Gydytoja įvardijo paracetamolio ir ibuprofeno vartojimo klaidas: dėl nežinojimo gresia skaudžios pasekmės (0)

Publikuota: 2019-10-24 Kategorija: Sveikata
Gydytoja įvardijo paracetamolio ir ibuprofeno vartojimo klaidas: dėl nežinojimo gresia skaudžios pasekmės
Rokiškio Sirena nuotr. / Gydytoja įvardijo paracetamolio ir ibuprofeno vartojimo klaidas: dėl nežinojimo gresia skaudžios pasekmės

Tikriausiai ne kartą temperatūrai mažinti ar skausmui pašalinti esate vartoję paracetamolį ar ibuprofeną. Nors tai dvi dažnos veikliosios medžiagos, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Simona Dikšienė pastebi, kad pacientai neretai vartodami šiuos preparatus daro klaidų, kurių pasekmės gali būti labai skaudžios.

Kai tik ką nors suskausta, paprasčiausia ir greičiausia išgerti vaistų nuo skausmo. Kokią įtaką mūsų sveikatai daro paracetamolis ir ibuprofenas?

Pakalbėkime išsamiau apie kiekvieną atskirai.

Paracetamolis malšina skausmą ir mažina karščiavimą, nedirgindamas virškinamojo trakto gerai toleruojamas pacientų, sergančių opalige. Karščiavimą paracetamolis mažina todėl, kad sukelia poveikį temperatūros reguliavimui smegenyse. Paracetamolis daugiausia perdirbamas kepenimis, todėl ilgalaikis arba dažnas vartojimas neskatintinas. Visą paros dozę geriant vienu kartu ar vienu metu vartojant kelis paracetamolio turinčius vaistinius preparatus gali būti smarkiai pažeista kepenų veikla.

Ibuprofenas priskiriamas nesteroidinių (nehormoninių) vaistų nuo uždegimo grupei, malšina uždegimo sukeltą skausmą, patinimą ir karščiavimą, taip pat veikia kraujo krešėjimą. Nepageidaujamas poveikis dažniausiai pasireiškia virškinamajam traktui. Gali išsivystyti pepsinės opos, kiauryminis pažeidimas arba kraujavimas iš skrandžio ar žarnyno, tai kartais būna mirtina, ypač senyvo amžiaus pacientams. Taigi ibuprofenas neduotinas pacientams, kuriems anksčiau yra buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto, susijęs su panašaus veikimo vaistų vartojimu, ar šiuo metu nustatyta aktyvi opa ar kraujavimas iš virškinamojo trakto, kaip ir neskirtinas pacientams, kuriems padidėjusi kraujavimo rizika. Ibuprofeno negalima vartoti pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu, kepenų ar inkstų nepakankamumu. Šis medikamentas gali sumažinti kai kurių kraujo spaudimą reguliuojančių vaistų poveikį.

Žinoma, sveikiau būtų pakentėti ir tikėtis, kad skausmas pats praeis. Pavyzdžiui, jei skauda galvą, išgerti vandens ir pan. Tačiau kada tikrai nereikėtų kentėti ir verčiau jau išgerti tabletę?

Skausmo, taip pat ir galvos, intensyvumas vertinamas specialiomis skalėmis. Pacientas pats įvertina skausmo intensyvumą balais (pvz., 0 balų – nėra skausmo, 10 balų – nepakeliamas). Jei skausmas siekia 6–8 balus – laikomas stipriu ar labai stipriu. Tokio intensyvumo atveju žmogaus organizmas patiria daugiau žalos kentėdamas skausmą, nei išgėrus vaistų, kurie skausmą numalšins.

Vaistinėje preparatų nuo skausmo labai daug. Kaip žinoti, kokio stiprumo veikliosios medžiagos reikia skausmui malšinti?

Nustatant veiksmingą ibuprofeno dozę, reikia atsižvelgti į paciento kūno svorį ir amžių. Pvz., suaugusių ir paauglių, sveriančių 40 kg ir daugiau, pradinė ibuprofeno dozė yra 200 mg arba 400 mg. Skausmą malšinantis poveikis nebus geresnis suvartojus daugiau kaip 400 mg vienu metu. O štai paracetamolio suaugusiems žmonėms rekomenduojama skausmui malšinti dozė yra 500–1000 mg (1–2 tabletes). Įvairaus amžiaus vaikų ibuprofeno ir paracetamolio, esant skausmui ar reikšmingam karščiavimui, dozės atsakingai apskaičiuojamos pagal esamą kūno svorį. Vaistininkas visuomet padės – patars dėl tinkamos vaisto dozės ir vartojimo ypatumų.

Ar tiesa, jei iškart nenumalšinsime, pavyzdžiui, galvos skausmo, vėliau jis „įsisenės“ ir skaudės daug ilgiau ir smarkiau?

