Apie turizmą Rokiškyje bei kurortinės vietovės statusą (13)

Publikuota: 2017-06-20 Kategorija: Tribūna
Apie turizmą Rokiškyje bei kurortinės vietovės statusą

Žinot, kai tu prisistatai, kad gimei ir užaugai Rokiškyje – iš didmiesčių ar kitų Lietuvos miestų kilusiems kursiokams, bendradarbiams, draugams ar šiaip pažįstamiems / nepažįstamiems pasidaro smalsu. Pirmiausia jie pateikia asociacijas, kurios iškyla išgirdus Rokiškio vardą. Tai UAB „Rokiškio sūris“  ir VšĮ „Rokiškio psichiatrinė ligoninė“. Dar Rokiškio krašto muziejus, Sartai. Taip pat esu išgirdęs apie Nemunėlį, Lionginą Šepką ir Mykolą Romerį. Ir tai - viskas. Bet ar Jūs galėtumėte pasakyti daugiau asociacijų, susijusių su Elektrėnais, Garliava, Kuršėnais, Jurbarku ar Vilkaviškiu? Manau, kad ne. O gyventojų skaičiumi jie yra Rokiškio kaimynai, turintys šiek tiek mažiau gyventojų. Tačiau ar kiltų problemų galvojant asociacijas apie Druskininkus arba Palangą? Manau, kad taip pat ne. Šie miestai – turintys kiek daugiau gyventojų negu Rokiškis. Ir čia iškyla klausimas: ko trūksta Rokiškiui, kad jis būtų lyginamas su Druskininkais ar Palanga, o ne mažiau gyventojų turinčiais miestais? Manau į tai galėtų atsakyti savaitgalis (2017 m. birželio 10 – 11 dienomis) praleistas Rokiškyje.

Draugai iš Vilniaus, Panevėžio, Radviliškio, Kretingos, Molėtų ir Vilkaviškio išreiškė didelį norą pasisvečiuoti mano gimtinėje. Pirmiausia – pabrėšiu, kad nė vienas iš 11-os jų nėra buvęs Rokiškyje. Todėl beveik negalvodamas sudariau kiekvienam rokiškėnui įprastą maršrutą. Tik kaip nustebinti žmones, kurie nors kartą per savaitę mato Gedimino kalną, Vilniaus Rotušę, yra aplankę Valdovų Rūmus, Nacionalinę dailės galeriją, Vilniaus Katedros požemius. Arba daugybę kartų matę Kretingos muziejų ir žiemos sodą, keliavę po ežeringuosius Molėtus ir galintys pasakyti, kad jų gimtinėje gimė Vincas Kudirka ar Jonas Basanavičius (Vilkaviškis). Taip pat poilsiavę / turistavę Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir kitose Europos bei pasaulio šalyse. Todėl teko truputį pasivarginti.

Kelionę pradėjome nuo Rokiškio šv. Mato bažnyčios. Pasirodo yra galimybė aplankyti ir bažnyčios požemius, bažnyčios vertybių ekspoziciją bei varpinę (į kurią galima užlipti). Tikrai įspūdinga! Tada per Nepriklausomybės aikštę ėjome link muziejaus. Viskas taip gražiai sutvarkyta, kad nustebino net mane. O ir pamatyti yra ką: juodosios gulbės bei danieliai. Taip pat prakartėlių paroda, L. Šepkos drožinių genialumas ir žinoma pats Rokiškio krašto muziejus, dvelkiantis prabanga, autentika, savitumu ir didybe. Abejingų nepaliko. Tada kelionė Respublikos gatve, kur  namus puošia langinės, kituose miestuose tapusios retenybe, o Rokiškyje jų daug ir kiekviena virtusi  meno kūriniu.  Tada pasiekėme Rokiškio savivaldybės aikštę, L. Šepkos parką ir atgal. Viso – beveik 4 valandos praleistos keliaujant. Ir žinot ką? 11 draugų sako, kad nori dar. Nori pamatyti kaip atrodo UAB „Rokiškio sūris“ gamykla. Kur yra Sartų ežeras bei „psichiatrinė“. Nes jiems patiko - viskas ką matė – paprasta, sutvarkyta ir gražu. Todėl kitą dieną teko pasitelkti fantaziją. Pravažiavome „sūrinę“, „psichiatrinę“, Rokiškio ežerą, Velykalnio sporto kompleksą ir važiavome link Sartų. Sustojome Obelių malūne. Ypatingai patiko stilingai ir prabangiai sutvarkytas malūno vidus. Tada pro Obelius važiavome link Sartų bokšto. Bokšte įspūdžiai – didžiuliai, visi vieningai patvirtino, kad vaizdas nuo šio bokšto – geriausias iš jų matytų apžvalgos bokštų. Tada Dusetos. Ir Vilnius. Važiuojant draugai manęs klausė ar galėtų atvažiuoti kitą kartą ir pamatyti ko dar nematė? O aš pagalvojau ir pasakau, kad yra dar rokiškėnų „puntukas“ Ožakmenis, Onuškio, Ilzenbergo, Salų dvarai ir kt. Ir tada mano bendrakeleiviai susidomėjo, ko gi Rokiškiui trūksta iki kurorto ar kurortinės vietovės statuso? Ir stebisi, kodėl jie tik dabar pirmą kartą apsilankė Rokiškyje. Juk „fainas“ tas Rokiškis!

