Gačionių dvaro savininkai žada atverti duris kultūriniams renginiams, tačiau sieks išsaugoti ir privačią erdvę   (0)

 Gačionių dvaras – vienas iš geriau išsilaikiusių medinių dvarų Rokiškio krašte. 2021 m. Gačionių dvarą iš buvusio savininko barono Piotro Roseno įsigijo vilniečiai Sigutė ir Gintaras Balčiūnai. Šiuo metu tvarkomas dvaras kol kas nepriima lankytojų. Dvaro šeimininkai ateityje planuoja įsileisti svečius, organizuoti kamerinius renginius, parodas, tačiau tikisi, kad pavyks išsaugoti ir privačią erdvę.

Sieks balanso

„Sieksime balanso, norime dalintis, kad dvaras būtų atviras žmonėms, bet apsibrėšime laiką, kad atvykti būtų galiam iš anksto susitarus. Norėtume organizuoti parodas, nes vyras domisi tapybos darbų kolekcionavimu. Iš atliktų istorinių tyrimų žinome, kad Gačionių dvaro svetainėje stovėjo rojalis, mes patys mėgstame klasikinę muziką, tad kalbame su profesionaliais pianistais, koks instrumentas turėtų stovėti, kad tinkamai skambėtų ir būtų priimtinas atlikėjams“, – apie būsimas veiklas pasakojo S. Balčiūnienė. Pašnekovė minėjo, kad sunkiausia pakeisti žmonių įpročius, susiformavusius dar tuomet, kai dvaras buvo „visų“, ir paaiškinti, kad vaikščioti po kiemą ar parką kada panorėjus nereikėtų, nes, priešingai nei Rokiškio dvaro parkas, tai yra privati valda.

Primindama dvaro įsigijimo istoriją, pašnekovė sakė, kad vyras norėjo įsigyti sodybą prie ežero, bet gražių vietų nerado. Kai pamatė šį dvarą, suvokė, kokia tai vertybė. Šeima jau turi sutvarkę vieną kultūros paveldo objektą – dvarelį Vilniuje ir, pasak Sigutės, jiems tie rūpesčiai labai pažįstami ir mėgstami.

Plačiau apie dvaro istoriją ir tvarkymo darbus pasakojo S. Balčiūnienė.

 – Papasakokite, kodėl nusprendėte įsigyti Gačionių dvarą, kuo ypatinga jo išvaizda ar istorija?

– Gačionių dvaras yra vienas geriausiai išsilaikiusių neoklasicistinio stiliaus medinių dvarų Lietuvoje. Dvarų bei istorinio kultūrinio paveldo temos mums yra labai artimos, esame jau atkūrę vieną paveldo objektą Vilniuje, taigi ieškojome naujų panašių projektų bei galimybių. Kalbant apie dvaro „išvaizdą“ daugelis ją tapatina tik su reprezentacinio pastato, kuriame gyvena jo šeimininkai vaizdu, kai tuo tarpu dvaras yra visas pastatų, parko bei kitos aplinkos kompleksas. Mūsų rūpesčiu buvo atlikti Gačionių dvaro istoriniai tyrimai, kurie nukelia dvaro istoriją į XVI amžių, tai daug dalykų yra naujai atskleistų bei klausimai, į kuriuos anksčiau neturėta atsakymų, pamažu aiškėja. Pvz. Gačionių dvaro pagrindinio pastato bei arklidžių statybos metai yra 1828–1829 m., t. y. jie ankstesni, nei manyta. Taip pat įdomu, kad per savo gyvavimo laikotarpį dvaras priklausė ne vienai kilmingų bajorų giminei – Rajeckiams, Kulvinskiams, Klikovičiams, pastaruosiuos 200 m. baronams Rosenams, kuriems po Nepriklausomybės atkūrimo ir buvo sugrąžintas.

XX a pradžioje dvaras buvo stiprus grūdinių kultūrų ūkis, vienas didesnių dobilų sėklų eksportuotojų Lietuvoje.

Vienas geriausiai XX a pradžios medžioklės tradicijas Lietuvoje aprašančių romanų – J. Veisenhofo sukurtas ir jo pusbrolio H. Veisenhofo iliustruotas kūrinys „Sabalas ir Panelė“ – įkvėptas Gačionių dvaro gyvenimo ir jame randame ne tik realybėje gyvenusių personažų, bet ir dvarą vaizduojančių piešinių bei gausių aprašymų (labai džiaugiamės antikvariatų platybėse aptikę pirmojo iliustruoto 1913 m. leidimo knygos egzempliorių).

XIX a prancūzų architektas buvo suprojektavęs dvaro pastatus juosiantį parką, kuris garsus ne tik senų liepų alėja, bet ir tam laikmečiui inovatyvia 12 tvenkinių sistema (juos pavyko praėjusį rudenį išvalyti). Per parką taip pat vingiuoja Skardžiaus upelis, įtekantis į istoriškai dvarui priklausiusį, o dabar nuomojamą Gačionių ežerą, yra ir nemažai senų medžių. Šiuo metu parką atkuriame. Deja, geriau išsilaikiusios tik jau apie 200 metų skaičiuojančios liepos, tuo tarpu visi seni uosiai serga ir kasmet labiau nyksta. Todėl šiemet atsodiname nemažai naujų medelių – liepų, šermukšnių, lazdynų, eglių ir kitų rūšių medžių, Lietuvos Valstybės dienos proga pasodinome ąžuoliukų.

 – Šiuo metu dvare vyksta tvarkymo darbai – darbuojasi ne tik statybininkai, bet ir archeologai. Kokie radiniai (kurio laikotarpio) buvo rasti? Kokios informacijos jie suteikia?

– Pagrindinis pastatas nors ir medinis yra išlikęs neblogai, nors ankstesnių remontų metu ir netinkamai restauruotas ir tvarkytas – buvo nuimtas originalus vidinių sienų tinkas ir uždėtas gipso kartonas, supuvę rastai užpurkšti makrofleksu, atvirkščiai uždėta hidroizoliacija ir pan. Todėl buvo būtina tai nedelsiant tvarkyti. Taip pat keičiama stogo danga, nes senoji praleidžia kritulius. Suprantame ir branginame dvaro istorinę vertę, tad darbus atlieka patyrę ir profesionalūs restauratoriai, kurių viena iš specializacijų – medinė architektūra ir polichromija. Šiuo metu taip pat atliekami ir archeologiniai tyrimai, tačiau darbai dar nebaigti ir archeologų ataskaitos kol kas neturime.

 – Tai vienintelis išlikęs medinis dvaras Rokiškio rajone, kokia buvo jo būklė, ar daug originalių detalių nukentėjo?

– Dvaro interjero nuotraukų, deja, neturime, tačiau iš atlikto istorinio tyrimo bei pokalbių su ankstesniu savininku baronu Piotru Rosenu žinome, kad dvaras turėjo turtingą istoriją, apie 2000 knygų biblioteką, rojalį, medžioklinių šautuvų kolekciją, jame dažnai buvo organizuojami priėmimai (dvaro šeimininkai artimai bičiuliavosi su Tarnavos dvare gyvenusiais Viesenhofais bei Rokiškio dvarą valdžiusiais Pšezdzieckiais), buvo mėgstama medžioklė ir žirgai. Dvaro pastatai labai nukentėjo tiek per Antrąjį pasaulinį karą, tiek sovietmečiu, interjero detalių išlikusių nėra labai daug, tačiau galime pasidžiaugti išlikusiomis medinėmis kesoninėmis lubomis, parketų likučiais ir net originaliais baldais.

 – Kokius remonto darbus planuojate atlikti? Turbūt teko tvarkyti ir aplinką?

– Dvare šiuo metu vyksta jau paminėti tvarkymo darbai. Parko tvenkiniai yra išvalyti, savaiminiai invaziniai želdiniai pašalinti, teritorija išvalyta bei aptverta, atkurti buvę takai, akmeniniai tilteliai sukabeliuota elektros linija, ėjusi per dvaro parko parterį. Siekiame atkurti XIX a prancūzų architektams būdingu stiliumi projektuotą parką – konsultuojamės su ilgamečiu Palangos Tiškevičių parko vadovu A. Sebecku, įkvėpimo semiamės domėdamiesi kitais išlikusiais Lietuvos dvarų parkais. Šiuo metu tvenkiniuose veisiamos vandens lelijos, rudenį tikimės atsodinti ir senovinių rožių rožyną. Taigi, nepaisant nuolatinių anoniminių skundų ir įvairių trukdymų, po truputį žengiame į priekį.

 – Ar dvarą galima aplankyti? Kokia jo paskirtis bus ateityje?

– Dvaras yra ūkinis-ekonominis, kultūrinis bei istorinis kompleksas. Anksčiau Gačionių dvaras turėjo virš 500 ha žemės, savo bravorą, dvi karčiamas ir pan., o jame dirbo virš 100 žmonių. Šiuo metu tokia ekonominė veikla yra nebeįmanoma, todėl ateityje, matyt, liks tik veikla, susijusi su kultūra, poilsiu bei kultūros paveldu. Tikimės vystyti dvaro, kaip muziejaus veiklą, organizuoti tapybos darbų parodas, muzikinius, kitus kultūrinius renginius bei ramaus poilsio veiklas.

 – Ar šiuo metu jame vyksta kokios nors veiklos ar renginiai?

–Kol vyksta atsinaujinimo darbai, dvaro ir parko lankytojų laikinai nepriimame. Tikimės iki kitos vasaros užbaigti atliekamus darbus ir būsime pasirengę pakviesti į svečius.