Rokiškio kultūros centro Mažojoje salėje paroda „Foto(ne)rimas “ (0)

Publikuota: 2020-06-01 Kategorija: Renginių anonsai
Rokiškio kultūros centro Mažojoje salėje paroda „Foto(ne)rimas “
Rokiškio kultūros centro nuotr. / Rokiškio kultūros centro Mažojoje salėje paroda „Foto(ne)rimas “

Nuo birželio 2 d. iki birželio 18 d., kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, 18.30 val., Rokiškio kultūros centro Mažojoje salėje - FOTO(NE)RIMAS. Vaizdo ir teksto seansas, šio laikotarpio pamatymai bei pamąstymai fotografų žvilgsniu.

Apriboję savąsias erdves, kuriame ateities scenarijus. Tai neišvengiama – visi esame savojo gyvenimo kūrėjai. Kaip pavyko šiandieninę gyvenimo filosofiją paversti nuotrauka, pamatykite Vaizdo ir Teksto seanse nuo birželio 2 dienos. 1 seanso trukmė 20 minučių.

Rokiškio kultūros centras, besidomintiems fotografijos menu, šiuo neįprastu laikotarpiu ragino  siųsti darbus tema:

Aš dabar turiu laiko kaip niekad savo gyvenime. Tai laikas, kurį be galo sunku, o gal ir visai neįmanoma, paversti realybe.

/ Alfonsas Nyka-Niliūnas / Dienoraščių fragmentai / 2010-ųjų rugpjūčio 19-oji /

Gauti darbai iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių, prie jų esantys tekstai  paragino ieškoti parodos eksponavimo formų.

Parodoje „Foto(ne)rimas “ pristatomi įvairių autorių fiksuoti vaizdai, leidžiantys stebėtojams pajusti ypatingo laikmečio atmosferą: ištuštėję, sunkiai atpažįstamo miesto (vien todėl, kad jame įpratę matyti nenutrūkstamą žmonių judėjimo srautą)  gatvės, žmogaus būseną liudijantys žvilgsniai, vienišo žmogaus kelionės – klajonės, savitas savas pasaulis, užribyje atsidūrusi rizikos grupė, nespalvotu pavirtęs gyvenimas ir viliojantis ryškus užlangio vaizdas... Nuotraukos, provokuojančios susimąstyti, kokias ribas kiekvienas sau nubrėžiame šiuo laikotarpiu.

Džiugu, kad šalia turinčių patirtį fotografijoje dalyvių, prisijungė Rokiškio choreografijos mokyklos audiovizualinių menų studijos moksleiviai (vadovas – Sigitas Daščioras).

Aš su kauke.

Jei ją nusiimčiau, galėčiau lengviau kvėpuoti, pasikeistų gyvenimas. Tiesa, nusiimti kaukę ne taip jau lengva: aš įpratau būti su ja,  ji tam tikrą laiką padėjo man prisitaikyti. O dar baimė klaidina -  esą kaukė ir apsaugo, ir puošia, o tai, kas po kauke, yra nepatrauklu ir negražu. Tai netiesa. Man sunku nusiimti savo kaukę. Kodėl? Atsakymas labai paprastas – visa, tai, ką kaukė sako ir daro - netikra. Ar kaukė gali būti nuoširdi? Galbūt aš ilgą laiką buvau su kauke, todėl ir ją nusiimti reikia po truputį. Visiškai atsisakyti jos iš karto nereikėtų, nes pasijusčiau labai nesaugi....

Manau, kad vertėtų paklausti savęs: kokią kaukės dalį noriu nusiimti?

Elzės nuotraukos istorija

Tad kviečiame į seansus.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą