Rudeninė poezija – su nėriniuotais skėčiais (foto+ video) (2)

Publikuota: 2019-10-21 Kategorija: Renginiai
Rudeninė poezija – su nėriniuotais skėčiais (foto+ video)
L. Dūdaitė-Kralikienė / Rima Žudienė poetą Albiną Kuliešį pakvietė į improvizuotą duetą.

Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, nekantriai laukianti lapkričio viduryje numatomų įkurtuvių, rokiškėnus lepina įspūdingais renginiais ir jų gausa. Bibliotekininkai šypsosi: aktyvi spalio pabaiga – įsibėgėjimas prieš lapkričio – Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės Literatūros vingių renginius. Kuriuos vienija vienas vardiklis – kokybė.



Ant naujų itališkų kėdžių
Penktadienio, spalio 18-osios vakarą bibliotekos renginių salėje buvo šilta ir šviesu. Nuo ant balto pianino degančių žvakių. Nuo baltų nėriniuotų skėčių, pažirusių po salę, gausos ir raštų įmantrumo. Jaukiai kontrastuojančių su įdomaus dizaino sodria naujųjų bibliotekos kėdžių, prieš pat renginį atkeliavusių iš Italijos, vyno spalva. Romantišką rudeninę nuotaiką puikiai papildė ne tik ant skėčių paberti spalvoti klevo lapai, bet ir pro vitrininius langus jaukia rudens tamsa ir Nepriklausomybės aikštės šviesomis atsispindintys vitrininiai langai.
Apibūdinti pastaruosius bibliotekos renginius galima vienu vardu – kokybė. Ne išimtis ir šis vakaras kukliu „Poezijos ir gitaros improvizacijų“ vardu. Į jį pakvietė poezijos ir bardų pasaulyje žinomi veidai: ukmergiškiai dainuojamosios poezijos atlikėjos Rima Žudienė ir jos mokinė Radvilė Kraujalytė bei poetas Albinas Kuliešis. Rokiškio kultūros pasaulyje žinomas ne tik savo eilėraščiais, bet ir fotografijos darbais, puošiančiais kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ viršelį.
Ir šį vakarą poetas neapsiėjo be mylimo bičiulio – fotoaparato. Nors kur kas svarbesnis, nei žvilgsnis pro objektyvą šįsyk buvo nedidelis lagaminėlis su paklydusiomis eilėmis.



Eilės – atvirukuose... ir antkapiuose
Kalbėti apie A. Kuliešiaus poeziją – paprasta ir jauku. Be didelių išvedžiojimų, be sudėtingų keliaukščių sakinių, tos eilės ir skambios, ir įdomios, žaižaruojančios ir įžvalgomis, ir sąmoju, ir šmaikštumu, ir netgi erotika. Eilės, kurios ne tik sugulė į poezijos knygas, bet ir veržiasi kelionei per pasaulį pavieniui, meniškuose atvirukuose.
O kartais įrėžiamos akmenyje. Kai apie skausmą, išėjimą kalbama be patoso, be apsimestos didybės, bet su giliu ilgesiu… Kurio veidas – rudens voratinklyje pakibusiuose rasos lašuose. Tokį atviruką knygyne užtikusiai moteriai jis tapo prasmingu atsisveikinimu mylimai dukrai.
O kitais atvirukais – poeto dovana – džiaugėsi ir šio vakaro kelios žiūrovės. O kad eilės kviečia ne tik liūdėti, ilgėtis, bet ir dainuoti, įtikino pats poetas, R. Žudienės pakviestas į improvizuotą duetą.



Šilta ir nebanalu
Dainuojamoji poezija pastaruoju metu yra populiarus žanras. Ir ganėtinai reiklus. Atrodytų, kas gi čia sudėtingo, paėmei gitarą į rankas, išmokai kelis akordus, ir pirmyn. Tačiau rasti savo veidą, palikti savo žymę tarp gausių bardų yra pakankamai sudėtinga. Tačiau ne R. Žudienei ir jos mokinei R. Kraujalytei. Ir duetu, ir solo jos rokiškėnams dovanojo melodingas dainas, kupinas įdomių kūrybinių ieškojimų, kabinančias nuoširdumu. Todėl nenuostabu, kad prie jų nusidriekė norinčiųjų įsigyti tą vienintelį išleistą albumą. Kurio, deja, prekybai seniai nebeliko.
Tarp koncerto žiūrovų – ir rokiškėnė, garsi dainuojamosios poezijos kūrėja Vilija Radvilė. Šiltas, nuoširdus pasisveikinimas, apsikabinimas rodo – šiame dainų pasaulyje nėra vietos konkurencijai, tačiau gausu nuoširdžios draugystės.
O žiūrovai smalsavo apie R. Žudienės pomėgius, tarp kurių – ir nėrimas, ir žvejyba. Ir kaip dar lieka laiko kūrybai? Ir svajonei – kada nors turėti garso operatorių…

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą