Pilotinis projektas džiugina rezultatais: 25 kūdikius auginančioms šeimoms parodytas ypatingas dėmesys (0)

VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (PASPC) įgyvendinamas pilotinis projektas ,,Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelio įdiegimas VšĮ Rokiškio PASPC“. Projekto tikslas bei veiklos tiesiogiai susijusios su motinos ir vaiko geros savijautos užtikrinimu.

Projekto esmė

PASPC direktorės Danguolės Kondratenkienės teigimu, projektas įgyvendinamas pagal programą „Sveikata“, kuri finansuojama Europos ekonominės erdvės (EEE) lėšomis.

„Kalbėdami apie projektą „Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelio įdiegimas“, kalbame apie paslaugą, kuria siekiama pagerinti besilaukiančių mamų informavimą nėštumo metu ir pagimdžius, iki vaikas sulauks 2-jų metų amžiaus. Šis projektas yra naujo slaugos modelio diegimas rajone. Projektas – pilotinis, o specialistai, sėkmingai įgyvendinę projektą, taps modelio mokytojais šalyje. Bendradarbiaujama su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Projektas tęsiasi iki 2024 m. balandžio mėn. Tačiau veikla nebus nutraukta, ji bus vykdoma ir ateityje“, – trumpai pristatė direktorė.

Veiklos rajone įgyvendinamos bendradarbiaujant su: Rokiškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, Rokiškio socialinės paramos centru, Obelių socialinių paslaugų namais, nevyriausybine organizacija „Rokiškio mamų klubas“.

Pasirinko dalyvauti

Įgyvendinant iniciatyvą, tėvams jų aplinkoje – namuose – suteikiami asmeniniai mokymai apie vaikų vystymąsi, skatinama jautri ir atsakinga vaikų priežiūra bei skiriamas ypatingas dėmesys mamų psichologinei sveikatai.

Projektą kuruojanti ir šeimas namuose lankanti PASPC bendrosios praktikos slaugytoja Jūratė Raubienė sakė, jog tikslinė grupė buvo mamos, kurios laukėsi pirmojo vaikelio ar antrojo, po ilgesnės pertraukos.

Prisijungusias prie projekto mamas tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo, iki vaikeliui sueis 2-eji metai, periodiškai namuose aplanko kvalifikuotas medicinos darbuotojas.

Kvietė socialinės rizikos šeimas

„Pradžioje labiau norėjome dėmesį skirti socialinės rizikos šeimoms, kuriose stokojama vaiko priežiūros įgūdžių, gyvenančioms socialinės rizikos aplinkoje ar turinčioms rizikos veiksnių. Deja, tie, kam labiausiai reikalinga projekto metu teikiama pagalba, dalyvauti nepanoro“, – apgailestavo J. Raubienė ir pridūrė, kad viešu kvietimu ragino prisijungti visas susidomėjusias mamas. Tokių atsirado 25-os.

O savaitės pradžioje visos buvo pakviestos susitikti ir pabendrauti PASPC patalpose, pasiklausyti vaikų ligų gydytojos Žydrūnės Jakštonienės paskaitos apie vaikų ligas.

Abejojo, bet pabandė

Viena pirmųjų, projektu susidomėjusių būsimųjų mamų – Greta, kurios sūneliui Oskarui ne už ilgo bus dveji.

„Iš pradžių požiūris buvo gan skeptiškas: ar nebus per įkyriai? Juk ateis į namus, žiūrės, kaip gyvenam. Bet pamačiau, kad čia visai kitoks dalykas. Man tai buvo, ir yra, labai naudinga. Gaila, kad toms, kurioms tikrai reikalingas projektas, nedalyvauja. Oskaras – mūsų pirmagimis. Manau, dauguma jaunų mamų turi begalę klausimų: apie tą pačią aukštą temperatūrą, kada duoti vaistus ir pan. Arba atsiranda neaiškių bėrimų. Siunti messenger programėle nuotrauką, klausimą: „Jūrate, žiūrėkite, čia guzelis – kas tai?“. Skambina Jūratė, konsultuoja. Arba atvyksta greičiau, nei esame susitarę. Visais klausimais gelbsti“, – džiaugėsi projekto nauda jauna mama.

Turi, kas patartų, bet...

Greta neslėpė, jog yra į ką kreiptis patarimų, tačiau sparčiai keičiantis gyvenimui, patarimai, neretai, gal jau būtų ir nebepraktiški.

„Mamos ar seserys jau pamiršusios, draugės irgi tokius mažylius auginasi. O kartais profesionalios pagalbos norisi „čia ir dabar“. Ir to sulaukiame. Iš Jūratės gavusi informacijos pati tada konsultuoji drauges“, – šypteli moteris tikindama, kad konsultacijos yra visapusiškos: susijusios su mamos sveikata, santykiais šeimoje, kylančiais tėvystės iššūkiais, vaiko priežiūra ir jo raida.

