Laiškas, paklausius Rokiškio rajono tarybos posėdį (25)

Publikuota: 2018-03-29 Kategorija: Tribūna
Laiškas, paklausius Rokiškio rajono tarybos posėdį

Gavome laišką su mintimis apie Rokiškio rajono merą Antaną Vagonį. Autorius redakcijai žinomas.

Skaudi žaizda, mere, Žmogau, Tavo viduje. Ir labai norisi, kad ji gytų, o ne plėstųsi, labai norisi jos nepaaitrinti, neužgauti... Kartais pagalvoju, kad nepradėtum bijoti pasitikėti ir tais, kurie Tavimi tiki. Kiek per visą kadencijos laiką pačiam  ištverti reikėjo ir reikia – nepamatuojama. Ir sąžiningai galiu pasakyti, kad antri metai galvojau, ne tik  apie Jus, bet ir apie Jūsų artimuosius, kad tik viskas sektųsi gerai (sukalbėdavau ir kalbu už juos maldą). Žinai, labai  skaudu žiūrėti į Jūsų pavargusias akis, žilstančius nebe dienomis, o valdomis plaukus... O ką jau bekalbėti apie širdį... Juk meras ją irgi turi  ir ne geležinę... Bet tarp tų šlykščių situacijų, nuolatinio puolimo ir patyčių, yra daug ir gerų dalykų, bet tik, kad jų per daug skaudi kaina. Gali tik džiaugtis ir didžiuotis savimi, kad turi imlų protą, gebėjimą prieš minią susiorientuoti nenumatytose situacijose, priimti nelengvus sprendimus ir galų gale nepalūžti, juk visur vienas, vienas ir vienas... O ką jau kalbėti apie supratimą, norą kiekvienoje situacijoje įnešti vis naujų ir naujų vėjų. Ar pagalvoji, kokia stiprybė Tavyje slypi? Retas tiek gali ištverti. Aš ne vienam jau esu sakiusi pavyzdį, ar jūs galėtumėte prieš auditoriją kalbėti, tik atbėgę po kokio nors susitikimo ( ir ne itin malonaus), kur Tave amžinai dergia, spjaudo? Net labai palankiomis aplinkybėmis kai kurie personažai nepralemena žodžio, o tokioje būsenoje? Kas suskaičiuos situacijas, kuriose norima palenkti į savą pusę, kur visomis prasmėmis norima tik sau ir visokeriopos naudos?

  Parašyti galėčiau labai ilgą, ilgą laišką, o kalbėtis būtų galima valandų valandas. Žinai, čia jau per šią kadenciją Tau, Žmogau, kaip Kazio Binkio „Atžalyne“. Kai mokytojas (per televizijos pastatymą; vaidmenį atliko Ferdinandas Jakšys) apie Petro Keraičio žygdarbį sakė:“ Jis vienas, pasiaukojo už visą klasę. Vienas! Ar girdit? Vienas už visą klasę...“ 

   Kas  toliau... Kad jėgų nepritrūktum, nuosekliai daryk visus ėjimus, atsargiai pasitikėk žmonėmis, ypatingai tais, kurie savo pažiūras keičia pagal vėjo kryptį. Mes toliau Tave palaikysime, melsimės už Tave. Patikėk, visada džiaugiuosi, kai Tau sekasi, pergyvenu dėl nesėkmių.

   Liūdna gaida nenoriu užbaigti savo laiško. Gal aš klystu. Nesuprantu norinčių sėdėti ant dviejų kėdžių. Aš ne nendrė vėjo pučiama. Išgyvensim. Su artėjančiomis Šv. Velykomis, stiprybės ir kuo didžiausios sėkmės!

 

 

"Rokiškio Sirena" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su išsakyta nuomone. Skiltyje "tribūna" galite pasisakyti visi. Savo tekstą siųskite el. paštu reklama@rokiskiosirena.lt arba paprastu paštu Nepriklausomybės aikštė 12, Rokiškis

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą