Koronaviruso pragare JAV ligoninėse dirbanti rokiškietė meldžia stebuklo (9)

Publikuota: 2020-04-04 Kategorija: Sveikata
Koronaviruso pragare JAV ligoninėse dirbanti rokiškietė meldžia stebuklo
Loreta Vilimas

Prie vienos ligoninės Brukline stovi morgas ant ratų – vilkikas-šaldytuvas, pasiruošęs priimti mirusiųjų nuo koronaviruso kūnų konvejerį. Intensyvios terapijos skyriuje šioje ligoninėje dirbanti lietuvė Loreta Vilimas atsidūsta: „Mirčių būdavo visada, bet ne tokiais kiekiais“.

Prognozuojama, kad Jungtinėse Valstijose koronavirusas nusineš 100-240 tūkstančių gyvybių.

Penktadienį infekuotųjų Amerikoje skaičius priartėjo prie 250 tūkstančių, o ligos komplikacijos pareikalavo daugiau kaip 6200 gyvybių.

Apie tai, ką reiškia dirbti JAV ligoninėse pandemijos epicentre, „Lietuvos rytas“ pasikalbėjo su trimis lietuvėmis medicinos seserimis Niujorke, Čikagoje ir Baltimorėje.

Lietuvės skyriuje nebetelpa ligoniai

Pirmąją mirtį Niujorke nuo koronaviruso sukeltos COVID-19 komplikacijų L.Vilimas matė savo akimis.

Loreta Vilimas yra kilusi iš Rokiškio.

Intensyvios terapijos skyriuje „Wyckoff Heights Medical Center“ ligoninėje Brukline, kuri dirba lietuvė, prieš tris savaites kovą su virusu pralaimėjo 82 metų moteris, sirgusi ir plaučių emfizema.

Apie pirmąją mirtį pranešė Niujorko meras, šeimą užjautė Niujorko valstijos gubernatorius, pirmąją auką aprašė spauda.

Bet dabar mirtys nuo viruso Niujorke – nebe tokia svarbi naujiena. Aukos tampa tik skaičiais, besikeičiančiais nebevaldomu greičiu.

Penktadienį valstijoje buvo nustatyti beveik 93 tūkst. koronaviruso atvejų, kas yra daugiau nei Kinijos Hubėjaus provincijoje, kur pernai gruodį prasidėjo ši epidemija.

Niujorke mirė jau per 2600 žmonių, ir tai ne pabaiga: manoma, kad infekcijos pikas Niujorko laukia po dviejų savaičių.

„Greičiau jis prasidėtų ir praeitų“, – sakė L.Vilimas, prieš daugiau nei dvidešimtmetį persikėlusi į JAV iš Panevėžio. Ji jau penkiolika metų dirba „Wyckoff Heights Medical Center“ ligoninėje.

L.Vilimas čia niekada nebuvo mačiusi tiek ligonių. Daugumai diagnozuotas COVID-19. Kai kurie atvyko turėdami keletą simptomų, bet būklė staigiai pablogėjo ir prireikė ventiliatorių.

Jei pradžioje kai kurie pacientai dar galėjo kalbėti, dabar nekalba nė vienas: jiems ventiliuojami plaučiai, kai kurie paralyžiuoti, ligoniams skirti raminamieji. Daugumos sveikata negerėja. 

„Žmonės serga, labai smarkiai serga… Sunkiausia tai, kad ligonių daugėja ir jie nebesveiksta, neatsigauna.

Ligonių daugiau, nei galime priimti, dabar sąlygos blogesnės, nepaprastai sunku, turime siųsti žmones į skyrius, kurie nepritaikyti koronavirusui. Visko esame matę, bet tokio srauto, kad taip neatsigautų – niekada“, – sakė L.Vilimas, gyvenanti Niujorke.

Prie durų – ginkluota apsauga

Nukeliavus 300 km į pietus Baltimorėje kol kas padėtis nėra tokia siaubinga, bet čia įsikūrusioje „Sinai“ ligoninėje dirbanti Vaida Meižys puikiai suvokia, kad tai – laiko klausimas.

Merilando valstijoje nustatytų koronaviruso atvejų penktadienį buvo per 2300, mirčių – 36.

