Atsiskaitymų už neįvykusias keliones negalintys susigrąžinti vartotojai – aklavietėje: kelionių organizatoriams Vyriausybės pinigai neprieinami (0)

Publikuota: 2020-09-18 Kategorija: Verslas
Atsiskaitymų už neįvykusias keliones negalintys susigrąžinti vartotojai – aklavietėje: kelionių organizatoriams Vyriausybės pinigai neprieinami
Rokiškio Sirena nuotr. / Viešbučio teritorija Egipte

Dėl koronaviruso pandemijos už neįvykusias keliones susigrąžinti lėšų negalintys vartotojai su nerimu stebi užsitęsusį bendravimą tarp turizmo sektoriaus ir valstybinių institucijų. Seime šią savaitę buvo pritarta svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomas pataisas atsisakyti dabar galiojančio 90 dienų termino, per kurį kelionių organizatoriai gali atsiskaityti už atšauktas keliones, ir keisti jį į 14 dienų terminą. Tuo tarpu pandemijos nustekenti turizmo verslo atstovai jaučiasi bejėgiai – teoriškai siūlomos Vyriausybės pagalbos, kuri leistų atsiskaityti su visais keliautojais per trumpesnį laiką, praktiškai įsisavinti neįmanoma. 

Pagalba – tik teorinė 

Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei „Invegos“ skatinamąsias finansines priemones skiriamą pagalbą turizmo sektoriaus atstovai vadina politkorektišku, bet praktiškai neįgyvendinamu planu, mat grąžintinos sumos yra ženkliai didesnės už skatinimo priemones, kuriomis pagal dabartinius reikalavimus gali pasinaudoti turizmo verslo įmonės.

Turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Rainienė teigia, jog pirmosios „Invegos“ verslui suteiktos skatinamosios finansinės priemonės jau yra naudojamos atsiskaitymams už per pandemijos protrūkį neįvykusias keliones nuo kovo mėn. pradžios, tačiau to – negana.

„Turizmo įmonės galėtų bei siektų įsisavinti žymiai didesnę pagalbą, tačiau atsakingų institucijų bei „Invegos“ keliami reikalavimai joms atrodo neįgyvendinami. Lankstesnės paskolos gavimo sąlygos šiuo atveju leistų pagreitinti atsiskaitymų terminus su keliautojais“, – sako M. Rainienė.

Nelanksčiu valstybinių institucijų požiūrį vadinanti asociacijos vadovė teigia, jog turizmo sektorius statomas prieš vartotojus, nors būtent su jais bet kokiais įmanomais būdais kelionių organizatoriai ir stengiasi atsiskaityti pirmiausia. „Nors daugelis įmonių yra nepavydėtinoje situacijoje, iš paskutiniųjų stengiamasi kuo greičiau atsiskaityti su visais nežinioje likusiais keliautojais. Norėtųsi, kad šiuo atveju valdžios atstovai ieškotų tinkamiausių būdų, kaip turizmo sektorius operatyviai galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pandemijos akivaizdoje, o ne kurti papildomus barjerus, trukdančius patenkinti vartotojų lūkesčius.“ 

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė atkreipia dėmesį į tai, kad gautas lėšas turizmo įmonės iškart perveda vartotojams: „Reikia pripažinti, kad ši priemonė startavo gana vėlai, bet net ir ją pradėjus įgyvendinti dalis vartotojų vis dar negali atgauti už keliones sumokėtų lėšų dėl apribojimų paskolų teikimo sąlygose. Padidinti paskolos vienam kelionių organizatoriui dydį iki 3 mln. Eur būtina artimiausiu metu, juolab, kad tą padaryti įpareigoja ir Seimo Ekonomikos komiteto šią savaitę priimtas sprendimas.“

Komentuodama planus keisti Civilinį kodeksą Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį į tai, kad panašiai terminus prailgino daugelis ES šalių, nes Kelionių direktyva nebuvo pritaikyta pandemijos aplinkybėmis. Ji viliasi, kad Seimas pasielgs išmintingai ir įvertins esamą situaciją: „Sprendimo, jog vartotojams dar iki rinkimų būtų grąžintos visos lėšos už dėl įvestų apribojimų negalėtas įvykdyti keliones, raktas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybės rankose.“ 

Įsisavinti vos 3 milijonai

Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministerija papildomų trukdžių lėšų įsisavinime neįžvelgia ir teigia, kad keisti tvarką dar liepos mėnesį įpareigojo Europos Komisija, mat kitu atveju Lietuvai būtų grėsusios šimtatūkstantinės baudos. Pasak ministro R. Sinkevičiaus, jei kelionių organizatoriai neturi pinigų, jų gali pasiskolinti iš valstybės, tačiau tai padaryti norinčio turizmo sektoriaus rankos surištos biurokratinių paskolos sąlygų – įsisavinti vos trys milijonai.

Lengvatinės paskolos sąlygos numato, jog norint gauti daugiau nei 1 mln. Eur išmoką reikalingas įmonės laidavimas bei turto įkeitimas, tačiau asociacijos vadovė M. Rainienė pažymi, kad dėl turizmo verslo specifikos šių sąlygų įgyvendinti neįmanoma. Turizmo sektorius siekia, jog ši suma, kuriai nereikalingas užstatas, būtų padidinta iki 3 mln. Eur, o atsiskaitymo už neįvykusias keliones klausimas būtų prioretizuotas.  

