Lietuvos švietimo taryba: „Didesnis aukštojo mokslo prieinamumas nereiškia mažesnius reikalavimus būsimiems studentams“ (0)

Publikuota: 2021-05-24 Kategorija: Švietimas
Lietuvos švietimo taryba: „Didesnis aukštojo mokslo prieinamumas nereiškia mažesnius reikalavimus būsimiems studentams“
Rokiškio Sirena nuotr. / Knygos

Lietuvos švietimo taryba (toliau – Taryba) Vyriausybei pateikė siūlymus, kurie sudarytų sąlygas didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Kas yra aukštojo mokslo prieinamumas? Tai socialinių, finansinių ir ekonominių bei kitų valstybės pagalbos priemonių visuma, didinanti kiekvieno asmens lygias galimybes įstoti į aukštąją mokyklą ir ją baigti, užtikrinanti žmonių socialinių grupių įvairovę aukštojo mokslo sistemoje.

Šiandien asmuo, norintis studijuoti aukštojo mokykloje nemokamai, turi išlaikyti bent tris egzaminus, o asmeniui, sutinkančiam mokėti už mokslus, užtenka išlaikyti vieną egzaminą. Tarybos nuomone, aukštasis mokslas neturi priklausyti nuo studijuoti norinčio asmens finansinės padėties, todėl siūlo suvienodinti reikalavimus stojant į aukštąją mokyklą: suvienodinti stojimo sąlygas, t. y. numatyti, kad visi būtų išlaikę bent tris egzaminus.

Taryba ir anksčiau yra diskutavusi, kad švietimo sistemoje turi būti numatyti skirtingi reikalavimai dėl brandos egzaminų laikymo baigus vidurinio ugdymo programą ir reikalavimai, stojant į aukštąsias mokyklas. Taryba savo siūlymuose nedetalizuoja, kokie visi egzaminai turi būti laikomi, jei asmuo nori studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje. Svarbu pasitikėti aukštosiomis mokyklomis, todėl ir siūloma stojimo reikalavimus ateityje leisti nustatyti pačioms aukštosioms mokykloms, numatant, kad šie reikalavimai būtų nemažesni nei įtvirtinta teisės aktuose,  o sprendimą dėl konkrečių egzaminų konkrečiose studijų kryptyse aukštosios mokyklos derintų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Taryba atkreipė dėmesį į didėjančią socialinę atskirtį. Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų, studijuoja aukštojoje mokykloje, o po studijų absolventai iš mažas pajamas gaunančių šeimų darbo rinkoje integruojasi prasčiau ir studijas magistrantūroje tęsė rečiau nei likusieji.

Atsižvelgdama į socialinės dimensijos iššūkius aukštojo mokslo sektoriuje, ypač asmenims, kurių finansinė ar socialinė padėtis yra mažesnė, kurie nebuvo pasirengę studijuoti universitete ar kolegijoje iš karto pabaigus mokyklą, Taryba siūlo svarstyti ir kitas priėmimo į aukštąsias mokyklas galimybes, jeigu asmuo yra įgijęs:

-         trumposios pakopos studijų kvalifikaciją;

-         brandos atestatą ne anksčiau kaip prieš 5 metus ir kuriam teisės aktų bei aukštosios mokyklos nustatyta tvarka neformaliuoju ir savišvietos būdu yra įskaityta ne mažiau kaip 25 proc. studijų krypties studijų kreditų;

-         profesinio mokymo kvalifikaciją.

Aukštojo mokslo prieinamumas apima studijavimą bei studijų baigimą, todėl Taryba taip pat teikė siūlymus dėl studijų paskolų sistemos tobulinimo, valstybinės stipendijų programos visiems studijuojantiesiems, studijų finansavimo pokyčių didinant finansavimą aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video