Tiesiogiai rinkti merai – didesnis dėmesys visuomenės lūkesčiams ir skaidrumas (7)

Publikuota: 2021-04-20 Kategorija: Savivalda
Tiesiogiai rinkti merai – didesnis dėmesys visuomenės lūkesčiams ir skaidrumas
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Ramūnas Godeliauskas ir Antanas Vagonis

Konstitucinis teismas pateikė išaiškinimą: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Atsibudo pačiu laiku: mūsų rajone kadenciją įpusėjo jau antrasis tiesiogiai rinktas meras. Kadangi po tokio išaiškinimo kyla natūrali grėsmė merų darbo legitimumui, Konstitucinis teismas priėmė „saliamonišką“ sprendimą: nusprendė, kad sprendimas pripažinti tiesioginius merų rinkimus prieštaraujančiais Konstitucijai įsigalios... 2023 m. gegužės 3 d. „Rokiškio Sirena“ klausė dabartinio mero Ramūno Godeliausko bei ankstesniojo – Antano Vagonio, ką jie mano apie tokį Konstitucinio teismo sprendimą.

Ką nusprendė Konstitucinis teismas

„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas. Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas. KT taip pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo.

Šio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, Konstitucinis Teismas nagrinėjo tik teisės klausimus. „Tokio kaip mero Konstitucijoje nėra, yra savivaldybių tarybų nariai, jie renkami, o visi savivaldybių tarybų nariai yra lygūs. Akivaizdu, kad nustatytas keistas būdas, kada vienas iš savivaldybės tarybos narių padaromas jos vadovu ir renkamas atskirai nuo kitų. Jau tuo savaime pažeistas lygių savivaldybių tarybų narių teisių principas“, – žurnalistams sakė D. Žalimas. „Kitas dalykas – jam suteikiami papildomi įgaliojimai. Nežinau, ką reiškia savivaldybės vadovas, tokio kaip savivaldybės vadovo Konstitucijoje irgi nėra. Konstitucijoje yra tik savivaldybių tarybos ir vykdomosios institucijos, kurios formuoja tos pačios tarybos“, – teigė jis.

Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta. „Savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu“, – teigė D. Žalimas. Anot jo, pagal Konstituciją, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi jie yra lygūs, turi turėti vienodas galimybes dalyvauti tarybos darbe, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus.

KT taip pat akcentavo, kad savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai.

„Dėl išskirtinio išrinkimo į pareigas būdo ir įstatymų suteiktų specifinių savarankiškų įgaliojimų meras, nors ir būdamas savivaldybės tarybos narys, kartu yra Konstitucijoje nenumatyta savivaldybės institucija, kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia institucija“, – teigiama nutarime.

Anot jo, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad į mero pareigas gali kandidatuoti tik Lietuvos pilietis, tuo metu kitiems tarybos nariams toks reikalavimas nekeliamas. „Visiems savivaldybių tarybų nariams reikalavimai turi būti vienodi“, – pabrėžė KT pirmininkas.

KT teigimu, Konstitucija taip pat garantuoja demokratinį principą, jog vienasmenė valdžia turi būti ribojama. Anot teismo, įvedus tiesiogiai renkamą vienasmenę instituciją, pavyzdžiui mero, turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.

„Tai vienas iš kertinių demokratijos principų (...). Būtent kadencijų skaičiaus ribojimas asmenims, kurie eina vadinamąsias vienasmenes pareigas, pavyzdžiui, valstybės vadovo, būtinas siekiant išvengti valdžios koncentracijos to paties asmens rankose ilgą laiką“, – tvirtino D. Žalimas. Merų kadencijų riboti nereikėtų tuo atveju, jei jį rinktų savivaldybių tarybos ir jis neturėtų vykdomosios valdžios funkcijų.

Šioje byloje paskelbta atskiroji teisėjos Danutės Jočienės nuomonė. Ji pareiškė nesutinkanti, kad dėl dabartinio teisinio reguliavimo netobulumų reikėtų keisti Konstituciją, norint merus rinkti tiesiogiai. Pasak teisėjos, KT nurodytos spragos ir nukrypimai gali būti išspręsti pataisant įstatymus. Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą. Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Demokratija ar dvylikos „draugelių“ valdžia?

Paklausti, ką mano apie Konstitucinio teismo sprendimą, ir ankstesnis, pirmasis tiesiogai rinktas, rajono meras Antanas Vagonis, ir dabartinis meras Ramūnas Godeliauskas iš esmės sutaria: tai žingsnis tolyn nuo demokratijos. „Mes dabar tik pradedame po truputį pajusti tikrąją demokratiją. Žmonės turi savo pačių rinktą merą. Kurio darbus gali vertinti, reikalauti jo atsakomybės. Jei mes norime grįžti ten, kur yra Putinas su Lukašenka, tai čia žingsnis ta kryptimi“, – sprendimą vertino A. Vagonis. Tai, kad merų tiesioginiai rinkimai neatitinka Konstitucijos normų, tai juk Konstituciją galima taisyti, jei ji neatitinka visuomenės poreikių.

Rajono meras R. Godeliauskas akcentavo, kad tiesioginiai merų rinkimai yra tiesiog daug skaidresni, naudingesni visuomenei. Mat dabar norint tapti meru, reikia pelnyti ne 12 rajono tarybos „draugelių“ (rajono taryboje anksčiau meras buvo renkamas paprastąja dauguma iš rajono tarybos narių. Rokiškio rajono taryboje yra 25 nariai, vadinasi, norint tapti meru, reikėjo 12 tarybos narių pritarimo, o tryliktasis balsas – paties kandidato). „Ne kartą mačiau kaip per naktį keitėsi kandidatų į merus pavardės“, – sakė R. Godeliauskas.

Ir buvęs, ir esamas rajono vadovai akcentavo, kad ankstesnė tvarka buvo naudinga atskiriems „partinukams“. „Meras turėjo tarnauti tiems dvylikai „draugų“. Už postus, sutartis, kažkokius avansus“, – sakė R. Godeliauskas. Tą patį sakė ir A. Vagonis: jis užsiminė, kad tam tikros grupelės tada galėjo diktuoti merui, kaip jam elgtis. „Buvo deklaruojama, kad meras dirba rajonui, o realiai – 25-iems rajono tarybos nariams“, – sakė jis.

Rajono žmonių balsas kur kas svaresnis

Abu pašnekovai akcentavo, kad rajono žmonių tiesiogiai išrinktas meras turi visai kitą statusą ir galią, nei rajono tarybos rinktas. Tai, kad šį žmogų pasirinko, juo pasitikėjo ne keli politikai, o dauguma rinkėjų, svarus argumentas. Ir merui iš pareigų pašalinti dabar jau neužtenka „naktinių suokalbių“: procedūra yra rimta ir sudėtinga. O rajono meras ir savivaldybės taryba turi ieškoti bendrų darbo krypčių, kompromisų iš abiejų pusių.

R. Godeliauskas neatmeta galimybės, kad būtent tokie: savarankiški, rajonų visuomenėms tarnaujantys ir joms atskaitingi merai kai kam yra labai neparankūs, mat prarandama galia, įtaka, kitos gėrybės.

Abu pašnekovai akcentavo ir tai, kad pasikeitė mero atsakomybės pobūdis. Dabar jis atsakingas ne keliems politikams, o rajono žmonėms. Tai rajono žmonės sprendžia, ar meras bus perrinktas, todėl darbas tapo skaidresnis, viešesnis. „Dirbu rajono žmonėms yra ne šūkis, o kasdienybė“, – sakė R. Godeliauskas.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video