Kasmetinė Liudo Dovydėno premija neįteikta, tačiau Rokiškis turi dar vieną garbės pilietį (foto) (0)

Tvankią ketvirtadienio popietę Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje literatūros mylėtojai rinkosi į kasmetiniais atlaidais vadinamą Liudo Dovydėno premijos įteikimo ceremoniją. Deja, šiemet scenarijus pakeistas: kadangi reikliai komisijai neįtiko nė viena pretendentų knyga, premija įteikta nebuvo. Užtat rajono meras Ramūnas Godeliauskas įteikė Rokiškio krašto garbės piliečio regalijas rašytojo Liudo Dovydėno sūnui Jonui: mecenatui, premijos sumanytojui, Rokiškio krašto garsintojui pasaulyje.

Vietoj laureato – Liudo Dovydėno kūryba

Kasmetinė Liudo Dovydėno premijos teikimo ceremonija tampa įvykiu Rokiškio literatūriniame gyvenime. Mat ji teikiama už geriausią kalendoriniais metais Lietuvoje pasirodžiusį lietuvių rašytojų romaną. Tarp šios premijos laureatų jau šalies literatūros klasikais tapę rašytojai. Primename, kad iki šiol Liudo Dovydėno premijos laureatais yra tapę:

    2008 m. Romualdas Granauskas už romaną „Rūkas virš slėnių“ (2007).

   2009 m. Leonardas Gutauskas už romaną „Daiktai“ (2008).

    2010 m. Vytautas Martinkus už romaną „Žemaičio garlėkys“ (2009).

    2011 m. Valdas Papievis už romaną „Eiti“ (2010).

    2012 m. Vladas Kalvaitis už romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (2011).

    2013 m. Donaldas Kajokas už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (2012).

    2014 m. Grigorijus Kanovičius už prisiminimų romaną „Miestelio romansas“ (2013).

    2015 m. Kristina Sabaliauskaitė už romanų ciklą „Silva rerum“ (2008–2014).

    2016 m. Birutė Jonuškaitė už romaną „Maranta“ (2015).

    2017 m. Sigitas Parulskis už romaną „Nutylėtų lelijų miestas“ (2016).

    2018 m. Markas Zingeris už romaną „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ (2017).

O štai 2019-aisiais laureato grafa liks tuščia. Mat autoritetinga komisija, kaip ne kartą pakartojo jos nariai ir premijos laureatai V. Martinkus bei B. Jonuškaitė, nebuvo skirta. Mat pastaraisiais metais premijos laureatų atrankos kartelė buvo taip užkelta, kad šiemet pasirodžiusios lietuviškos knygos tiesiog, komisijos nuomone, nebuvo pakankamai stiprios, kad jų autoriai galėtų prie savo vardo pridėti titulą „Liudo Dovydėno premijos laureatas“.

Todėl ir šventės ceremonija kitokia. Jei ankstesniais metais aktoriai skaitydavo ištrauką iš laureato romano, tai šįsyk aktorė Olita Dautartaitė skaitė Liudo Dovydėno kūrybos ištraukas. Pulsuojančias Rokiškio ir Čedasų krašto grožiu, aukštaitiškos kalbos detalėmis. Puikiai prie skaitomos kūrybos buvo priderintas ir Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos smuikininkių (vad. Oksana Sadauskienė ir Laima Kanopienė) pasirodymas, čia stebinantis romantiškomis gaidomis, čia žaižaruojantis čigoniškomis melodijomis.

Šventės vedėjas scenaristas Arvydas Šlepikas kvietė du viešėjusius ankstenių metų laureatus – V. Martinkų ir B. Jonuškaitę paskaityti naujausios kūrybos ištraukas. Kad skaitytojai galėtų susipažinti su tolesne mėgiamų rašytojų kūryba.

Rokiškio garbės piliečio regalijos

Susirinkę į šventę rokiškenai buvo sužavėti kitos ceremonijos. Juk ne kasdien jų akyse inauguruojamas naujas Rokiškio krašto garbės pilietis. A. Šlepikas perskaitė ilgą Jono Dovydėno biografiją, nuo tarnybos JAV karinėse oro pajėgose, kur jis susipažino su fotografijos menu, iki didžiulių pasiekimų: parodų, publikacijų autoritetingiausiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse. Tačiau garbės piliečio titulas teikiamas ne tik už tai. J. Dovydėno indėlis į Rokiškio kultūrą neišmatuojamas. Jau vien tik Liudo Dovydėno premijos įsteigimas, kurio dėka Rokiškio vardas tapo gerai žinomu literatūros pasaulyje, mūsų miestui davė didžiulę naudą ir vertę. O kur dar išleista tėvo kūryba. Kur dar nuolatinis dėmesys Rokiškiui ir Čedasams. Kur dar J. Dovydėno iniciatyva vitražais papuošta Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šv. Juozapo koplyčia?  Nuopelnų gausa įspūdinga.

Rokiškio krašto garbės piliečio vardą rajono taryba J. Dovydėnui nusprendė įteikti šių metų kovą. Iškilmingos ceremonijos metu rajono meras R. Godeliauskas įteikė J. Dovydėnui garbės piliečio regalijas, o po to J. Dovydėnas padėjo parašą specialioje Rokiškio garbės piliečių knygoje.

Sveikinimo kalba – trumputė, tačiau skalsi meilės savajam kraštui, jo žmonėms. „Rokiškis – Lietuvos kultūros šaltinis“, – baigdamas kalbą reziumavo J. Dovydėnas.

Jį sveikindama kolegė B. Jonuškaitė įteikė ne gėles, o savo ir kolegų naujausias knygas.

Garsaus vitražisto Algirdo Dovydėno našlė Nora pasidalino mintimis apie tai, kaip vyro kūryba suspindo koplyčios languose, dėkojo Rokiškio dekanato dekanui Eimantui Novikui už palaikymą.