Kriaunų bendruomenėje – darbų, planų ir siekių gausa (7)

Publikuota: 2019-02-25 Kategorija: Savivalda
Kriaunų bendruomenėje – darbų, planų ir siekių gausa
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. /

Vasario 23-ąją kriauniškius ir aplinkinių kaimų gyventojus sukvietė Kriaunų bendruomenės susirinkimas. Su gausia ir įdomia programa, kurioje netrūko ir rimtų darbinių klausimų, ir smagių pramogų. Paliesti ir svarbiausi klausimai, jau kelerius metus neduodantys ramybės miestelio žmonėms: Kriaunų varpo, mokyklos likimas. Panašu, kad išmintingai tvarkomi, šios Gordijaus mazgu laikytos problemos pamažu ima spręstis.

Kriauniškiai aktyvūs ir sumanūs


Prieš susirinkimą – metas susiskaičiuoti. Bendruomenės vadovas Eugenijus Driskius pakvietė tylos minute pagerbti į Amžinybę išėjusius tris bendruomenės narius. Toliau – paprasta aritmetika: bendruomenę paliko 15 žmonių. Atrodytų, lyg ir nemažai. Tačiau papildė taip pat nemažai – dvylika. Taigi, bendruomenės narių skaičius, artėjantis prie devynių dešimčių, ganėtinai stabilus. Ir šie nariai – ne sąrašiniai: į susirinkimą atėjo daugiau nei pusšimtis jos narių, keli negalėję dalyvauti, raštiškai įgaliojo draugus, šeimos narius balsuoti sprendžiant svarbiausius bendruomenės reikalus. Tai ženklas, kad kriauniškiams iš tiesų svarbi jų miestelio ne tik šiandiena, bet ir artimiausia ateitis.
Bendruomenės vadovas E. Driskius trumpoje ataskaitoje papasakojo, kiek daug nuveikta per gerą pusmetį. Ir ataskaita trumpa ne dėl to, kad ten nėra ką pasakoti. Atvirkščiai, pradėjus detaliau gvildenti nuveiktus darbus, ji užistęstų mažiausiai porą valandų. Nes pasidžiaugti yra kuo: atsirado bendruomenės internetinė svetainė. Joje ir turistinių maršrutų aprašymai, ir pasakojimas apie krašto lobį – Kriaunų varpą, ir šio krašto žmonių prisiminimai, ir gražiausios bendruomenės gyvenimo akimirkos. Žodžiu, ir saviesiems, ir krašto svečiams čia yra kuo pasidomėti ir pasigrožėti.
Kiti svarbūs dalykai: bendruomenė aktyvi, iniciatyvi. Ji mano, kad savomis jėgomis ir lėšomis galima padaryti daug, tačiau reikia ieškoti būdų papildyti bendruomenės gyvenimą įdomiomis iniciatyvomis, todėl tradicinius Dievo Apvaizdos atlaidus ketina sutikti gražia ir įdomia švente. Kuriai rengia specialų projektą.


Skaudulys pamažu sklaidosi


Panašu, kad pats didžiausias Kriaunų bendruomenės skaudulys – Kriaunų varpo klausimas pamažu sprendžiamas. Varpas, nulietas, manoma, dar pagonybės laikais – gali būti pats seniausias Baltijos šalių varpas. Šis lobis, kuris pernai Vasario 16-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre domino šalies vadovus, natūralu, kad galėtų sudominti ir vagis. Juolab, kad mūsų kraštuose įvykdyta jau ne viena varpų vagystė. Tad nenuostabu, kad nesaugomoje Kriaunų bažnyčios varpinėje varpui buvo nesaugu. Ir tam, kad jis neiškeliautų nežinomais keliais, buvo nuspręsta jį laikinai saugoti Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje. Paiškėjo, kad šis varpas net nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dabar ši spraga klebono Laimono Nedvecko pastangomis jau ištaisyta.
Kriauniškiai ne kartą karštai ginčijosi, kad varpas grįžtų į Kriaunas. Klebonas L. Nedveckas aiškino, kad jei varpą pakabintų atgal į varpinę, ten reiktų kraustytis ir jam pačiam – kitaip varpo neapsaugosi. Eksponuoti ypatingą sakralinę vertę turintį varpą Kriaunų muziejuje tarp Petro Griškevičiaus biusto ir raganų kolekcijos, vargu ar priimtina teologine bei kultūrine prasme.
Taigi, su vyskupo leidimu varpas laikinai iškeliavo į Obelius. Tačiau jam jau yra reali viltis grįžti.
Tą susirinkimo dalyviams pakartojo ir E. Driskius, ir klebonas L. Nedveckas: vyskupo nuomone, varpas turi grįžti į Kriaunas. Bet tik į bažnytinę erdvę, būti naudojamas liturginiams tikslams.
Mat bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius ir kiti iniciatyvūs kriauniečiai rado puikią išeitį, tenkinančią ir Bažnyčią, ir miestelio visuomenę. Kadangi Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčios stogas yra katastrofinės būklės, jį reiktų suremontuoti ir specialioje varpinėje pakabinti varpą. Varpas būtų apsaugotas moderniausiomis technologijomis, nuolatos stebimas. Norintieji galėtų jį apžiūrėti. Ir, manoma, tokių norinčiųjų būtų tikrai daug.

