“Nepatogūs” filmai atkeliauja į Rokiškį (0)

Kur baigiasi MES ir prasideda JIE? Šis klausimas lydi netrukus Rokiškyje prasidedančio festivalio „Nepatogus kinas“ šių metų programą, kurioje itin daug kalbama apie žmonių tarpusavio santykius, kylančias sienas ir atskirtį. Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis lapkričio 13 d. atkeliauja į Rokiškį o nepatogūs filmai iki lapkričio 17-osios bus rodomi Rokiškio kultūros centre.

„Kiekvienas iš mūsų dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrėme ar atsidursime „JIE“ pusėje. Vakar buvome „per jauni“, galbūt po dešimties metų jau būsime „per seni“, gal dėl fizinių bruožų, neįprasto akcento, galbūt dėl to, ką mylime, ar net dėl paprasčiausio apsirengimo stiliaus. Tačiau ar patys kasdien nestatome sienų tarp „MES“ ir „JIE“? „Nepatogus kinas“ ragina pagalvoti apie tai ir kviečia į suartinantį susitikimą su MUMIS ir JAIS – nepažįstamais, kitokio tikėjimo ir tautybės žmonėmis, turtingais ir skurstančiais, laukiančiais mirties ar bėgančiais nuo jos“, – sako festivalio vadovas Gediminas Andriukaitis.

Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis Rokiškyje prasidės bene tituluočiausiu festivalio filmu,  įtempto siužeto veiksmo filmui nenusileidžiančiu režisieriaus iš JAV Luke Lorentzeno darbu „Naktinė greitoji“ („Midnight Family“). Meksikos sostinėje, kurioje gyvena 9 mln. žmonių, yra tik 45 valstybinės greitosios pagalbos automobiliai. Šią neįtikėtiną sveikatos apsaugos sistemos spragą pamažu užpildė privačios greitosios, kuriomis dažniausiai važinėja tos pačios šeimos ar giminės nariai. Filme rodoma įtempta Ochoa šeimos kasdienybė – vakare jie susėda į savo greitosios pagalbos automobilį ir išrieda į naktinio Meksiko gatves. Jie turi ne tik virtuoziškai aplenkti kiaurą parą susidarančius kamščius ar išvengti kyšių reikalaujančių policininkų, bet ir važiuojant į nelaimės vietą varžytis su konkurentais. Galiausiai, jie niekada negali žinoti, ar jų išgelbėtas žmogus galės susimokėti už paslaugas.

Rokiškyje taip pat bus rodomas artimas Lietuvai, garsaus olandų režisieriaus Ton van Zantvoordo filmas „Paskutinis piemuo“ („Sheep hero“). Idiliškas vaizdas: Stijnas, vienas iš paskutinių senųjų piemenavimo tradicijų besilaikančių olandų, lėtai gena savo avių bandą ryto saulėje mirgančia pieva. Tačiau ši romantika tėra kinematografinė iliuzija: kiekvieną mielą dieną Stijnas su šeima turi kovoti už išlikimą. Žemių savininkams, su kuriais jis kiekvienais metais turi atnaujinti kontraktus, nerūpi trapios ekosistemos palaikymas ir jie mieliau renkasi kitus būdus – dažniausiai pigesnius – prižiūrėti savo laukus. Praginus bandą per miestelį, nepatenkinti kavinių savininkai kviečia policiją dėl kelių paliktų avių spirų, ir piemuo gauna kelių šimtų eurų baudą. Politikai į šimtametę tradiciją menantį piemenavimą žiūri pro pirštus ir finansavimą nubraukia. Susidūręs su abejinga ir istorinės atminties stokojančia neoliberalia sistema, Stijnas kartu su šeima privalo išmokti žaisti pagal jos diktuojamas taisykles. Priešingu atveju avys keliaus į skerdyklą, o jis privalės atsisakyti savo mylimos profesijos ir, aišku, kartu su ja kultivuojamos laisvės. Tačiau ar tai įmanoma?

Vokiečių režisierės Isabellos Willinger filme „Labas, robote“ („Hi Ai“) keliamas klausimas ar dirbtinis intelektas gali mums atstoti pačius artimiausius žmones; nuobodžiaujančiai senutei – smalsaus anūkėlio draugiją, intymaus bendravimo pasiilgusiam vyrui – meilužę ar gyvenimo partnerę. Kol filmo veikėjai ir jų humanoidai draugai pratinasi vieni prie kitų, fone skamba daugybė etinių ir filosofinių klausimų – ką gausime ir ką prarasime į savo gyvenimus įsileidę dirbtinį intelektą?

Savaitgalį Rokiškio kultūros centre bus rodomi dar du filmai. Filme  „Normalumas“ („Normal“) Adelė ieško atsakymų kaip formuojasi lyčių stereotipai? Kokie vaidmenys yra priskiriami augančioms mergaitėms, o kokie bręstantiems berniukams? Konrad Szolajski filme „Lenkai vs. lenkai“ („The Good Change: Poles Apart“) nagrinėjamas vis gilėjantis politinis ideologinis susipriešinimas. Dramatiška situacijos eiga šiame dokumentiniame filme yra sekama skirtingose barikadų pusėse esančių moterų akimis. Marta ir Tita – patriotės, bet abi patriotizmą suvokia skirtingai, nors abi didžiuojasi savo šalimi, jos istorija ir linki jai vien gero.

Visus Rokiškyje rodomus festivalio „Nepatogus kinas“ filmus galite rasti čia: https://nepatoguskinas.lt/2019/repertuaras/, repertuarą filtruodami pagal žymą Rokiškis“ ir pasirinktą datą.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu dvylikoje Lietuvos miestų pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Bilieto kaina - parama, paramos sumą žiūrovas nusprendžia pats.