Profilaktinis galvos skausmo gydymas skiriamas, jei galvos skausmai yra dažni, ilgai trunkantys arba dėl jų sutrinka kasdienė veikla. Svarbu nepamiršti, kad pernelyg dažnai vartojami vaistai nuo skausmo patys gali sukelti galvos skausmą.

Galbūt galėtumėte paminėti keletą natūralių skausmo malšinimo būdų?

Esant pasikartojančiam galvos skausmui svarbu pildyti skausmo kalendorių, kuris gali padėti išsiaiškinti sukeliančius veiksnius, paaiškinti priepuolių ypatybes ir padėti įvertinti gydymo efektyvumą. Jei įmanoma, turėtų būti vengiama nustatytų skausmą sukeliančių veiksnių, tokių kaip intensyvus stresas, blogi miego įpročiai, nereguliarus valgymas, kvapai, triukšmas, oro pokyčiai, specifinis maistas ir pan. Svarbu siekti gyvenimo būdo teigiamų pokyčių, t. y. tinkamai maitintis, reguliariai sportuoti ir kokybiškai ilsėtis. Galima dėti šaltą kompresą po kelis kartus per dieną prie skaudamos vietos. Iš maistinių priemonių – pipirmėčių arbata ir cinamonas padeda sumažinti galvos skausmo sukeltą diskomfortą. Levandų eterinis aliejus malšina galvos skausmus, ypač migreną.

Jei nuolat vargina menstruacijų skausmas, galima išbandyti natūralias skausmą malšinančias priemones: tam tikrus fizinius pratimus, tinkamą mitybą, eterinius aliejus (šalavijų, rožių, kiparisų).

Gausūs odontologų patarimai, kaip natūraliai numalšinti danties skausmą. Visų pirma, rekomenduojama tinkamai išvalyti tarpdančius, gerai praskalauti burną, nes užsilikęs maistas gali būti skausmo ar maudimo priežastis. Namuose siūloma pasigaminti dezinfekuojamojo skysčio – į stiklinę šilto vandens įdėti šaukštelį druskos – ir skalauti burną. Puikūs pagalbininkai – ramunėlių, medetkų, šalavijų (turi antiseptinių savybių), ajerų ar dilgėlių šaknų (mažina skausmą) nuovirai, grynas bičių pikis (suvilgytu vatos tamponėliu prispaudus palaikyti 15–20 minučių). Dar viena gerai dantų skausmą malšinanti natūrali priemonė – gvazdikėliai: sumalus keletą gvazdikėlių ir sumaišius su augaliniu aliejumi užtepti ant skaudamo danties. Taip pat nuo dantų skausmo gali padėti česnakai, sutrinti ir sumaišyti su druska, ar sukramtytas žalio svogūno gabaliukas.

Tenka girdėti, kad peršalę žmonės, net dar neturintys temperatūros, „profilaktiškai“ išgeria paracetamolio arba ibuprofeno. Ar tai gerai? Kuo rizikuojama? Kada iš tiesų, sergant gripu ar peršalimu, reikėtų griebtis šių preparatų?

Karščiavimas yra normali organizmo reakcija į uždegiminį procesą, kai aktyvinamas organizmo pasipriešinimas. Karščiavimas yra požymis, ne liga. Daugeliui bakterijų ir virusų tinkamiausios sąlygos daugintis yra 37 ºC temperatūra. Keldamas vidinę temperatūrą organizmas natūraliai kovoja su patekusiomis ligas sukeliančiomis bakterijomis ir (ar) virusais. Be reikalo naudojami vaistai temperatūrai mažinti gali bloginti imuninės organizmo sistemos atsako efektyvumą, patekus ligos sukėlėjui, todėl ligos eiga gali būti ilgesnė ar netgi sunkesnė. Sveikam suaugusiam žmogui karščiavimas retai kada būna pavojingas.

Specialistų nuomone, jeigu temperatūra yra žemesnė nei 38 °C, jos nereikia stengtis sumažinti vaistais. Vaikams pagrindiniai kriterijai skirti temperatūrą mažinančius vaistus: bloga bendra savijauta, karščiavimas daugiau nei 40 °C, skysčių ir elektrolitų balanso sutrikimai, esamos reikšmingos nervų sistemos ar širdies ir kvėpavimo takų ligos, būklė po operacijos, jei nudegusi oda. Visada būtina stebėti karščiuojančio asmens savijautą, nes kiekvieno organizmas į temperatūros padidėjimą reaguoja individualiai. Labai dažnai karščiavimas ir skausmas būna susiję simptomai, todėl ir jų gydymas turėtų būti neatsiejamas.



Dalintis naujiena
Rašyti komentarą