Tada pradedam diskutuoti. Nežinau, kiek kompetentingos mūsų nuomonės. Esam visi 26 – 30 metų. Kai kurie jau šio to pasiekę, kiti dar siekiantys. Dirbam teismuose, VMI, individualiose įmonėse bei tarptautinėse privačiose bendrovėse. Esam įvairių skyrių vadovai, direktoriai, teisėjų padėjėjai, specialistai, kineziterapeutai, informatikai, pardavimų vadybininkai ir kt. Ir iš tikrųjų, kodėl gi Rokiškis vieną dieną negalėtų įgyti kurorto arba kurortinės vietovės statuso? Mintis nuostabi. O ir pirminės sąlygos – tiek gamtos, tiek istorijos jau yra duotos. Ko trūksta?

Pirmiausia pačiame mieste trūksta žalumos. Kodėl jos nėra Nepriklausomybės aikštėje arba visoje Respublikos gatvėje? Na, yra, bet tikrai ne tokio dydžio ir masto, kad būtų galima pastebėti ir matyti labiau dominuojančią žalią spalvą. O žalia spalva – kurorto spalva.

Dabar kiekvienas kurortas ir kiekvienas miestas turi savo bokštą. Rokiškis turi Sartų bokštą, esantį apie 30 km nuo Rokiškio. Bet kodėl negalėtų būti Rokiškio bokštas – bažnyčios varpinė? Kur galėtų būti automatiniai varteliai su simboliniu 1 euro mokesčiu? Juk aukštis – irgi pramoga ir patirtis! O dabar sunkiai buvo suteikta galimybė užlipti į varpinę, pamatyti bažnyčios požemius ir vertybes. Nematyti jokios informacijos, kur kreiptis, kada lankymo / darbo valandos. O ir apie Rokiškio bažnyčią yra pilna legendų. Skambiausia jų - slaptas kelias nuo bažnyčios iki Rokiškio krašto muziejaus. Kiekvienas rokiškėnas ją žino ir kiekvieno vaiko svajonė buvo praeiti tuo keliu. Tad kodėl nepabandžius ir nepagalvojus kaip tą kelią būtų galima „padaryti“? O galbūt dar  labiau legendomis apipilti? Gal iš tikrųjų iškasti po žeme? Kad ir ne iki dvaro, kad ir iki Rokiškio arkos. Tai kainuotų be proto didelius pinigus, bet juk visa Lietuva atvažiuotų – kaip kad Anykščiuose ant Lajų takų. Manau būtų eilės. Arba padaryti taką oru – lynais, kaip Druskininkuose. Utopija? Visiška! Bet to dabartinei jaunajai veržliajai ir pasaulį bei Lietuvą maišančiai kartai ir reikia! To, ko nėra kitur. To, kas neišbandyta kitur.

Tęsiame mūsų apžvalgą toliau. Dabar kiekviename labiau save mylinčiame mieste yra ne tik bokštas, bet ir fontanas (pageidautina šokantis). Kodėl negalėtų būti kad ir taupymo sumetimais tik savaitgaliais veikiantis fontanas miesto centre? Arba prie savivaldybės? Juk ekranas tai yra. O gamtos ar vandens, ko reikia kurortui – tai ne. Fontanas - tai atributas, kuris be kalbų pagyvintų aplinką tiek vaizdu, tiek garsu, tiek ir būtų kaip turistų traukos objektas.

Beje, kur Rokiškyje dviračių nuoma ar „segway“? Galbūt jų nėra nes nėra ir jiems skirtų takų? O išvystyta dviračių ir pasivaikščiojimų takų infrastruktūra  – vienas iš kurortui keliamų reikalavimų. Kaip ir informaciniai stendai su miesto planu. Ir jų turėtų būti ne vienas. Kodėl Obelių malūne nėra informacinės lentelės? Juk įdomu, kada pastatytas, kada atrestauruotas bei kokia jo istorija.

Kitas reikalavimas kurortui – sveikatinimo paslaugos. Rokiškyje yra tikrai pakankamas skaičius vandens telkinių, taip pat yra ir nuostabus Velykalnio kompleksas, ir šiuo metu statomas baseinas. Beje, ar daugelis iš Jūsų girdėjote, kad Rokiškyje yra mineralinio vandens gręžinys Vaiva? Vienas iš kurortui keliamų reikalavimų jau būtų įgyvendintas. Net neabejoju, kad jei būtų Rokiškyje SPA centras, mes į jį būtume užsukę.