Ko negali „septyniąs babeląs“, gali aktyvi bendruomenė


Kaip juokavo E. Driskius, prieš bendruomenės susitikimą viena kriauniškė klausė, ar realu tikėtis, kad bažnyčios stogo remontui lėšų surinktų „septyniąs babeląs“? Matyt turėta omenyje, kad kaip ir visose kaimiškosiose parapijose, tikinčiųjų gretos nėra gausios. Ir jiems patiems įmanoma įveikti tik einamuosius bažnyčios priežiūros, bet ne kapitalinio stogo remonto klausimus. Akivaizdu, kad per 200 tūkst. Eur, kiek apytikriai reiktų bažnyčios stogui suremontuoti, vien tikintieji rinktų ne vieną dešimtį metų. Tačiau aktyvūs bendruomenės nariai jau rado būdų padaryti taip, kad remonto darbai taptų realiais. Jau parengtas projektas, kuris galėtų būti finansuojamas iš specialių norvegų fondų. Metų pabaigoje planuojami šaukimai tam projektui, tačiau bendruomenės pirmininkas ir aktyvūs jo talkininkai jau dabar aktyviai veikia, kad šį projektą lydėtų sėkmė.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, parenkant, kurie projektai bus finansuoti Norvegijos lėšomis – tų objektų įveiklinimas. Ir čia jau kriauniškiai padirbėjo iš peties. Jau dabar svetainėje kriaunos.lt turistams ir rajono žmonėms siūlomi net penki maršrutai, įtraukiantys pačias gražiausias šio unikalaus krašto vietas: Kriaunų bažnyčią, Bobriškio sentikių maldyklą – daugiau nei tris šimtus metų skaičiuojančią seniausią sentikių maldyklą Lietuvoje, Velikuškių II piliakalnį, Dumblynės kaimo salą, kurioje 1962 m. surastas sėlių genties lobis (dabar Lietuvos nacionaliniame muziejuje reprezentuojantis sėlių gentį) ir dar daugybė kitų gražių, turtingą praeitį turinčių vietų.
Taigi, kriauniškiai nekantriai laukia šio projekto palaiminimo ir bažnyčios remonto darbų pradžios.

Įveiklinti didžiulį pastatą


Kita kriauniškių galvasopė – Kriaunų mokyklos tolesnis likimas. Dabar joje ugdomi tik pradinukai ir įkimokyklinukai. Ir tų, ir tų dabar yra po vienuolika, tad viso Senamiesčio progimnazijos Kriaunų padalinį, galima sakyti, lanko 22 vaikai. Kodėl „galima sakyti“? Nes mokyklos antrajame aukšte įkurtas dienos centras. O štai jame lankytojų gretos jau kur kas gausesnės: čia praleisti laiko po pamokų užsuka ir progimnazijų, ir gimnazijų moksleiviai, grįžę į Kriaunas. Taigi, pastatas gyvas.
Tačiau jis turi dar daugiau galimybių tarnauti apylinkių žmonėms. Planuota čia įkelti seniūniją, tačiau šis klausimas kol kas „kabo ore“. Dienos centrą ketinama perkelti į suremontuotas, neįgaliesiems pritaikytas patalpas pirmajame aukšte. Ilgametė Kriaunų progimnazijos direktorė Stasė Idienė pristatė einamuosius planus, ką ketinama daryti mokyklos laisvose patalpose. Antai puiki kompiuterių klasė bus išnaudojama suaugusiųjų kompiuterinio raštingumo mokymams. Ir čia jau seniai nebekyla klausimų, o kam to reikia? Mat atokiuose miesteliuose vis daugiau paslaugų keliasi į virtualią erdvę. Jau ir vyresnio amžiaus žmonėms tenka įveikti technologijų baimę, nes kitaip būtų sunku sumokėti tam tikrus mokesčius, atlikti kitas svarbias veiklas. Taigi, projektas sutiktas džiugiai.
Visgi ne virtualias, o paprastas, žemiškas, tačiau taip reikalingas paslaugas priartinti prie kriauniškių skirtas dar vienas projektas, kurio detalių S. Idienė neišduoda. Mat idėjos šiais laikais – brangiausias turtas. Tai bus socialinis projektas, kurio vertė – 85 tūkst. Eur ir jo dėka būtų įkurtos dvi darbo vietos. Detaliau apie projektą S. Idienė žadėjo mielai papasakoti tuomet, kai jis jau bus „palaimintas“.
 
Apie pinigus: net senoliai bendruomenei taupyti nenori


Kitas aktualus bendruomenės veiklos klausimas – finansai. Be jų daug iniciatyvų taip ir liktų iniciatyvomis. Ir daugelis kriauniškių buvo įsitikinę, kad jų finansinis indėlis į bendruomenės veiklą būtų per kuklus – tik trys eurai metams. Manoma, kad senoliai – labiausiai taupanti visuomenės dalis. Bet kriauniškės močiutės neigia šį įsišaknijusį stereotipą. Bendruomenės pirmininkas E. Driskius pradžiai siūlė ir stojimo, ir nario mokestį pradžiai suvienodinti iki 5 Eur. Kunigas L. Nedveckas pasiūlė iš dirbančiųjų ir stojimo mokesčio ir kasmetinio rinkti po 10 Eur, iš pensininkų, daugiavaikių šeimų – po 5 Eur. Iš salės galo pasigirdo siūlymų rinkti po 7 Eur. Tačiau močiutės netruko apskaičiuoti, kad net mokant 10 Eur, kas  mėnesį bendruomenės veiklai neišeis ir po eurą. Todėl E. Driskiui pasiūlius kompromisinį variantą –  7 Eur – susirininkimo dalyviai ėmė šaukti „dešimt, dešimt“. Taigi, vienbalsiai nuspręsta, kad Kriaunų bendruomenės iždą jos nariai pildys kasmet po 10 Eur.
Kitas svarbus reikalas – bendruomenės įstatų keitimas. Jie, kaip sakė E. Driskius, jau moraliai pasenę, juose yra juokingų terminų, tokių kaip „finansų tijūnas“. Kadangi įstatų projektas buvo paskelbtas iš anksto, norintieji galėjo su jais susipažinti, tai didesnių diskusijų dėl jo nekilo. Tačiau naujieji įstatai priimti ne vienbalsiai: dvi bendruomenės narės susilaikė.
Rokiškio rajono bendruomenių asociacijos vadovė Irina Kalnietienė supažindino kriauniškius su kitų bendruomenių gyvavimo bei veiklos niuansais.

Sveikinimas Atgimimo šaukliui


Po svarbių darbų – proga maloniems rūpesčiams. Kriauniškis Klaudijus Driskius pristatė puikią iniciatyvą pasveikinti 1986-88 m., Atgimimo priešaušriu Kriaunose kunigavusį Algirdą Dauknį su 60-uoju gimtadieniu. Šį dvasininką miestelio žmonės prisimena su šiluma kaip Atgimimo šauklį, kuris jau tada ėmėsi drąsių iniciatyvų: organizavo mergaičių chorą, statė spektaklius, su kriauniškiais žaidė krepšinį, diegė laisvės daigus jų širdyse. K. Driskiaus iniciatyva parašytą sveikinimą buvo kviečiami pasirašyti kriauniškiai, ir su jų parašais praėjusį sekmadienį sveikinimas įteiktas dvasininkui.
E. Driskius įteikė dovanas aktyviausiems Kriaunų bendruomenės žmonėms.
Po bendruomenės susitikimo visi vaišinosi gardžia garsiąja Kriaunų koše, o po to žiūrėjo režisieriaus Justino Krisiūno sukurtą filmą „Širdys“ bei bendravo su jo autoriumi.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video