtesniais limitais. Tai aiškinama būtinybe sužinoti pinigų kilmę. „Swedbank“ smarkiau apmokestins užsieniečių ir ofšorų įmones. Lietuvos banko bandymas išjudinti mokėjimo krepšelių rinką daugumos piniginėse nepasijaus – dauguma toliau mokės maždaug 1 eurą per mėnesį.
 
Apie įkainių pokyčius klientams pranešė „Swedbank“ ir SEB – įvedami nauji ribojimai grynųjų įnešimui. „Swedbank“ kone dvigubai pabrangino grynųjų pinigų įnešimą padaliniuose, taip pat apribojo įnešimą bankomatuose, SEB taipogi ribos grynųjų įnešimą bankomatuose.
 
Visi bankai prisiderina prie naujo Lietuvos banko reikalavimo būtiniausias paslaugas užtikrinti už ne daugiau nei 1,45 Eur per mėnesį. Tačiau tai greičiau formalumas – pačių bankų siūlomų paslaugų krepšelių sąlygos įprastai yra palankesnės.
 
„Swedbank“ pabrangina grynuosius, paslaugas užsieniečių įmonėms
 
„Swedbank“ klientai gavo pranešimus, kad 2021 m. vasario 1 dieną įsigalios nauji įkainiai. Esminis pasikeitimas – brangsta operacijos grynaisiais.
 
Grynųjų pinigų eurais įmokėjimas bankų padaliniuose banknotais į savo sąskaitą pabrangs ir sudarys nebe 0,1 proc. sumos, arba mažiausiai 3 Eur, o jau 0,2 proc. nuo sumos ir mažiausiai 5 Eur. Įnešti pinigus į kito asmens banko sąskaitą kainuos nebe 0,3 proc. nuo sumos arba minimum 3 Eur, bet 0,4 proc. nuo sumos – min 5 Eur. Tai vis dar mažesni įkainiai nei SEB banke, kur banknotų įnešimas į savo sąskaitą kainuoja 0,3 proc.
 
Dvigubai pabrangs ir grynųjų pinigų išėmimas „Swedbank“ padaliniuose – kainuos nebe 1 procentą nuo sumos (mažiausiai 3 Eur), o 2 proc. nuo sumos ir mažiausiai 5 Eur.
 
„Banko įkainių peržiūrėjimas tiesiogiai susijęs su besikeičiančia klientų elgsena. Gyventojai „migruoja“ į elektroninius kanalus, kuriuose jie nori gauti kuo daugiau paslaugų, kelia aukštus reikalavimus sprendimų patogumui, prieinamumui ir paslaugos suteikimo greičiui“, – teigia „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
 
Anot jo, poreikis grynųjų pinigų operacijoms mažėja ir ši tendencija pastebima jau ne vienerius metus.
 
„Grynųjų pinigų įnešimo paslauga banko padaliniuose tampa vis labiau nišinė. Grynųjų pinigų apdorojimas kainuoja nemažai banko resursų, ir dėl šios priežasties ši paslauga brangsta“, – patikina S. Abraškevičius.
 
Mažiausiai 5 eurus, arba 4,5 proc nuo sumos, kainuos euro banknotų ir monetų keitimas į tos pačios valiutos kitus nominalus (anksčiau minimali suma siekė 3 Eurus).
 
Tuo pat metu „Swedbank“ labiau apribos nemokamą pinigų įnešimą bankomatuose – maksimali grynųjų pinigų įmokėjimo „Swedbank“ bankomatuose suma su debeto kortelėmis mažėja nuo 10 000 iki 7 500 Eur per kalendorinį mėnesį. Norint įnešti didesnę sumą siūloma registruotis atvykti į banko padalinį.
 