„Baisu, kad Niujorke į ligonines atvežami taip sunkiai sergantys, kad iš karto turi būti prijungti prie gyvybę palaikančių aparatų. Čia to dar nėra, bet laukiame. Amerikoje daugybė žmonių nesilaiko karantino, nesuvokia, kas vyksta, kaip prisižiūrėti.

Turime ruoštis kaip karo laukui, jei neatrasime kažkokio stebuklingo gydymo“, – sakė V.Meižys, dirbanti „Sinai“ ligoninės priimamajame.

Iš savo namų Merilando valstijoje važiuodama į darbą ji niekada nežino, kas tą dieną laukia. Čia taisyklės nuolat keičiasi, vadovybė ieško geriausių būdų kaip kovoti su koronavirusu.

Jei anksčiau į ligoninės priimamąjį galėdavo įeiti kas panorėjęs, dabar prie įėjimo budi ginkluotas apsaugininkas. Aplink ligoninę pristatyta palapinių, kur tikrinami galimai užsikrėtusieji. 

Nustačius pirmąjį koronaviruso atvejį šioje ligoninėje buvo tiek neaiškumų, kad medicinos sesuo, dar 1994-aisiais persikėlusi į JAV iš Vilniaus, rinkosi dirbti kuo mažiau pamainų – buvo baisu parnešti ligą namo, kur auga dvylikametė dukra Indraja.

„Pradžioje mums reikėdavo nešioti paprastas medicinines kaukes, ir tik paskui leista naudoti respiratorius. Ligoninė nenorėjo, kad su kaukėmis būtume ir koridoriuose visą laiką, bet tai pasikeitė, kai pradėjome protestuoti.

Dabar atėjus į darbą gauni popierinį maišelį, kuriame turi laikyti savo kaukę ir dezinfekavus ją naudoti ne vieną kartą. Mums išdalijami ir veidą dengiantys plastikiniai skydai bei daugkartiniai medžiaginiai chalatai, kuriuos panaudojus dezinfekuojame. Kol kas visko užtenka, bet kas bus toliau?“ – klausė V.Meižys.

Bando ir antimaliarinius vaistus

Lietuvių tankiai apgyventoje Čikagoje ir visoje Ilinojaus valstijoje koronaviruso atvejai auga kaip ant mielių.

Iki penktadienio čia nustatyta arti 7700 atvejų, mirė 165 žmonės – šis skaičius išaugo trigubai vos per penkias dienas.

Ne vienoje Ilinojaus ir Indianos ligoninėje dirbanti Jurgita Šedienė kiekvieną savaitę susiduria su COVID-19 pacientais, ir spėja, kad laukia pragariškas metas visai JAV medicinos sistemai.

„Pajėgumai nėra tokie, kad galėtume visiems padėti. Kai kurie medicinos darbuotojai žiūri išsigandusiomis akimis… Susiduriame su psichologiniais sunkumais. 

Šis virusas toks klastingas, jis taip juokiasi iš mūsų. Stebiu naujienas, po truputį iš detalių susidėlioja paveikslėlis, bet nieko nėra raminančio ar guodžiančio“, – sakė J.Šedienė, kurios specializija – sudėtingos kraujagyslių kateterizacijos procedūros. – Vienoje Indianos ligoninėje moteriai pasidarė sunku kvėpuoti, ją intubavo, iškvietė mane.

Buvo paskirtas gydymas prieštaringai vertinamais antivirusiniais vaistais nuo maliarijos: hidroksichlorochino ir azitromicino mišiniu. Tai gali turėti šalutinių poveikių, bet elgiamasi atsargiai – ką nors juk reikia bandyti“.

Iš Šilutės kilusi J.Šedienė JAV ligoninėse dirba daugiau nei 30 metų. Kai žiemą koronavirusas siautė tik Kinijoje, ji jau nuspėjo, kad bėda neaplenks Europos ir Amerikos. Medikė išgyveno matydama, kaip pasaulis į grėsmę nesureagavo taip, kaip turėtų.