„Iš lengvatinėms paskoloms numatytų 15 mln. Eur, kuriuos Vyriausybė skyrė kelionių organizatoriams atsiskaityti su klientais už dėl pandemijos atšauktas keliones, įmonės sugebėjo įsisavinti tik šeštadalį – 2.5 mln. Eur. Kelionių organizatorių, vykdančių veiklą užsakomaisiais skrydžiais, duomenimis, vien jų grąžintinos sumos šiandien siekia apie 6 mln. Eur ir gali didėti dėl situacijos dinamiškumo, toliau besitęsiančių ribojimų vykdyti keliones. Šie skaičiai parodo, kiek realios pagalbos iki šiol gavo turizmo sektorius ir kokio dydžio pagalba jam reikalinga“, – pastebi M. Rainienė.

Nepaisant to, jog turizmo sektoriaus atstovai beldėsi į visų įmanomų ministerijų duris, ketvirtadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos organizuoto pasitarimo metu, kuriame dalyvavo Finansų ministerijos, „Invegos“ atstovai nutarta, jog užstato nereikalaujančios sumos didinti iki 3 mln. Eur kol kas neplanuojama. Tai reiškia, jog šiuo metu atsiskaitymų už neįvykusias keliones laukiantys vartotojai paliekami situacijos įkaitais. Maža to, dėl užsitęsusių diskusijų apie šalių sergamumo rodiklių skaidymą autonominiais regionais ar trečiųjų šalių sienų atvėrimo kelionių organizatoriai ir toliau laikomi nežinioje dėl galimybių atnaujinti veiklą, kai tuo tarpu kitų Europos Sąjungos šalių kelionių organizatoriai vykdo skrydžius ne tik į saugius Europos Sąjungos turistinius regionus, bet netgi ir į Turkijos bei Egipto kurortus. 

Stebina neefektyvumas 

Liberalų frakcijos narys Eugenijus Gentvilas stebisi, kaip Vyriausybė iki šiol galėjo nerasti efektyvaus sprendimo, padedančio atsiskaityti su visais keliones pirkusiais vartotojais, dabar likusiais nežinioje.

„Estija balandžio 21 dieną skyrė 25 mln. eurų turizmo įmonėms palaikyti, Latvija tai padarė birželį. Lietuva pagaliau numatė 15 mln. eurų paramą, kuri yra tiek biurokratizuota, kad įsisavinta dar tik 2,5 mln. eurų“, – teigia E. Gentvilas.

Jam pritaria ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, vadindamas susidariusią turizmo sektoriaus situaciją „biurokratiniu brūzgynu“. Seimo narys pastebi, jog kitos valstybės žymiai labiau rūpinasi savo turizmo verslo ir ieško efektyviausių būdų apsaugoti ne tik jį, bet ir nežinioje likusius vartotojus. „Kai kurios Lietuvos įmonės dėl to net perregistruoja savo verslus į kitas šalis – skaudu tai girdėti“, – sako politikas.

Skundų padaugėjo 9 kartus

Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rekreacinių paslaugų skyriaus vedėjos Živilės Kazakevičienės, pirmąjį pusmetį sulaukta daugiau kaip 700 vartotojų skundų turizmo paslaugų srityje. Tai 9 kartus daugiau, lyginant su 2019 metų I pusmečiu.

„Vartotojai dažniausiai kreipiasi dėl negrąžintų už keliones sumokėtų pinigų, termino pinigų grąžinimui skaičiavimo ir pan. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją dėl koronaviruso grėsmės, VVTAT kiekvienu atveju vartotojams ir kelionių organizatoriams pataria ieškoti abiem šalims tinkamo sprendimo. Atšaukus organizuotą turistinę kelionę, vartotojams patariame kreiptis į kelionių organizatorių ir ieškoti galimybių atidėti organizuotą turistinę kelionę vėlesniam laikui, pakeisti kelionės kryptį arba priimti kitokį kompensacijos pasiūlymą, pavyzdžiui, rinktis kelionės kuponą“, – teigia Ž. Kazakevičienė.

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas 90 dienų pinigų grąžinimo terminas numatomas, kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos ar kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvą ir dėl to kelionių organizatoriams neįmanoma įvykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų.

„90 dienų terminas pinigų grąžinimui taikomas nuo tos dienos, kai panaikinami apribojimai, kurių pagrindu kelionių organizatorius negalėjo įvykdyti kelionės sutartyje nustatytų sąlygų. Pavyzdžiui, apribojimai gali būti susiję su turistų saugumu, leidimais vykdyti skrydžius į konkrečią šalį, pačios šalies, į kurią įsigyta kelionė, vykdomais apribojimais priimti turistus, saviizoliacijos reikalavimais nuvykus, vietinių ekskursijų ribojimais. Kai šių ar panašių apribojimų nebelieka ir kelionių organizatoriai pradeda vykdyti keliones, pradedamas skaičiuoti 90 dienų terminas turistui susigrąžinti pinigus už anksčiau neįvykusią kelionę“, – detalizuoja Tarnybos atstovė.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video