Banko klientams nuo kitų metų kainuos grynųjų pinigų išėmimas „Swedbank“ bankomatuose Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje, nors anksčiau ši paslauga buvo nemokama. Bus taikomas 0,5 proc. mokestis, arba mažiausiai 0,5 Eur. Kitų bankų padaliniuose grynųjų išėmimas kainuos 2 procentus kaip iki šiol, bet minimali suma sieks 3 Eurus (anksčiau – 2,9 Eur). Šis pokytis aktualus tik tiems klientams, kurie nėra pasirinkę paslaugų planų. Kitų partnerių išduodami grynieji kainuos nebe 0,4 proc., o 0,5 proc. arba minimaliai 0,5 Eur (anksčiau 0,43 Eur).
 
„Tokiu būdu skatiname klientus aktyviau rinktis paslaugų planus ir tuo pačiu sutaupyti už kasdienių banko paslaugų naudojimą“, – sako „Swedbank“ atstovas.
 
Pasirinkus paslaugų planą, tam tikrą sumą galima išgryninti nemokamai, tačiau viršijus limitus bus taikomas 0,5 proc. (dabar 0,4 proc.) mokestis.
 
Naudojantis kreditinėmis kortelėmis bankomatuose išgryninama suma ir toliau kainuos 2,5 proc., bet minimalus įkainis paaugs nuo 2,03 iki 3 eurų.
 
„Swedbank“ mažina populiariausio paslaugų plano „Patogu“ kainą nuo 1,7 iki 1,3 eurų per mėnesį, tačiau gaunantiems darbo užmokestį klientams, senjorams ir taip taikomi mažesni įkainiai – atitinkamai 0,9 ir 0,7 Eur per mėnesį.
 
Gerų žinių sulaukė auksinių kredito kortelių Mastercard Gold“ ir „Visa Gold“ turėtojai – jie nemokamai iki 500 eurų galės išgryninti visame pasaulyje. Be to, jiems nebebus taikomas valiutos keitimo mokestis, kol operacijos ne eurais vertė neviršys 10 tūkst. eurų per mėnesį.
 
Paslaugų plano neturintiems klientams grynųjų pinigų išėmimas „Swedbank“ bankomate pradės kainuoti 0,5 proc. nuo išgryninamos sumos, minimaliai 0,5 Eur.
 
Vienodėja, ir kai kur didėja kortelių išdavimo įkainiai. „Debit Mastercard kortelės išdavimas (pvz., išduodant naują, atnaujintą, ar keičiant pamestą kortelę) banko padalinyje kainuos nebe 2 eurus, o 5 eurus. O siunčiant paštu įkainis nesikeis ir sieks 2 Eur. Kitoms kortelėms, pvz., jaunimo programos „Mastercard WEB“, keitimas kainuos tiek pat, nors daliai jų iki šiol buvo taikomi ir didesni įkainiai.
 
Laikinai išduodamų kortelių administravimo mokestis didėja nuo 3 iki 5 eurų.
 
Didelį pokytį „Swedbank“ paruošė nerezidentams verslininkams ir „ofšorams“. Nuo 400 iki 300 eurų mažėja įkainis atidarant sąskaitą įmonėms, kurios registruotos ne Lietuvoje, ar kurių akcininkas yra ne lietuvis. Tačiau atsiranda naujas sąskaitos aptarnavimo mokestis, siekiantis nuo 50 eurų per mėnesį tokioms įmonėms, kurios registruotos ne Lietuvoje, ne ES/EEE (išskyrus Kiprą, Maltą ir Lichtenšteiną), taip pat įmonėms, kurių akcininkai yra ne ES rezidentai, ar įmonės veiklos sritis priskiriama aukštos rizikos veikloms.
 
„Teisės aktai bankams numato reikalavimą savo klientų atžvilgiu įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“. Bankas turi užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi naujausia bei tikslia informacija, todėl privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti kliento bei naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktus dokumentus, duomenis bei atlikti faktinės veiklos stebėseną“, – paaiškina S. Abraškevičius.
 
