„Ateitis be hepatitų“ - Pasaulinė hepatitų diena (0)

Publikuota: 2020-07-27 Kategorija: Sveikata
„Ateitis be hepatitų“ - Pasaulinė hepatitų diena
Rokiškio Sirena nuotr. / Tabletės

„Ateitis be hepatitų“ – tai šią savaitę (liepos 28 d., antradienį) pasaulyje pažymimos Pasaulinės hepatitų dienos tema, kurioje svarbiausias dėmesys bus skiriamas perinatalinio (iš motinos vaikui) hepatito B viruso perdavimo prevencijai. Numatyta, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) liepos 28-ąją askelbs naujas rekomendacijas, kaip užkirsti kelią hepatito B viruso perdavimui iš motinos vaikui.
 
Šių metų Pasaulinei hepatito dienai PSO siunčia šias svarbiausias hepatitų prevencijos žinutes:

  • Visi naujagimiai turi būti paskiepyti nuo hepatito B iš karto po gimimo ir vėliau gauti dar bent dvi papildomas vakcinos dozes. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią hepatito B infekcijai tarp naujagimių.
  • Visos nėščiosios turėtų būti reguliariai tikrinamos dėl hepatito B, ŽIV ir sifilio bei, prireikus, gydomos. Tokios priemonės leistų sustabdyti hepatito B viruso perdavimą iš motinos vaikui.
  • Hepatito prevencijos, diagnostikos ir gydymo paslaugos turėtų būti prieinamos kiekvienam, įskaitant vartojančius švirkščiamuosius narkotikus, įkalinimo įstaigose esančius asmenis, migrantus ir kitus aukštos rizikos užsikrėsti asmenis. O tai reiškia, kad neturėtų būti užmirštas nei vienas.  
  • Laiku diagnozavus bei gydant virusinius hepatitus, galima išvengti kepenų vėžio ir kitų sunkių kepenų ligų, todėl svarbu plėsti hepatitų diagnostikos ir gydymo prieinamumą.
  • Hepatitų prevencijos ir gydymo paslaugos, tokios kaip kūdikių imunizacija, žalos mažinimo paslaugos ir lėtinio hepatito B gydymas, yra pagrindinės ir būtinos net ir COVID-19 pandemijos metu.

Hepatitas B plinta trimis būdais: per užkrėstą kraują ar kitus organizmo skysčius, lytinius santykius bei iš motinos vaikui. Hepatitas B yra išvengiamas skiepais, o hepatitas C - išgydomas, bet skiepų nėra.
 
Kokia hepatito B plitimo iš motinos vaikui prevencija vykdoma Lietuvoje?
 
Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai. Naujagimiai skiepijami pirmąją parą po gimimo; vėliau – pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Pakankamas imunitetas hepatito B virusinei infekcijai susidaro įskiepijus pilną vakcinos kursą (tris vakcinos dozes). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, naujagimių skiepijimų apimtys pernai padidėjo iki 96,3 proc. lyginant su užpernai kai jos siekė 96 proc. 
 
Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, nėščiosios nemokamai tiriamos dėl virusinio hepatito B. Joms atliekamas serologinis tyrimas iš veninio kraujo, kuriame ieškoma hepatito B viruso paviršinio antigeno (HBs Ag).
 
„Tokie tyrimai atliekami tam, kad išvengti viruso perdavimo iš užsikrėtusios nėščiosios jos vaikui, nes hepatito B virusu (HBV) užsikrėtusi nėščioji šį virusą gali perduoti savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu (perinatalinis perdavimas). Perinatalinė hepatito B viruso perdavimo rizika priklauso nuo įvairių veiksnių. Didžiausia hepatito B viruso perdavimo rizika yra tuomet, kai nėščioji suserga hepatitu B trečiąjį nėštumo trimestrą. Ši rizika siekia iki 95 procentų ir tai reiškia, jog devynios iš dešimties trečiąjį trimestrą susirgusios hepatitu B nėščiosios gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Būtent perinataliniu keliu užkrėsti naujagimiai turi didžiausią lėtinės infekcijos riziką, t.y. devyni iš dešimties gali susirgti lėtiniu hepatitu B; o tai reiškia nepalankias gyvenimo prognozes kai kas ketvirtas miršta anksčiau laiko nuo lėtinio hepatito komplikacijų - kepenų cirozės arba kepenų ląstelių vėžio", – aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja, ECDC sytebėsenos ekspertė, gydytoja Irma Čaplinskienė.
 
Pasak gydytojos, jei nėščiosios kraujyje patikros metu rastas hepatito B viruso antigenas, būtina nedelsiant tokią nėščiąją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai, kuris atlikęs papildomus tyrimus, esant reikalui, skirs gydymą. Nesirgusioms hepatitų B ir neskiepytoms nėščiosioms rekomenduojama pasiskiepyti prieš hepatito B viruso infekciją, ypąč jei yra didelė HB rizika.
 
Pernai Lietuvoje dėl HBsAg ištirta apie 20 tūkst. nėščiųjų, tarp kurių 33 sirgo lėtiniu hepatitu B bei penkios buvo ūmioje HB stadijoje.
 
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos Irmos Čaplinskienės, sergamumas ūmiais virusiniais hepatitais B ir C kelis dešimtmečius iš eilės Lietuvoje mažėjo. Tačiau problemas Lietuvoje kelia lėtiniai virusiniai hepatitai, kurių išaiškinamumas yra nepakankamas, o gydymo išlaidos vien kompensuojamiems vaistams pastaraisiais metais padidėjo daugiau kaip tris kartus (2018 m. siekė virš 12 mln. eurų, VLK).
 
Hepatitai – tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais pasaulyje užsikrėtę beveik devynis kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija. Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 milijonai žmonių; kasmet nuo hepatitų miršta 1,3 mln. žmonių.
 
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina bendradarbiauti ir bendromis pastangomis pasiekti ateitį be hepatitų bei įveikti hepatitus, kaip visuomenės sveikatos grėsmę, iki 2030 metų.
 
Daugiau patikimos informacijos, skirtos Pasaulinei hepatitų dienai, ieškokite Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje ulac.lt

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą