Poezijai nėra blogo oro (foto) (1)

Jau ketvirtus metus iš eilės poezijos mėgėjai rinkosi Papiškių kaime (Rokiškio kaimiškoji seniūnija).

Organizatoriai (sodybos, kur vyko poetiniai skaitymai, savininkas Egidijus Vilimas ir šio straipsnio autorė Jolanta Augulienė) tikėjosi, kad šventės metu įsitaisę gamtos apsuptyje, žvelgdami į tekančią Vyžuoną susirinkę bendraminčiai pasimėgaus vasaros žydėjimu, pasiklausys čirpiančių žiogų, pasidalins savo kūryba arba paskaitys mėgstamų poetų eilių. Deja, reikėjo paruošti ir planą B, nes savaitgalio oras grasino sugadinti šventę, taigi klojime buvo sustatyti suolai, kad, reikalui esant, būtų galima pasislėpti nuo išdykėliško lietaus.

Buvo nuogąstavimų, kad išsigandę oro ar susivilioję raliu Rokiškyje svečiai neatvyks, bet nuogąstavimai nepasitvirtino – poezija nugalėjo!

Nemažas būrelis poetinio žodžio mylėtojų sugužėjo į Papiškius. Net ir oras iš pradžių buvo puikus. Matyt, ir tekanti Vyžuona stengėsi išbaidyti dangumi plaukusius debesis, kad galėtų paklausyti, kaip savo kūryba dalijosi nuolatinės šių skaitymų dalyvės Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės Danutė Mažeikienė, Irena Varnienė, Jolanta Augulienė.

Džiugu, kad šiais metais buvo ir naujų veidų – savo eilėraščius skaitė Regina Vilienė.

Šventės organizatoriai kaip ir kiekvienais metais norėjo, kad nebūtų pasyvių stebėtojų, buvo raginama, kad kiekvienas svečias paskaitytų patinkantį eilėraštį. Pasirodo, pasirinkti nebuvo taip lengva. Pavyzdžiui, E. Vilimas prisipažino, kad naktį ilgai negalėjo užmigti, skaitė poeziją ir rinko tai, ką norėtų paskaityti svečiams.

Išgirdome mūsų kraštiečio Antano Žilinsko kūrybos posmus. Panašiomis mintimis dalijosi ir pirmą kartą Papiškius aplankiusi buvusi matematikos mokytoja Nadiežda Jankauskienė. Ji sakė, kad ruošdamasi šventei perskaitė nemažai eilėraščių, ilgai negalėjo nuspręsti, kurį pasirinkti.

Visgi duoklė buvo atiduota mūsų krašto poetei Vidai Papaurėlienei. Ne vieną širdį suvirpino ir Vytauto Šavelio eilėraščiai, kuriuos deklamavo Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė. Ko gero, malonų jaudulį pajuto D. Mažeikienė, kai buvo skaitomos jos eilės. Audronė Petkevičienė, pasirinkusi šios poetės kūrinį, prisipažino, kad labai bijojo, kad pati autorė nebūtų išsirinkusi pristatyti klausytojams to paties eilėraščio. Audronė Petrulienė, pasirinkusi skaityti latvių poeto Imanto Zieduonio eiles, paaiškino, kad tai poezijos knyga, kurią gavo prieš daugelį metų, būdama aštuntoje klasėje, kad tuo metu eilėraščiai atrodė visiška nesąmonė... Raimonas Nagelė deklamavo dar mokykloje išmoktą Balio Sruogos tekstą. Kaip ir kiekvienais metais pasirinktais tekstais stebino Irena Bielova. Nebuvo pamirštas ir Vytautas Mačernis, kurio metais Seimas paskelbė 2021-uosius.

Džiugu, kad poezija gali sujungti įvairių kartų žmones. Visai netikėtai paaiškėjo, kad dviejų kartų atstovai, iki to laiko net nepažinoję vienas kito, pasirinko skaityti Vlado Šimkaus eiles. Dar keistesnė detalė – abu jie baigę anglų filologijos mokslus, net ir vardai turi tiek pat raidžių: Aivaras ir Arvydas. Taigi, poezija iš tikro daro stebuklus!

Net ir skaitymo metu užėjęs lietus neišgąsdino. Sugužėjus į klojimą, žiūrint į lietų, šventė tęsėsi toliau. Linksmai buvo sutikti D. Mažeikienės eilėraščiai iš vienos raidės. Net ir tie, kurie šį kartą neišdrįso deklamuoti, žadėjo kitais metais būti drąsesni. Kai kas net pasižadėjo kitų metų šventei sukurti eilėraštį...

Taigi, labai tikimės, kad poezija Papiškiuose skambės ir kitais metais, o skaitymuose galės dalyvauti ir tie, kuriems šiemet sutrukdė įvairios priežastys.

Jolanta Augulienė