Prof. Urbonas įvertino Ilzenbergo dvaro sultinius (0)

Publikuota: 2020-12-17 Kategorija: Sveikata
Prof. Urbonas įvertino Ilzenbergo dvaro sultinius
Ilzenbergo dvaro nuotr. / Ilzenbergo dvaro ūkio sultiniai

Šiltas sultinys žvarbiais žiemos vakarais gali suteikti ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir organizmui reikalingų medžiagų. Kai kurie liaudyje dalinami patarimai apie sultinio naudą turi ir mokslinio pagrindo.Vertingiausia sultinio savybe gastroenterologas įvardija baltymus, kurie naudingi žmogaus kaulams, kremzlėms ir odai, tačiau perspėja – sultinio iš miltelių geriau nevartoti. 

Iš mėsos kaulų, kremzlių ar odos virtuose sultiniuose vyrauja baltymai. Kaip sako vaikų gastroenterologas, prof. Vaidotas Urbonas, angliavandenių ar riebalų sultinio sudėtyje – labai nedaug, o didžiąją dalį baltymų sudaro kolagenas, kurio pagalba atvėsęs sultinys sustingsta.

„Kolagenas – tai maisto baltymas, esantis kauluose, kremzlėse, odoje, iš kurių ir patenka į sultinį jį verdant. Kolagenas sudaro apie 30 proc. visų žmogaus organizme esančių baltymų. Tai labai svarbi medžiaga“, – sako prof. V. Urbonas. 

Kadangi kolagenas įeina į daugelio žmogaus organų sudėtį, tokių kaip kremzlės, kaulai ar oda, jis naudojamas ir gydant sąnarių ligas, tokias kaip osteoartritą. Kaip pastebi specialistas, netgi daugelis odos kremų savo sudėtyje turi kolageno. 

„Komerciškai paruoštuose preparatuose specialiai tokioms ligoms gydyti kolageno koncentracija būna labai didelė. Sultinyje koncentracija mažesnė, tačiau tai natūralus kolagenas, kuris galėtų padėti mažinti sąnarių skausmą“, – svarstė gastroenterologas.

Padeda mesti svorį? 

Sultinys yra mažai kaloringas produktas, jo sudėtyje riebalų – labai mažai. Anot prof. V. Urbono, egzistuoja ir mokslinių įrodymų, kad sultinys gali padėti numesti svorio. Tiesa, specialistas pabrėžia, kad tie įrodymai – kol kas itin menki ir nesvarūs. 

„Jeigu žmogus valgo daug baltymų, jo svoris linkęs mažėti. Jo riebalų masė traukiasi. Kai žmogus valgo didelį kiekį maisto, ištempiamas jo skrandis. Sultinio gėrimas gali padėti mechaniškai ištempti skrandį ir sumažinti apetitą“, – tikina profesorius. 

Jo teigimu, tyrimas, atliktas su vyresnio amžiaus žmonėmis, parodė, kad tie, kurie vartojo daugiau kolageno ir darė fizinius pratimus, geriau kaupė raumenų masę lyginant su tais, kurie tik sportavo, bet maisto su kolagenu nevartojo. 

„Didesnis baltymų kiekis vyresnio amžiaus žmonėms galėtų būti naudingas. Žinant tai, jog skrandžio rūgštingumas mažėja su amžiumi, ekstraktinės medžiagos, esančios sultinyje, kažkiek skatina druskos rūgšties ir fermento gamybą skrandyje. Tačiau sultinys netiktų tam žmogui, kuris turi gastroezofaginio refliukso ligą, kai graužia rėmuo ir kyla rūgštys“, – pastebi prof. V. Urbonas. 

Sultinys – ir geresniam miegui

Be kolageno ir baltymų, sultinio sudėtyje galima rasti ir įvairių mineralų – kalcio, fosforo, magnio. Taip pat ir nedidelius kiekius vitaminų. 

Tačiau specialistas atkreipia dėmesį ir į dar vieną sultinio sudėtyje randamą baltymą – tai viena iš amino rūgščių, glicinas. 

„Kai kas rekomenduoja lengvo sultinio išgerti prieš miegą. Egzistuoja mokslinių darbų, kurie rodo, kad jo sudėtyje esantis glicinas gali pagerinti miego kokybę. Tiesa, tai nėra labai stipriai moksliškai įrodyti faktai, bet jei žmogus tikės tuo, o emocijos yra stiprus veiksnys mūsų sveikatai, nauda gali būti“, – teigia profesorius. 

Jis pabrėžia, kad į sultinį druskos papildomai dėti nereiktų. Per didelis kiekis druskos gali būti žalingas žmonėms, kuriems padidėjęs kraujospūdis, ypač vyresniame amžiuje. 

Rekomenduoja prieš valgį 

Sultinys, anot prof. V. Urbono, turėtų būti vartojamas pietų ar vakarienės metu, tačiau nereikėtų dažniau nei kartą per dieną. Jeigu žmogus sultinį labai mėgsta, galima jį gerti ir kasdien, tačiau optimalu būtų tai daryti 2-3 kartus per savaitę. 

„Tradiciškai sultinį geriame prieš pagrindinį patiekalą. Jis palengvina ir mūsų virškinimo trakto veiklą. Kai pradedame valgyti, išsiskiria fermentai. Kartais tam užtenka ir užuosti ar pamatyti maistą – tada jaučiame kaip kaupiasi seilės. Šiek tiek skiriasi skrandžio sultys, druskos rūgštis ir fermentai. 

Tačiau pagrindinis mūsų fermentų fabrikas yra kasa. O ji nei į vaizdą, nei į kvapą beveik nereaguoja. Ji reaguoja tik į maisto medžiagas, kurios patenka į žarnyną iš skrandžio. Jeigu valgome sultinį prieš pagrindinį patiekalą, jis labai greitai patenka iš skrandžio į žarnyną, kadangi tai skysta medžiaga, ir pradeda stimuliuoti mūsų kasą. 

Vėliau valgomas maistas, patekęs į dvylikapirštę žarną, susitinka su pakankamai dideliu kiekiu fermentų, kurie tas medžiagas suskaldo. Kai žmogaus kasa truputį „miega“ ir nespėja reaguoti į maistą, maistas yra blogai suskaldomas. Gali atsirasti virškinimo problemų“, – sakė profesorius. 

Kaip išsirinkti? 

Išvirti tikrą sultinį gali tapti varginančiu iššūkiu. Kad jame būtų pakankamai daug naudingų medžiagų, jį virti tenka 4-6, o kartais – ir 10 valandų. Natūralu, kad ne visi nori tiek laiko praleisti virtuvėje. Ar parduotuvėse randamas sultinys atstoja namuose pasigamintą? 

Prof. V. Urbono nuomone, sultinys, parduodamas kubeliais nėra naudingas sveikatai. 

„Tai praktiškai sintetinis, dirbtinis produktas, kaip bulvių traškučiai ar sausi pusryčiai. Tokiuose kubeliuose pridėta papildomų skonį suteikiančių medžiagų, gliutamato, druskos, hidrintų riebalų ir kt. Perkant sultinį parduotuvėje reikia rinktis tikrą, kurie įprastai būna stikliniuose indeliuose. 

Juos užtenka su vandeniu praskiesti ir galima vartoti. Pavyzdžiui, Ilzenbergo dvaro ūkio sultiniai. Tai želatina stikliniame indelyje, tu matai tokį produktą, kokį turėtum namuose pasigaminęs“, – sakė gastroenterologas.

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video