Taip pat būtume užsukę į pažintinę ekskursiją, jei tokia būtų po „sūrinę“, AB „Rokiškio mašinų gamykla“ bei „psichiatrinę“ - kitur tavęs neįleistų, o čia galėtum pamatyti, kaip vyksta visi procesai.

Nuostabus darbas yra padarytas Rokiškio krašto muziejaus. Juodosios gulbės ir danieliai – fauna, kurią Lietuvoje retai gali pamatyti. O ir pats dvaras ir aplinka išpuoselėta. Žinot ko dar trūksta? Dar vienos vietos aplankyti. Kokio nedidelio muziejaus. Kuris būtų vienintelis Lietuvoje. Draugų tarpe atsirado, kas pažįsta degtukų kolekcionierių, kuris turi virš 4000 skirtingų degtukų dėžučių. Argi nebūtų įdomu? Arba aplankyti sūrio muziejų ar sūrio etikečių muziejų? Ar sukurti kiškių muziejų? Šiuolaikiniais standartais kalbant – žodžių junginiai „vienintelis Lietuvoje“ – tai geriausias marketinginis sprendimas. Muziejus galėtų būti nedidelis, bet vienintelis Lietuvoje!

O tų idėjų, kad Rokiškis būtų labiau Druskininkai ar Palanga prigalvojom daugybę: tiltas į Rokiškio ežero salą praplėstų lankomų vietų sąrašą, kadangi dabar aplankyti Rokiškio ežerą kaip ir nėra tikslo. Arba infrastruktūros pagerinimas dėl Laukupės upeliuko – praplatinimas ir pritaikymas, kad ir neilgam / nedideliam, tačiau pažintiniam maršrutui. Toliau įvairaus inventoriaus nuoma (nuo šiaurietiškų lazdų iki vandens dviračių, kad ir veikiančių tik savaitgaliais arba pagal užsakymą), lauko šašlykinės ir pavėsinės bei paminklai Algirdui Mykolui Brazauskui, Mykolui Romeriui, Kalėdų seneliui bei teatrui. Juk verta visiems garsiai pranešti, kad čia gimė ir užaugo Lietuvos prezidentas. Taip pat vienas iškiliausių Lietuvos teisininkų – „Lietuvos konstitucinės teisės tėvas“. Juk tiek studentų kiekvienais metais įstoja ir baigia Mykolo Romerio universitetą! Manot jie nenorėtų aplankyti paminklo Mykolui Romeriui? Apie tai informacijos pirmą kartą atvykusiems niekur nėra pateikta. Kaip ir nėra pateikta informacijos, kad ilgametis Lietuvos Kalėdų senelis irgi yra gimęs Rokiškio rajone! Bei Rokiškis nuo seno garsėja savo teatro tradicijomis. Kodėl prie Savivaldybės arba Kultūros centro negalėtų būti skulptūra teatrui?

Taip pat šių laikų populiariausias dalykas, tai interaktyvios visiems prieinamos pramogos, kurios galėtų būti diskgolfo, mini golfo, stalo teniso ar petankės aikštelės, lauko treniruokliai. Arba kita. Pirmiausia juk Rokiškio žodis asocijuojasi ne tik su kiškiu. Juk tai galėtų būti asociacija ir su „roku“ kaip muzikos žanru. Arba jei jau laikykim Rokiškį sūrio kraštu, tai kodėl Anykščiai turi Puntuką, o kodėl Rokiškis negali turėti didžiausio Lietuvoje paminklo sūriui iš L. Šepkos taip mylimo medžio? Juk elementaru, kad kiekviena skulptūra – paminklas praplečia turistinį maršrutą. O ilgesnis maršrutas padidintų nakvynės galimybes Rokiškyje bei kitų rekreacinių veiklų išbandymą bei paskatintų turistų vartotojiškumą mieste.

Ir tai tik mano ir 11 žmonių mintys, kurie pirmą kartą pamatė Rokiškį. Ir kuriems Rokiškis labai patiko. Ir kurie norėtų jį dar aplankyti. O tą apsilankymą padaryti įsimintinesniu yra daugybė būdų. Ir aš tikiu, kad vieną dieną Rokiškis tikrai galėtų tapti Lietuvos kurortu arba kurortine vietove! Reikia tik dar šiek tiek pasistengti. Keletą idėjų mes pateikėme. Dabar reikia lėšų. Beje, juk Rokiškis jau tuoj bus Lietuvos kultūros sostine, nors informacijos mieste apie tai niekur neužtikome.

Liudvikas Augutis

2017-06-20

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video