„Kai virusas atkeliavo į Italiją, buvau šokiruota, kad Lietuvos prezidentas su pirmąja ponia stebėjo krepšinio rungtynes, kai „Žalgiris“ žaidė su Milano komanda, užuot rodęs pavyzdį žmonėms, kad reikia saugotis. Bet žmogus toks sutvėrimas, kad iš karto negali suvokti realybės, visada norisi prieštarauti. Visas pasaulis darė chaotiškus sprendimus“, – sakė J.Šedienė.

Nebekalba, kaip „viskas puiku“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį COVID-19 pavadino maru ir perspėjo Ameriką, kad laukia vienas juodžiausių laikotarpių: „Tai bus labai skausmingos dvi, o gal trys savaitės. Tai bus trys savaitės, kokių dar nesame regėję“. 

Atrodo, D.Trumpas galiausiai pripažino, kad koronavirusas nėra tik eilinis gripas, kaip kad jis pats įtikinėjo žmones vasarį.

JAV prezidentas šešias savaites aiškino, kad „viskas puiku“ ir neruošė Amerikos pandemijai, o daugiau laiko skyrė kaltindamas žiniasklaidą, esą ši kelia paniką, svaičiojo apie tai, kad užsikrėtusiųjų mažėja, o ne daugėja, kad vieną dieną virusas „tarsi stebuklas išnyks“, kad nuo Velykų Amerika galės gyventi kaip visada, nes negalima sau leisti „išjungti ekonomikos“, todėl laikas visiems grįžti į darbą.

Tarsi iš savo iliuzijų pasaulio pabudęs D.Trumpas dabar pripažino, kad jaučiasi sukrėstas per televiziją pamatęs vaizdus, kaip prie jo gimtųjų namų Niujorko Kvinse esančios ligoninės koridoriuose guli eilės maišų su lavonais.

Prezidentas pasidalijo su tauta pasakojimu apie tai, kad vienas jo draugų susirgo COVID-19 ir dabar yra komoje.

JAV pratęsta rekomendacija laikytis socialinio nuotolio visą balandį, nesirinkti didesnėse nei 10 žmonių grupėse, viruso labiausiai paliestoms valstijos paragintos toliau laikyti uždarytas mokyklas ir restoranus. 

Niujorko, Naujojo Džersio ir Konektikuto gyventojų paprašyta atsisakyti nebūtinų išvykų. Bet uždrausti žmonėms keliauti tarp valstijų JAV valdžia negali.

„Šimtas tūkstančių yra siaubingas skaičius, o spėjama, kad gali mirti iki 200 tūkstančių, – apie prognozuojamų aukų kiekį kalbėjo D.Trumpas. – Jei išsilaikysime ties šimtu, tai būsime gerai atlikę savo darbą“.

Stato milžiniškas lauko ligonines

Amerika ruoštis pragarui pradėjo statydama laikinąsias ligonines.

Niujorko Centriniame parke iškilo keturiolika palapinių su 68 lovomis. Teniso centras, kuriame įprastai vyksta „US Open“ turnyras, bus paverstas į laikiną ligoninę su 350 lovų.

Didžiulis „Javits“ konferencijų centras Manhatane jau gali priimti pustrečio tūkstančio pacientų. Tą patį daro ir kiti miestai, pavyzdžiui, Čikaga, kur didžiausias Šiaurės Amerikos konferencijų centras „McCormick Place“ pavirs ligonine su 3000 lovų. 

Priekinėse kovos su pandemija linijose atsidūrę medicinos darbuotojai Amerikoje pasiryžę laimėti lenktynes su koronavirusu. Tačiau vaistų nėra, trūksta slaugytojų ir niekas neturi reikalingo kiekio plaučių ventiliavimo aparatų, nors kompanija „General Motors“ pradėjo jų gamybą.

Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo sakė, kad Niujorke reikės bent 30 tūkst. ventiliatorių, bet jų trūksta jau dabar – ligoninės iš viso turi tik apie 4000, todėl tarsi karo sąlygomis kartais tenka vieną aparatą tuo pat metu naudoti dviem žmonėms.

Galingiausioje pasaulio valstybėje trūksta ne tik medicinos įrangos, bet ir elementariausių apsisaugojimo priemonių.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras net išplatino rekomendaciją ligoninės darbuotojams veidą apsirišti skarelėmis, jei nebeliktų apsauginių kaukių.