Geriausias psichologas

Su viskuo sutiko ir kita projekto dalyvė Justė papildydama, jog J. Raubienė tapo geriausiu psichologu, palaikančiu visose situacijose: „Labai palaikė dėl ilgesnio vaiko žindymo. Mano berniukui 1,7 metų, buvo visokių minčių, o ji vis sako: „Jei tau viskas gerai, nors iki pusantrų maitink“. Buvo tikrai labai sunkių momentų, Jūratė labai padėjo“.

Pasak jaunos mamos, dalyvavimas projekte padėjo išplėsti draugių, bendraminčių ratą. Susidraugavo ir vaikai: „Su viena mama labai susibendravom. Susitinkam, su vaikais į kavines nueinam“.

Dėmesys mamoms

Du dešimtmečius Kėdainiuose vaikų pediatro asistente dirbusi J. Raubienė pasidžiaugė, kad šiuo projektu dėmesys skiriamas jau nebe tik naujagimiui, bet ir pačiai mamai.

„Mes matome, kad artimųjų pagalbos mamoms trūksta labiausiai. Kiek gali mama laikyti visus namų kampus? Ji turi skirti dėmesį vaikui, bendravimui su juo ir ugdymui, o ne buičiai. Bet moterys yra moterys, jos bando viską padaryti ir būti tobulos. Ateini į šeimą, matai – mama išvargusi, nes naktį mažylis kėlėsi kelis kartus, ir vietoj to, kad su vaiku miegotų pietų miego, ji tvarko namus. Baru mamas, aišku, iš gerosios pusės, kad daugiau laiko skirtų poilsiui. Buitis niekur nepabėgs. Gali ir vyras praplauti grindis. Aš visada akcentuoju, kad vaiką auginti turi abu tėvai“, – paramą mamoms reiškė pašnekovė.

Truputį kitaip, nei buvo

Palyginusi darbą su vaikų pediatru ir dabar, kaip pilotinio projekto specialistės, J. Raubienė įžvelgė pagrindinius skirtumus: „Vaikai ir jų priežiūra man nebuvo iššūkis. Tik tada mes nekreipdavom dėmesio į mamas. Nebūdavo klausimo mamai „Kaip tu jautiesi?“. Aišku, jei jau pastebėdavom, kad kažkas ne taip su mama, likimo valiai nepalikdavome. Bet viskas buvo orientuota į vaiko raidą: ką moka, kuo maitinasi, kaip tuštinasi. Dabar tą stebėjimą atliekame kartu su tėveliais“.

Pasak specialistės, ji turi „vertinimo instrumentus“ (anketas) nustatyti ir tėvų būklę. Pagal anketas stebima mamų psichologinė būsena, stengiamasi pastebėti galimus pogimdyvinės depresijos požymius.

1. Raubienė pripažįsta – prasta mamų psichologinė sveikata po gimdymo šiuo metu yra didelė problema.

Tęs 8-erius metus

Nors projekto baigtis numatyta jau kitais metais, PASPC planuoja jį tęsti dar 8-erius metus.

Kaip tai bus daroma, kokia forma, J. Raubienė pasakyti dar negalėjo: „Sveikatos apsaugos ministerija planuoja, kad mūsų dabar „išbandomas“ projektas bus kaip rutinininė paslauga: lyg dabar esanti senolių slauga namuose. Kokiu būdu bus mamos atrenkamos ateityje, dar nežinia“.

Pasak specialistės, projektas buvo parengtas remiantis užsienio šalių praktika. Tačiau, moters teigimu, ne viskas, kas pasiteisina ir yra taikoma užsienio šalyse, tinkama Lietuvai.

Sistema kitur – griežtesnė

„Kas vyksta Norvegijoje, nebūtinai tiks Lietuvoje. Mes – lietuviai, mūsų kitoks mentalitetas. Iš Norvegijos grįžę šeimos yra sakę, kad ten socialiniai darbuotojai itin griežtai prižiūri. Kai kurie kalbintieji sakė, kad dalyvauti mūsų projekte nebuvo suinteresuoti vien dėl turėtų neigiamų patirčių...“, – sakė J. Raubienė

Bet čia pat skubėjo pasakyti, jog skirtumas tarp jos – šeimas lankančios sveikatos specialistės veiklos, ir socialinių darbuotojų darbo – akivaizdus: „Mes su šeima susitinkame susitarę, kelintą valandą ateisiu, kiek pabūsiu. Socialinė darbuotoja važiuoja neįspėjusi. Aš netikrinu šeimos gyvenimo sąlygų, aš rūpinuosi mamos ir vaiko sveikata: tiek fizine, tiek dvasine“.  

Užs. Nr. 2313