SEB bankas ribos priimamus grynuosius
 
SEB bankas taip pat pranešė įkainių pokyčių. Privatiems klientams atsiranda grynųjų pinigų įnešimo limitas – 10 tūkst. eurų per mėnesį. Šią sumą viršijanti dalis bus apmokestinama 0,07 procento, ir pokytis įsigalios kitąmet sausio 18 dieną.
 
„Pagal teisės aktus privalome žinoti į sąskaitas įnešamų grynųjų lėšų kilmę, todėl privatiems klientams papildomai taikysime 10 tūkst. Eur/mėn. grynųjų įmokėjimo bankomatuose limitą. Verslo klientams, atsižvelgiant į klientų poreikių įnešti grynuosius į bankomatus ir įprastai disponuojamų lėšų sumas, bus taikomas 15 000 Eur/mėn. limitas“, – paaiškina SEB Baltijos šalių kasdienės bankininkystės paslaugų vadovas Gintautas Giržadas.
 
Jeigu klientas pageidaus įmokėti didesnę sumą, reikės kreiptis į banką dėl limito didinimo ir pateikti pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus. Įvertinus lėšų kilmę, klientams galės būti suteikiami didesni limitai, atsižvelgiant į poreikius.
 
Remiantis banko duomenimis, absoliuti dauguma privačių SEB banko klientų, besinaudojančių grynųjų pinigų įnešimo į bankomatus paslaugas, įprastai neviršija 10 000 Eur/mėn. limito. Periodiškai (kelis kartus per pusmetį) daugiau negu 10 tūkst. Eur/mėn. į bankomatus įmoka 0,1 proc. besinaudojančių tokia paslauga.
 
SEB banke taip pat keisis investavimo paslaugų įkainiai, komisiniai – vieni jų didėja, kiti mažėja. Pvz. mažesnis komisinis bus taikomas investuojant Kanadoje ar Austrijoje, tačiau didesnis JAV.
 
Debeto kortelės naudojimo mokestis padidės nuo 0,7 Eur iki 1 Eur per mėnesį, kredito kortelės – nuo 1,45 iki 1,6 Eur per mėn. (vienos kortelės mokestis netaikomas turint paslaugų planą).
 
Banko skyriuje kainuos „Smart ID“ paskyros pakartotinis registravimas – 5 Eur (išskyrus nepilnamečius ir senjorus).
 
Naujos ar pakeistos kredito kortelės atsiėmimas banko skyriuje, kuris anksčiau buvo nemokamas, kainuos 5 eurus. Kredito kortelės pakeitimas ją praradus, ar dėl kitų priežasčių, nepasibaigus galiojimo terminui, kainuos nebe 8,69 Eur, bet 10 Eur. Atsiranda kredito kortelės limito keitimo mokestis banko skyriuje – 10 Eur. Šie trys mokesčiai bus taikomi ir verslui.
 
Verslui po 10 eurų teks atseikėti, jei banko darbuotojams teks atlikti sutarties pakeitimus, kuriuos verslo atstovai gali susitvarkyti internete, tiek pat kainuos mokėjimo kortelių skaitytuvų nestandartinės ataskaitos.
 
„Kaip ir anksčiau, banko paslaugomis naudingiausia ir patogiausia naudotis pasirinkus paslaugų planą. Planų sudėtis ir mokesčiai nekeičiami, išskyrus planą „Standartas“, kurio įkainis mažėja (1,45 Eur vietoj 1,5 Eur). Paslaugų planais naudojasi 80 proc. aktyvių privačių SEB banko klientų, daugumai jų kai kurie pavieniai nuo sausio 18 d. įsigaliosiantys įkainių pokyčiai įtakos neturės“, – patikina SEB banko atstovas.
 
70 proc. SEB planų naudotojų yra pasirinkę planą „Sumanu“, kuris per mėnesį kainuoja 1 eurą.
 
„Peržiūrėdami įkainius ir toliau siekiame skatinti klientus naudotis nemokamais savitarnos kanalais ar patogiomis savitarnos alternatyvomis paslaugai gauti. Savitarnos būdu ir nuotoliniais kanalais gaunamos banko paslaugos, kaip ir anksčiau, išlieka nemokamos. Taip pat nuolat edukuojame ir konsultuojame klientus, kaip finansinius reikalus susitvarkyti savarankiškai“, – sako G. Giržadas.
 