„Apie tai išgirdę mes nusijuokėme, bet tai – juokas pro ašaras“, – sakė V.Meižys pasakodama, kaip vienkartines priemone dabar nurodoma naudoti daug kartų.

Kiekvienas saugosi kaip išmano

Kad apsaugotų namiškius ši lietuvė slaugytoja visada persirengia prieš važiuodama iš ligoninės, o dabar dar imasi ir papildomos atsargos priemonių. Namų prieangyje ji pasistatė ultravioletinių spindulių lempą ir grįžusi iš darbo pirmiausia dezinfekuoja savo kūną. 

„Bet po to vis tiek einu į dušą, – sakė V.Meižys. – Kol kas nuo savo šeimos nesiizoliuoju, bet kai turėsiu dirbti kelias pamainas iš eilės, galbūt liksiu nakvoti ligoninėje“.

Čikagos priemiestyje gyvenanti J.Šedienė pati sugalvojo būdą, kaip geriausia dezinfekuoti savo veido apsaugas – naudoja iš karto dvi: pirma užsideda respiratorių, o ant viršaus – medicinos kaukę.

„Anksčiau jei užeidavai, tarkime, į tuberkulioze sergančiojo palatą, kaukę išėjęs išmesdavai. O dabar išdalinta visiems po vieną. Įsidedame į rudą popierinį maišelį, užsirašome vardą, kad niekas nesupainiotų, ir datą. Po to kiekvienas savo kaukes dezinfekuoja kaip kas išmano. Aš į buteliuką pripyliau 70 laipsnių spirito ir išpurškiu, o spiritas išgaruoja“, – sakė J.Šedienė.

Dalis kolegų jau susirgo

Koronaviruso epicentre Niujorke dirbanti L.Vilimas teigė, kad jos ligoninėje kol kas neprireikė savadarbių skarelių ar šiukšlių maišų vietoj chalato, kaip kad įvyko kitose ligoninėse.

„Pas mus visko yra, bet prižiūrima, kad priemonės nebūtų naudojamos be reikalo. Einu į darbą ne itin bijodama – jaučiuosi gana saugiai“, – sakė „Wyckoff Heights Medical Center“ dirbanti lietuvė slaugytoja. 

Tačiau ji pripažino, kad daugėja sergančių kolegų. Pradžioje tai lėmė nežinojimas, kad gydomi ligoniai gali būti užsikrėtę koronavirusu – nuo to ypač kentėjo dirbantieji ligoninės priimamajame.

„Iš daugiau nei dvidešimties rezidentų gal trečdalis buvo karantine. Mano skyriuje kelioms medicinos seserims diagnozuotas koronavirusas, o šalia yra dializės skyrius – jame serga gal keturiese. Atvejų daugėja, – sakė L.Vilimas. – Aišku, kad stresas padidėjęs, galo nematyti – ypač kai suserga kažkas iš savų. Pareini iš darbo ir nieko nebegalvodama krenti į lovą“.

Neskubėjo tirtis net pasijutusi prastai

Kinijoje virusu buvo užsikrėtę daugiau nei 3000 gydytojų, Ispanijoje iš visų patvirtintų koronaviruso atvejų 14 proc. sudaro medicinos srities darbuotojai.

Niujorke kol kas žinoma apie dvi nuo viruso komplikacijų mirusias slaugytojas. Nepaisant pavojaus, savo pareigai atsidavę medikai kiekvieną dieną eina į darbą perpildytose ligoninėse.

J.Šedienė kiekvieną savaitę aplanko keletą ligoninių, atlieka procedūras savo pacientams namuose Čikagos centre ir slaugos namuose.

Prieš keletą savaičių lietuvė pati jautėsi keistai: užspaudė gerklę, prasidėjo sausas kosulys, deguonies kiekis kraujyje buvo sumažėjęs. Tačiau ji nurašė viską alergijoms ir nebėgo prašytis testuojama dėl koronaviruso.

