Visus medikus nuo COVID-19 tikimasi paskiepyti per sausį (0)

Publikuota: 2021-01-05 Kategorija: Sveikata
Visus medikus nuo COVID-19 tikimasi paskiepyti per sausį
Rokiškio Sirena nuotr. / Greitoji medicinos pagalba

 Visus medikus nuo COVID-19 Lietuvoje tikimasi paskiepyti per sausį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Praktiškai mūsų matymu, kad sausio mėnuo, matyt, galėtų būti tas mėnuo, kada medikų bendruomenė būtų pilnai vakcinuota – ne tik tie, kurie dirba tiesiogiai“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.

Pasak jo, šiuo metu į penkias koordinuojančias ligonines pristatoma pirmadienį ir praėjusią savaitę Lietuvą pasiekusi vakcinų siunta – daugiau kaip 30 tūkst. dozių.

„Kartu su dar praėjusių metų paskirstytos ir paskiepytos vakcinos dozėmis, mes galėsime jau pilnai patenkinti visų sveikatos priežiūros, greitosios medicininės pagalbos, gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, kito personalo, savanorių – visų, kovojančių COVID-19 priešakinėse linijose pirmojo skiepo poreikį“, – sakė ministras.

A. Dulkio teigimu, yra gautas Europos Komisijos bei vakcinos gamintojų patvirtinimas kad artimiausius tris mėnesius Lietuvą kas savaitę pasieks po 20 tūkst. 475 vakcinos dozių.

Pirmiausia skiepijami medikai, pažeidžiami pacientai

Pasak A. Dulkio, šiuo metu yra parengtas detalus sąrašas, kokia tvarka bus skiepijama visa visuomenė.

Šiuos prioritetus pristatęs Ekspertų tarybos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius sakė, jog medikus pirmus skiepyti nuspręsta, nes jie, kilus pandemijai, patiria didžiausią krūvį, jiems susirgus gydymo įstaigoms sunku užtikrinti veiklą.

Toliau prioritetuose – pažeidžiamiausios pacientų grupės: tie, kuriems taikoma dializė, onkologiniai ir kiti, kuriems COVID-19 yra pati pavojingiausia.

Vėliau bus vakcinuoti slaugos ir globos įstaigų pacientai bei kiti pažeidžiami asmenys.

„Literatūros duomenimis, jie sudaro trečdalį, kartais iki pusės visų pacientų, kurie patenka į gydymo įstaigas“, – sakė L. Griškevičius.

Sprendžiant, ką vakcinuoti, teko atsižvelgti ir į sudėtingą vakcinų logistiką – „BioNTech“ ir „Pfizer“ preparatas turi būti laikomas itin žemoje temperatūroje, dėl ko vakcinacija gali būti vykdoma tik centralizuotai.

Todėl toliau bus siekiama vakciną paskirstyti taip, kad galėtų būti pradedami vakcinuoti asmenys pagal amžiaus grupes, pradedant vyriausiais bei turinčiais lydinčių ligų.

„Galiausiai bus vakcinuojamos organizuotos struktūros, žinoma, išskiriant ugdymo įstaigas“, – sakė L. Griškevičius.

Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė sakė, jog labai svarbus klausimas planuojant vakcinaciją yra, ar reikėtų skiepyti jau persirgusius asmenis. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog tikimybė tokiems žmonėms užsikrėsti vėl yra dešimt kartų mažesnė.

„Antikūnų turėjimas prieš virusą ir persirgimo faktas užtikrina ne mažesnę apsaugą nei dabar yra registruota vakcinos“, – sakė ji.

Atsparumą virusui persirgę žmonės išlaiko mažiausiai pusę metų – panašiai kaip ir vakcinos.

„Todėl rekomendacija būtų neskiepyti žmonių, kurie yra persirgę ir kurie turi antikūnų prieš virusą“, – sakė ji.

„BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina yra pirmoji ir kol kas vienintelė, kurią leista naudoti Europos Sąjungoje.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video