Iš naujos ekspertų grupės lūpų – kritika galimybių pasui ir skiepams: ragina sekti Norvegijos pavyzdžiu (1)

Publikuota: 2021-09-06 Kategorija: Sveikata
Iš naujos ekspertų grupės lūpų – kritika galimybių pasui ir skiepams: ragina sekti Norvegijos pavyzdžiu
Rokiškio Sirena nuotr. / Švirkštas

Sveikatos teisės institutas (STI) – naujai susikūrusi medicinos ir teisės ekspertų grupė kritikuoja dabartinius valdančiųjų sprendimus dėl COVID-19 pandemijos valdymo. Jie pateikia savo įžvalgas ir nurodo, kad labiausiai žmones priešinantis dalykas – galimybių pasas, ribojimais vedinas vakcinacijos skatinimas. Ekspertų teigimu, Lietuva privalo sekti valstybių, geriau besitvarkančių su pandemija, pėdomis.

Nurodoma, kad STI, kurio misija – padėti Lietuvos valstybei rasti geriausius COVID-19 valdymo būdus. Taip pat – padėti asmenims apsiginti nuo nepagrįstų valdžios taikomų asmens teisių ribojimo.

Ragina sekti Norvegijos pavyzdžiu

STI ekspertės kardiologės Loretos Strom duomenimis, Norvegijoje apie 95 proc. rizikos grupėje esančių asmenų jau yra paskiepyti. Tai, anot jos, šaliai pavyko padaryti visų pastangomis ir Vyriausybės, mokslo institucijų, visuomenės pasitikėjimo principu.

Abejojantys skiepų nauda, norintys sužinoti daugiau apie vakcinas nuo COVID-19 ir pašalinius poveikius, gali stebėti informaciją viešai prieinamoje vakcinos pašalinių reiškinių sistemoje, ko negalima daryti Lietuvoje.

„Ja gali naudotis tiek patys žmonės, tiek jų šeimos gydytojai, kas absoliučiai visiems padeda ne tik žinoti daugiau, bet ir pasitikėti daugiau“, – nurodo ji.

Taip pat, Norvegijoje, vakcinų šalutiniams reiškiniams ir jų galimoms rimtoms pasekmės kompensuoti yra sukurta žalos atlyginimo sistema.

Tai, anot medikės, didina žmonių pasitikėjimą valdančiaisiais, medicinos darbuotojais ir pačiomis vakcinomis: „Kadangi virusas yra naujos, žinios nėra nuolatinės, jos visuomet kinta. Todėl visapusiškam įvairių duomenų kaupimui bei vertinimui Norvegijoje yra skiriamas ypač didelis dėmesys“, – paaiškina ji. 

Mokyklose pernai – 100 proc. vaikų iki 6 klasės kontaktinis ugdymas

Praėjusiais metais Lietuvoje visi vaikai turėjo mokytis nuotoliniu būdu ir tai, pasak ekspertų, turi didelį neigiamą poveikį vaikams.

To nebuvo Norvegijoje – ten pandemijos valdymo pasekmės, ypač vaikams ir jaunimui, yra vienos minimaliausių.

„Pradinėse mokyklose iki šeštos klasės imtinai visus metus vyko 100 proc. kontaktinis mokymas. Vaikai nedėvėjo kaukių ir galėjo gyventi normalu gyvenimą, nepaisant to, neįvyko viruso plitimo sprogimo“, –  nurodė L. Strom. 

Pagrindinė susipriešinimo priežastis Lietuvoje – galimybių pasas

Pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė advokatas STI ekspertas dr. Justas Sakavičius pažymėjo, kad pagrindinė susipriešinimo priežastis šiandien yra Vyriausybės nutarimu įvestas galimybių pasas ir valstybės politika grindžiama privalomo skiepijimo idėja.

„Būtent tai padalino visuomenę į dvi grupes – pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius ir taip pat suvaržė vienos šių grupių teises ir laisves. (...) Supraskite teisingai, visi čia susirinkę pripažįsta didžiulę vakcinų svarbą, tačiau nesutinka, kad prisidengiant išvestinėmis, Konstitucijoje tiesiogiai nenumatytomis teisėmis, pvz. „teise nebūti užkrėstam“, būtų kuriama vienos visuomenės grupės pranašumo prieš kitą iliuzija ir tuo pačiu akivaizdi asmenų segregacija bei diskriminacija. 

Matome, kad kovos su koronavirusu strategija virto pastangomis bet kokia kaina, neatsižvelgiant į medicininius, ekonominius, socialinius ir teisinius argumentus, priversti pasiskiepyti kuo daugiau asmenų, tačiau ne įveikti pandemijos iššūkius“, – tvirtino advokatas dr. J. Sakavičius.

Anot jo, šiandien per poįstatyminius aktus, per galimybių pasą Lietuvoje įvestas priverstinis tam tikrų asmenų grupių vakcinavimas, kas, jo teigimu, pažeidžia eilę tarptautinių, nacionalinės teisės aktų. „Be to, versti žmones skiepytis neužtikrinus adekvataus žalos dėl skiepų atlyginimo mechanizmo yra neetiška ir neteisinga“, – sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu neišnaudojamos visos galimybės paskiepyti rizikos grupėse esančius asmenis, neakcentuojama COVID-19 ligos ankstyvo gydymo svarba, kas galėtų mažinti susirgusių asmenų hospitalizaciją.

Kritikuoja nėščiųjų skiepijimo principus

STI ekspertė prof. dr. ginekologė-akušerė Dalia Railaitė sukritikavo nėščiųjų skiepijimo principus Lietuvoje. Anot jos, informacija apie COVID-19 nuolat kinta, todėl būtina atsižvelgti, kad kai kurie sprendimai, anksčiau laikyti tinkami, dabar gali joms pakenkti.

„Būtent skiepydami nėščiąsias mes turime būti atsargūs ir žiūrėti į atokiausius rezultatus. Žiūrėti populiaciją, kaip bus po metų ar kelių.

<…> Mes matome, kaip per šiuos metus pasikeitė situacija, todėl mes matome, kad viskas keičiasi ir labai svarbu, kad mokslininkai vertintų kritiškai tuos pasikeitimus, netaikytų to, kas buvo aktualu prieš pusę metų ar metus“, – teigia medikė.

Rekomendacijų skiepyti nėščiąsias D. Railaitė  prašo atsisakyti: „Skiepyti nėščiąsias, kurios yra rizikos grupėje, kurios yra sunkiai sergančios galų gale, kurios nori vakcinuotis ir savarankiškai priima tą sprendimą, yra tikrai skatintina, tačiau siekti visų nėščiųjų vakcinacijos ir primygtinai tą rekomenduoti, būtų per anksti“, – nurodo ji.

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video