Rokiškio futbolo klubas žavėjo žaidimu, tačiau vienos klaidos kaina buvo didelė (foto +video) (0)

Publikuota: 2021-05-31 Kategorija: Sportas
Rokiškio futbolo klubas žavėjo žaidimu, tačiau vienos klaidos kaina buvo didelė (foto +video)
Lina Dūdaitė-Kralikienė / Rokiškėnai (dryžuoti marškinėliai) kūrė ne vieną progą įvarčiui.

Nenumaldomai artėja centrinis metų įvykis populiariausios pasaulyje sporto šakos – futbolo – sirgaliams. Vos po daugiau nei savaitės startuos ilgai lauktas, dar praėjusiais metais įvykti turėjęs Europos čempionatas. Apetitą pakurstė ir šį savaitgalį sužaistas Čempionų lygos finalas. Tokių įvykių akivaizdoje Lietuvos futbolas apskritai, ir rajono futbolas konkrečiai, kiek nublanksta. Tačiau ir jame yra esminių džiugių žinių. Pirmoji ir svarbiausiai – po poros metų pertraukos į stadionus grįžta didysis futbolas: visą vasarą matysime žaidžiančias nebe 7x7, 8x8 komandas, o vienuolikes. Rokiškio futbolo klubas (nuotr. viršuje) rungtynėmis namuose startavo Lietuvos futbolo federacijos III lygoje – Panevėžio apskrities futbolo federacijos pirmenybėse. Nors startas apkartintas apmaudžia nesėkme, visgi komandos žaidimas teikia nemažai vilčių.

Grįžta didysis futbolas


Kokia futbolo ateitis regionuose? Ar tai tik smagus mėgėjų: kiemo, draugų, įmonių komandų žaidimas be didesnių pretenzijų į meistriškumą ir rezultatus? Be rimtų treniruočių, be rimtų varžybų? Ar visgi rajonams, su jų jaunimo migracija į didžiuosius miestus, katastrofiškai mažėjančiu gimstamumu dar įmanoma surinkti bent vieną reprezentacinę vienuolikę? Tokie egzistenciniai klausimai keliami šiandienos regionų futbolo klubams.
Rokiškio futbolo klubas įkurtas 2005 m. būtent kaip atsakas į tai, kad tuo metu rajonas jau buvo virtęs futbolo dykra. Laimėta sunki kova dėl išlikimo: klubas sugebėjo sukurti stiprią komandą, ugdyti jai pamainą, siekti svarbių sportinių tikslų. Turėjome netgi galimybę iškopti į aukštesnę, LFF II lygą. Tačiau koją pakišo (ta problema neišspręsta ir dabar) infrastruktūros, tiksliau, tinkamų matmenų futbolo stadiono nebuvimas.


Vėliau viso regiono futbolas atsidūrė tam tikroje duobėje. Aplinkinių rajonų komandos susidūrė su sunkiu uždaviniu: kaip surinkti sezonui vienuolikes. Tad nenuostabu, kad tiek Utenos, tiek Panevėžio apskričių pirmenybėse dalyvaujančių komandų kiekis išretėjo iki 4-5. Ir pirmenybės vykdavo tik tokių futbolo entuziastų, kaip Rokiškio klubo vadovas Erikas Gaigalas, dėka. Menka paslaptis, kad vienuolikės egzistavimas rodo tam tikrą futbolo sveikatos lygį: tai ir įrodymas, kad ši sporto šaka aktuali ir įdomi rajone, ir pavyzdys jauniems sportininkams, ir galimybė pritraukti žiūrovus. Juk akivaizdu, kad didžiausiu populiarumu visgi džiaugiasi didžiojo futbolo komandos. Bet amžinu optimizmu toli nenuvažiuosi: ar žais vienuolikės, priklauso ne tik nuo mūsų rajono futbolininkų entuziazmo, bet ir nuo situacijos aplinkiniuose rajonuose.


Tam tikras ženklas buvo ir tai, kad pernai rajono komanda žaidė Panevėžio apskrities 8x8 futbolo pirmenybėse. Ar tai buvo galima laikyti atsitraukimu dėl karantino situacijos, ar visgi jau susitaikymu su esama situacija? Laimė, praktika parodė, kad atsitraukimas buvo laikinas.


Po metų pertraukos į stadionus grįžta vienuolikės. Panevėžio apskrities pirmenybės priskiriamos Lietuvos futbolo federacijos III lygai. Pirmenybėse žais 7 vienuolikės iš Panevėžio, Biržų, Pasvalio ir, žinoma, Rokiškio. Bus žaidžiami du ratai, po jų ir paaiškės turnyrinės lentelės prizininkai.

Rokiškėnai surinko stiprią sudėtį


Rokiškio futbolo klubas pirmenybėms pasiruošė neblogai. Komandoje – ir lyderiai, komandos senbuviai, tokie kaip kapitonas Gedvidas Sirvydis, Alikas Samoilovas, Liudas Navickas, Lukas Čeikauskas, Raimondas Smalstys ir kiti, taip pat yra ir naujokų. Ant atsarginių žaidėjų suolelio – daug jaunimo. Akivaizdu, kad prieš kelerius metus gimusi idėja suformuoti klubo jaunimo komandą duoda savo vaisius: išugdyti žaidėjai tampa rimta pamaina. O jos labai reikia.


Tą parodė ir liūdnas incidentas pirmajame kėlinyje: varžovai traumavo mūsiškių vartininką R. Smalstį. Smūgiuota per kojas vartų sargui stipriai: žiūrovai nejučia griebėsi už galvų, prisimindami jo traumą, po kurios vartininkas faktiškai turėjo praleisti užpernykštį sezoną. Jį pakeitęs jaunasis kolega sugebėjo visą pirmąjį kėlinį išsaugoti vartus „sausus“. O po pertraukos į aikštelę grįžo pagrindinis mūsiškių vartų sargas (šiose pirmenybėse keitimų skaičius neribojamas).


Pirmaisiais mūsiškių varžovais buvo „FK Dembava“ klubas iš Panevėžio. Nors klubas ir naujas vardas pirmenybėse, visgi jame daug matytų veidų: ši komanda suformuota iš kelių ekipų žaidėjų.


Pirmasis kėlinys parodė, kad abi komandos yra apylygės. Žaidimas iš esmės vyko aikštės viduryje, nors po porą progų įvarčiams sukūrė abi ekipos.

Apmaudi nesėkmė


Atrodė, kad ekipos taip ir išsiskirs be įvarčių. Antrajame kėlinyje pamažu persvarą perėmė svečiai, o rokiškėnai ėmė žaisti jiems įprastinį žaidimą „nuo gynybos“ su kontratakomis.


Aikštelėje netrūko kovos ir dvikovų, tad nenuostabu, kad abiejų komandų sirgaliai grasino čia pat stadione surengti rinkliavą „teisėjui ant akinių“. Visgi teisėjavimas bent iš pirmo žvilgsnio didesnių diskusijų nekėlė.


Akivaizdu ir tai, kad abiems komandoms po karantino dar trūksta treniruočių ir susižaidimo. Nėra ko norėti: mūsiškiams tai pirmosios vienuolikių rungtynės po daugiau nei metų pertraukos. O ir treniruotes mėgėjų komandoms leista atnaujinti visai neseniai.


Aistras aikštelėje liudijo ir pakankamai nemažas geltonų kortelių kiekis. Dar didesnį nervingumą suteikė 65-ąją rungtynių minutę panevėžiečių įmuštas įvartis. Proga jam buvo sukurta tarsi iš niekur: panevėžiečiai kėlė kampinį ir mūsiškiai gynėjai tiesiog nespėjo „išgaudyti“ savo varžovų. Donatas Petrauskas įmušė įvartį „per save“ vadinamosiomis žirklėmis.


Varžovų įvartis privertė mūsiškius keisti žaidimo stilių. Dabar jau reikėjo būtinai lyginti rezultatą. Aktyvumo kaina buvo skaudi: 80-ąją minutę antraąją geltoną kortelę gavo ir iš aikštės buvo pašalintas mūsiškių puolėjas, visas rungtynes rengęs greitus išpuolius, Lukas Čeikauskas. Turėdami kiekybinę persvarą panevėžiečiai sugebėjo išsaugoti jiems palankų rezultatą.

Kas teikia vilčių?


Pirmoji nesėkmė, žinoma, apkartino rokiškėnams futbolininkams nuotaiką. Tačiau sezonas bus netrumpas, ir mūsiškiai dar turės progą atsirevanšuoti varžovams. Kitos rungtynės numatomos išvykoje, mūsiškių varžovais bus seni geri bičiuliai ir varžovai Panevėžio „Atomo“ futbolininkai. Akivaizdu, kad jie – vieni favoritų, tad laukia sudėtinga kova.


Džiugina ne tik kovingas rokiškėnų žaidimas, bet ir žiūrovų dėmesys futbolui. Nors šį savaitgalį netrūko įvairiausių sportinių ir ne tik renginių, rokiškėnai rungtynėms skyrė nemenką dėmesį. Palaikyti savosios komandos atėjo ir nuolatiniai sirgaliai, ir daug naujų veidų. Ypač įdomu tai, kad susirinko daug jaunimo, paauglių. Be to, originaliai komandą pasveikino stadiono kaimynai: savo namo balkone iškėlė milžinišką plakatą, palaikantį mūsų komandos kapitoną G. Sirvydį.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video