AB „Rokiškio sūris“ – apie veiklos prioritetus nelengvu laikotarpiu (9)

„Pirmiausia noriu padėkoti visiems mūsų įmonės darbuotojams: už jų sunkų darbą šiuo sunkiu laikotarpiu. Už tai, kad nepasimetė, susitelkė, kruopščiai ir uoliai atlieka savo kasdienį nelengvą darbą. Dėkoju visiems: gamybos darbuotojams, vairuotojams, patalpų dezinfekuotojams, kitiems įmonės darbuotojams. Kiekvieno jūsų darbas yra labai svarbus“, – taip pokalbį su „Rokiškio Sirena“ pradėjo AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa.

Pieno sektoriuje – kova už vietą po saule

Pastarųjų dienų aktualija: padidėjęs dėmesys žaliavinio pieno importui. Pieno perdirbėjai šiuo metu sulaukia Valstybinės maisto ir veterinarijos tikrintojų dėmesio. Patikrų tikslas: įsitikinti, ar tikrai Estijos ir Latvijos ūkininkų tiekiamas pienas yra reikiamos kokybės. „Rokiškio sūris“ direktorius neslepia: tokios patikros sudėtingu laikotarpiu atrodo keistai. „Tarsi karantiną kažkas būtų atšaukęs. Juk tikrintojai – ne vietiniai, jie atvyksta iš kitų miestų, kuriuose jau fiksuoti ligos atvejai.Be to, vyriausybė deklaruoja, kad šiuo nelengvu laikotarpiu kaip tik turi būti mažiau suvaržymų verslui. O praktikoje – patikrinimai“, – sakė įmonės vadovas.

Kodėl staiga prireikė tikrinti įvežtinio pieno kokybę? Juk „Rokiškio sūris“, kaip ir kitos pieno perdirbimo įmonės, jau ne vienerius metus perka pieną iš ūkių už Lietuvos ribų? Pašnekovas daro prielaidą, kad valstybinės institucijos galėjo stoti vienos žemdirbių organizacijos pusėn. Tik kokia jai iš to nauda, juk Lietuvoje nepagaminama tiek pieno, kad užtikrintų perdirbėjams darbą visu pajėgumu. Tą patvirtino ir D. Trumpa – 40 proc. žaliavos yra įvežtinė. „Žemdirbiai klaidingai galvoja, kad jei sumažins pieno pasiūlą, kils kainos. Tai netiesa. Jei įmonė negaus pakankamai žaliavos, ji negalės dirbti visu pajėgumu. O dirbant ne visu pajėgumu, smarkiai išaugs gamybos kaštai. O tai atsilieptų ir superkamo pieno kainai“, – aiškino pašnekovas.

Kitas žemdirbių prašymas buvo fiksuoti pieno kainą. D. Trumpa paaiškino, kad dabar ji ir taip aukščiausia per pastaruosius dvejus metus. Jis pabrėžė, kad įmonė yra suinteresuota supirkti visą lietuvišką pieną, nemažindama gamybos apimčių, nors pati dabar gamina „į sandėlį֧“. Tokia įmonės elgsena pragmatiška ir toliaregiška: ūkininkams reikia sudaryti sąlygas išsaugoti karvių bandas. „Jei mes nesupirktume pieno, jie tiesiog išpjautų bandas. Ir po kurio laiko, situacijai normalizavusis, būtų labai menka tikimybė, kad tie ūkininkai imtųsi jas atkurti“, – sakė D. Trumpa.

Ką reiškia šiuo metu įmonei žaliavos importas? Dėl uždarytų sienų logistika smarkiai apsunkinta. Įmonės pienovežiai jau negali keliauti artimiausiais, patogiausiais keliais. Sienos į Latviją kirtimo punktai krovininiams automobiliams yra du: Smėlynės (Zarasų r.) ir Saločių (Pasvalio r.). Taigi dėl gerokai pailgėjusių maršrutų, įmonė vien šioje srityje patiria 200 tūkst. Eur išlaidų daugiau, nei ankstesniais mėnesiais.

Jei pieno importas mažėtų, mažėtų ir gamybos pajėgumai. Jei įmonė netektų 40 proc. žaliavos, tektų atsisveikinti su maždaug 430-450 darbuotojų. Nors dabar kiekviena darbo vieta yra aukso vertės...

Pusė produkcijos – į sandėlį

Ne mažiau problemų kyla ir dėl produkcijos išvežimo. Pašnekovas neslepia: didžiausias eksporto partneris buvo kaip tik Italija. Ir joje dabar pieno produktų poreikis sumažėjo drastiškai. Mažėja pardavimai ir kitose šalyse. Tai natūralu: jų ekonomikos patiria nuosmūkį.

Tad AB „Rokiškio sūris“ maždaug pusę savo produkcijos gamina į sandėlį. „Su visiška įmonės rizika: mes nežinome, nei kada, nei kiek, nei už kiek jos parduosime“, – aiškino D. Trumpa. Tą skatina daryti jau minėtos priežastys: būtinybė saugoti Lietuvos pieno ūkius, kad jie išgyventų sunkmetį, būtinybė saugoti savo įmonės darbuotojų darbo vietas.

Eksportuoti produkciją taip pat nėra lengva. „Esu labai dėkingas mūsų įmonės vairuotojams, kurie suvokdami riziką, kasdien vykdo savo pareigą“, – sakė D. Trumpa. Laikomasi griežtų taisyklių: vairuotojai karantinuojami arba įmonės viešbutyje, arba savo pačių pasirinktoje vietoje, pailsėję vėl sėda už vairo, kad išvežtų įmonės produkciją po Europos šalis.

Saugos kultūra – puikus pagalbininkas

Prakalbus apie saugos kultūrą, AB „Rokiškio sūris“ direktorius pasidžiaugė, kad iki šiol įmonėje dar nėra susirgusiųjų. Nors saugos priemonės įmonėje visuomet buvo griežtos, pastaruoju metu jos dar sugriežtintos ir įvesta papildomų. Saugos kultūra – įmonės kasdienybė jau daugelį metų. „Todėl mes turime pranašumų prieš daugelio kitų sričių gamybos įmones. Mūsų įmonės žmonės tiesiog pripratę laikytis saugos reikalavimų, tad jiems nebuvo sunku priprasti dar prie griežtesnių“, – sakė pašnekovas. Kol kas Rokiškyje apskritai nėra fiksuota susirgimų korona virusu, o Ukmergėje, kur jis pakankamai išplito, AB „Rokiškio sūris“ gamykloje kol kas nėra susirgusių. „Galiu pasakyti, kad pas mus gamyboje tikimybė užsikrėsti yra mažesnė, nei, tarkime, parduotuvėje ar bendraujant. Tą lemia saugumo kultūra apskritai, ir mūsų įdiegtos saugos naujovės“, – komentavo D. Trumpa.

Įmonės prioritetai

Kaip ir visos didžiosios šalies įmonės, AB „Rokiškio sūris“ jau seniai susidėliojo veiklos prioritetus. Pasak pašnekovo, pirmasis – užtikrinti nenutrūkstamą pieno produktų gamybą ir maisto produktų tiekimą šalies parduotuvėms.

Antrasis – sumažinti užsikrėtimo virusu riziką.

Trečiasis – supirkti visą tiekiamą žaliavinį pieną, kad žemdirbiai nebūtų palikti vieni kovoti su šio laikmečio sunkumais,  kad nebūtų mažinamos bandos, kad nemažėtų žaliavinio pieno gamybos apimtys. Antai, pernai žaliavinio pieno primilžiai sumažėjo 1,2 proc. Tačiau net ir toks, plika akimi atrodytų, nedidelis svyravimas pieno perdirbėjams yra nemalonus dalykas. „Tiek sumažėję primilžiai yra blogai, tačiau situacija ne drastiška. Be to, pastarųjų mėnesių statistika rodo primilžių augimą“, – sakė D. Trumpa. Pasak pašnekovo, pieno ūkius saugoti reikia, nes šis žemės ūkio sektorius yra jautrus: jame dirba daug pagyvenusių žmonių, kurie dėl sveikatos, nuovargio, pensinio amžiaus traukiasi iš ūkininkavimo, o jaunimas jų ūkių perimti nenori. Tad svarbu išsaugoti kiekvieną ūkį, kiekvieną karvių bandą. Vilčių teikia tai, kad auga ūkių našumai, primilžiai.

Kitas prioritetas – gamybos, darbo vietų saugojimas. „Jei nebus daromos dirbtinės kliūtys, tikrai dirbsime ne mažiau, nei ankstesniais mėnesiais“, – sakė pašnekovas.

Krašto garbės pilietis – Italijoje

O kaip gi sekasi charizmatiškajam Rokiškio krašto garbės piliečiui, garsiam sūrių kūrėjui Angelo Frosio? D. Trumpa pasakojo, kad šiuo metu A. Frosio yra gimtinėje, Šiaurės Italijoje, kurioje dabar kaip tik įsisiautėjo virusas. A. Frosio kas mėnesį atvykdavo į Rokiškį konsultuoti įmonės specialistų. Deja, dėl karantino jis dabar negali išvykti iš šalies. A. Frosio, pasak pašnekovo, korona virusas aplenkė. „Ponas Angelo juokauja, kad save saugo valgydamas „Rokiškio grand“ sūrį. Jo padalino ir savo draugams. Ar šis būdas iš tiesų veiksmingas, reiktų atlikti klinikinius tyrimus, tačiau faktas tas, kad kol kas A. Frosio nesusirgo“, – džiugia gaida pokalbį baigė D. Trumpa.