Mano kaimas – Šilaikiai

Visi žinome seną lietuvių liaudies patarlę: „Gyvena kaip žirnis prie kelio“. Argi ji nenusako ir šimtmečius trūkusios mūsų šalies situacijos? Kiek kartų Lietuvą kaip tą žirnį prie kelio pešiojo ir vokiečiai, ir švedai, ir rusai, ir lenkai. Bet išlikome,

Sausio 27-oji, vėlyvas pirmadienio vakaras. Tamsu, šlapia, žemę gaubia rūkas. Laikrodis rodo jau beveik 19 valandą. Po ilgos darbo dienos pagaliau važiuoju namo. Važiuoju Taikos gatve, apsuku pusę rato žiede, toliau riedu aplinkkeliu. Toks jausmas, kad visame mieste riedu viena, matyt, visi j

 Visai neseniai kalbėjomės su drauge… Kiek bedirbtume, atrodo, kad tų darbų daugėja… Pokalbį baigėme jos mergaičių ištartais žodžiais „Mes norėtume, kad jūs dirbtumėte mažiau“. Ir tada atsirado mirtina tyla… „Jūs tik dirbat ir dirbat…“

Šventos Kalėdos ir Naujieji metai. Tai pačios linksmiausios ir garbingiausios šių metų šventės, būnančios tik savaitės laiko skirtumu. Tokių iškilmingų švenčių per metus labai ne daug, gal tik Šventos Vėlykos, o kitas šventes visi švenčia pagal

Streikuoti tampa madinga... Nes tai papračiausias būdas kažką gauti. Kaip mažam vaikui, griūti ant žemės ir trankyti kumštukais į žemę. Ar tai blogai, norėti kažko? Ne. Ar suaugusiųjų norų išreiškimas turėtų skirtis nuo vaikiškųjų? Taip. Aš ne prie&scar