Lietuvos banko reglamentuotu paslaugų planu „Standartas“ SEB banke naudojasi apie 1 proc. visų paslaugų planų naudotojų.
 
O bankas „Luminor“ patvirtino, kad įkainius peržiūri kartą per metus, bet dar ne šiuo metu. Kol kas Lietuvos banko sprendimu tik bus sumažinta pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimali kaina – ji negalės būti didesnė nei 1,45 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,72 Eur per mėnesį.
 
Krepšelių kainos nesikeitė – už eurą galima gauti daugumą paslaugų
 
Daug atskirų bankų taikomų atskirų mokesčių galima išvengti pasirinkus paslaugų planus, kurių kaina svyruoja nuo 0 iki 14 eurų. Nepasirinkus paslaugų plano, arba vadinamojo krepšelio, bankai taiko apmokestina pavedimus, kortelės ar sąskaitos aptarnavimą ir pan.
 
Nauja kainodara atsirado nuo 2017-ųjų, ir nuo tada dirbantiesiems, pervedantiems darbo užmokestį į bankus, taikomi įkainiai yra beveik tokie patys.
 
Įprastų paslaugų planų, leidžiančių nemokamai atlikti neribotus pavedimus, gauti mokėjimo kortelę, išvengti sąskaitų aptarnavimo ir pan. mokesčių, kainos svyruoja apie 1 eurą, jei į sąskaitą pervedamas darbo užmokestis. „Swedbank“ toks krepšelis per mėnesį kainuos 0,9 Eur, SEB banke – 1 Eur, „Luminor“ – 2 Eur, Šiaulių banke – 0,7 Eur, „Citadele“ – 1,1 Eur.
 
Pigesnio paslaugų plano gali tikėtis jaunimas, studentai – bankai jiems paslaugas, dažnai su nedideliais apribojimais, siūlo dykai. Visi gyventojai nemokamas paslaugas gali gauti „Revolut“, tačiau jei aktualu išgryninti pinigų, čia suma apribota iki 200 eurų per mėnesį.
 
Pagrindinis skirtumas, lyginant bankų paslaugas, – leidžiama išgryninti pinigų suma ir sąlygos: SEB leidžia išgryninti 550 eurų visų bankų bankomatuose, „Swedbank“ – 580 Eur tik banko bankomatuose, „Luminor“ – 600 eurų tik banko bankomatuose Baltijos šalyse.
 
Mažesni bankai siūlo didesnes sumas: „Šiaulių bankas“ leidžia išgryninti iki 1000 eurų per mėnesį visuose bankuose, tačiau operacijų skaičius apribotas iki 4. „Citadele“ taipogi leidžia išgryninti 1000 eurų visų bankų bankomatuose Lietuvoje ir užsienyje, neribojant operacijų skaičiaus.
 
Brangesni paslaugų planai leis išgryninti didesnes sumas ar naudotis papildomomis paslaugomis, pvz., kelionių draudimu ir pan. Detalesnes sąlygas galima palyginti Lietuvos banko (LB) svetainėje.
 
„Įkainiai už kitas bankų taikomas paslaugas, išskyrus LB palyginamąją svetainę, nėra LB renkami ir skelbiami viešai, todėl vartotojas juos gali rasti kiekvieno banko internetinėje svetainėje. Vartotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažniausiai įkainiai yra sudedamojo paslaugų sutarties dalis. Prieš teikdami tam tikras paslaugas, bankai turi pateikti ikisutartinę informaciją apie paslaugas, kurioje taip pat gali atsispindėti tam tikri įkainiai. Pavyzdžiui, prieš sudarant kredito sutartį, bankas turi pateikti standartinės informacijos apie kreditą formą“, – paaiškina LB Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė.
 
 
Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video