„Galbūt jį turėjau, o gal ir ne – vis tiek pagrindinė taisyklė yra viena: gyvenk taip, tarsi nešiotum tą virusą. Žmonėms sunku tai suvokti, bet net jei nėra jokių simptomų, saugokimės ir saugokime kitus. Reikia izoliuotis, gerai maitintis, laikytis atstumo ir taip mažinti viruso koncentraciją“, – sakė J.Šedienė.

Baltimorėje dirbanti V.Meižys pripažino, kad darbe nėra patyrusi didesnio streso nei šiomis dienomis. Ji bandė lyginti dabartinę savo būseną su tuo, ką išgyvendavo vadovaudama intensyvios terapijos skyriaus komandai, tačiau net atsakingos pareigos neprilygo dabar patiriamam stresui: „Visai kitaip jautiesi, kai galvoji ir apie savo gyvybę, bijai parnešti virusą namo, nežinai, kokių dar naujų taisyklių rasi atvažiavęs į darbą“. 

Nusprendžia, ar artimiesiems leis atsisveikinti

Per šią pandemiją slaugytojos atsidūrė dėmesio centre ir pagaliau sulaukė užtarnautos pagarbos.

Gydytojai aplanko pacientą kartą ar du per dieną, o slaugytojos su ligoniais praleidžia 12 valandų pamainas ir padeda jiems kiekviename žingsnyje. Tačiau dabar ir šiltosios medicinos seserys nebegali nuraminti pacientų prisilietimu, apsikabindamos ligonį ar besijaudinantį šeimos narį.

Tiesą pasakius, šeimų nariai apskritai į ligonines nebeįleidžiami. Tik išskirtiniais atvejais darbuotojai gali priimti sprendimą leisti artimiesiems atsisveikinti su mirštančiuoju.

„Mes matome, kai žmogaus būklė prastėja, laiko liko nedaug. Buvome įleidę šeimą iš tolo atsisveikinti, bet visi turėjo dėvėti visas apsaugos priemones“, – pasakojo L.Vilimas.

Važiuodama iš namų Kvinse į darbą Brukline lietuvė nebežino, ką iš savo pacientų dar ras gyvą, kiek naujų COVID-19 aukų teks priimti į intensyvios terapijos skyrių.

„Kol kas jaučiuosi kaip besisukanti plokštelė: dirbi ir dirbi. Įsijauti į darbą ir negalvoji, kas vyksta, nors ir baisu neparnešti nieko savo šeimai. Gal tada, kai viskas pasibaigs, atsisuksiu, ir galėsiu pagalvoti, kaip viskas vyko. Tikėkimės, kad greitai bus išrasti vaistai, kad žmonės po truputį pradės gyti“, – sakė L.Vilimas. 

Mokymai šiai pandemijai neparuošė

„Sinai“ ligoninėje, kurioje dirba V.Meižys, kiekvienais metais vyksta darbuotojų mokymai, kur ruošiamasi ekstremaliems atvejams – tarkim, ebolos pandemijai ar cheminio ginklo atakai. Tačiau realybė pasirodė kitokia nei pamokos. 

„Taip, mes kasmet vaikštome su tais „akvalangais“ – mokomės kaip teisingai kvėpuoti, pajungti, naudoti. Žinome, kad turime palapinių, kurias esant reikalui galima pastatyti kaip karo zonoje. Bet negalvojome, kad gyvenime to prireiks. Ir kad tikrovėje viskas vyks ne taip, kaip mokėmės“, – sakė V.Meižys.

„Niekas iš mūsų nieko panašaus nėra nei matę, nei girdėję. Mūsų protai, ypač pradžioje, negalėjo suvokti, kas vyksta,“ – pripažino J.Šedienė.

Kaip ir visi medicinos srities darbuotojai, ji negalvodama apie save kasdien jaučia pareigą keltis ir eiti padėti žmonėms: „Pirmasis COVID-19 pacientas kėlė daugiausia baimės, bet dabar tai mūsų kasdienybė. Tai didžiulės pamokos visai žmonijai. Turime nepamiršti dvasinių, emocinių dalykų, išlaikyti fizinį balansą. Ar bus lengva? Ne. Bet mes išliksime ir pamatysime įdomių pokyčių pasaulyje“.

 

Rita Stankevičiūtė, lrytas.lt

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą