Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa: gausėjantis paraiškų skaičius ir sėkmės istorijos (0)

Publikuota: 2020-12-21 Kategorija: Politika
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa: gausėjantis paraiškų skaičius ir sėkmės istorijos
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programai rajono savivaldybė šiemet skyrė 70 tūkst. Eur. Tikimasi, kad ir ateityje ši parama nemažės.

Paskutiniajame šiemet rajono tarybos posėdyje bus atsiskaityta, kaip įgyvendinta šiemetinė Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa. Šiemet paramai skirta 70 tūkst. Eur, buvo pateiktos 102 rajono verslo subjektų paraiškos. Pagalba įvairi: nuo mokymų, reikalingų plėtoti teikiamų paslaugų spektrą, iki paramos steigiant įmonę, ją reklamuojant, paskolų palūkanų 50 proc. kompensacijos. Paramos dydžiai įvairūs – nuo kelių dešimčių eurų iki solidžių kompensacijų.

Rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas teigė, kad rajono smulkiam ir vidutiniam verslui net ir nedidelės paramos sumos yra labai svarbios. Todėl vienas iš paramos tikslų – siekti, kad į pretenduoti galėtų kuo didesnis verslo subjektų ratas.

Paramos fondas – didelis ir stabilus
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programai rajono savivaldybė šiemet skyrė 70 tūkst. Eur. Tai daug, ar mažai? Įvertinti skiriamą sumą galima tik palyginus ją, su anksčiau skirta. Taigi, prieš dešimt metų rajono savivaldybė smulkiajam ir vidutiniam verslui remti teskyrė tik 7,5 tūkst. Eur. Per dešimties metų laikotarpį mažiausia skirta suma buvo 2013 m. – viso labo tik 5,7 tūkst. Eur. 2014 m. ji siekė 8,1 tūkst. Eur, 2015 m. – 10,1 tūkst. Eur, 2016 m. – 18,18 tūkst. Eur. Panašų į dabartinį lygį parama pasiekė tik 2017 m. – tais metais smulkiam ir vidutiniam verslui remti buvo skirta 70,9 tūkst. Eur. 2018 m. suma sumažėjo iki 60 tūkst., o pernai ir šiemet buvo skirta po 70 tūkst. Eur. Rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas atviras: šios lėšos yra labai svarbios rajono verslui.
Su paramos suma koreliuoja ir kitas skaičius: paramos prašytojų. Jei 2010 m. ir 2012 m. paramai buvo pateikta vos po dvi paraiškas, o iki 2015 m. prašytojus buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, tai pastaraisiais metais paramos norinčių įmonių, verslininkų skaičius ėmė augti. 2017 m. buvo pateikta 45 paraiškos, 2018 – 40, 2019 – 58, tai šiemet jų skaičius išaugo beveik dukart. Mat gauta 102 paraiškos. Paramos kreipėsi 69 rajono verslo subjektai.
Kas lėmė išaugusį paramos paraiškų skaičių? Žinoma, lengviausia augimą būtų sieti su covid-19 epidemija: bendras ūkio nuosmūkis skatina verslą ieškoti bet kokios įmanomos paramos. Tačiau Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos parama nėra „bet kokia“, ir toli gražu, nėra gelbėjimosi ratas sunkumų patiriančioms įmonėms. Atvirkščiai, tai parama, orientuota į verslo plėtrą, auginimą, jo ateities galimybes.
Tad ir paraiškų gausėjimą lėmė, pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, keli faktoriai. Išanalizavus ankstesnių metų paramos patirtį, buvo pastebėta tendencija, kad jos prašytojų gretose nuolatos buvo tos pačios įmonės. Kodėl kiti nedrįso kreiptis paramos savo idėjoms bei planams? „Pirmiausia, nusprendėme, kad paramos skyrimas turi būti demokratiškesnis, kad jos lėšos būtų prieinamos kuo didesniam įmonių ratui, pirmiausia, žinoma, orientuojantis į smulkiąsias, verslą pradedančias įmones bei asmenis. Tada ėmėme skleisti žinią: tam pasitarnavo ir pranešimai spaudoje, ir didelė verslo konferencija. Be to, informacija apie paramą sklido verslininkų tarpe iš lūpų į lūpas, ją gavę įmonės dalinosi patirtimi“, – sakė A. Burnickas.
Palyginti, viso šių metų pradžioje rajone registruoti 659 veikiantys ūkio subjektai rajone. Kitaip sakant, į paramą pretenduoti norėjo ir ją gavo kas dešimtas veikiantis rajone ūkio subjektas. Tai rodo, kad parengti paraiškas nereikėjo samdyti ekspertų ar patiems gaišti laiką studijuojant projektų rengimo niuansus. „Paraiškos pildymui nereikėjo knygas rašyti. Iš tiesų paraiškos formos ganėtinai paprastos. Jei įmonė, pretenduojanti į 300-500 Eur, ar netgi dar mažesnę paramą, jas pildo, vadinasi, tam verta investuoti laiko ir pastangų“, – pažymėjo A. Burnickas.
Iš 102 paraiškų buvo patenkintos 95. Vadinasi, netinkamai paruoštų, netikslių skaičius buvo gana menkas. Pašnekovas neslėpė: savivaldybės specialistai visuomet pasirengę padėti, konsultuoti, patarti, kaip reikia tikslinti teikiamas paraiškas. Žinoma, dideliame paraiškų kiekyje būta ir tokių, kurios užpildytos atmestinai, tačiau jų skaičius menkas. „Gaila, kai į paramą pretenduojantys verslininkai patys nededa pastangų, tikisi, kad savivaldybė viską padarys už juos. Kaip jau minėjau, paraiškų formos labai paprastos, tereikia tik pastangų“, – sakė A. Burnickas.
Tačiau, kaip jau minėta, ši parama nėra gelbėjimosi ratas skęstantiesiems, ir remti į sunkumus patekusioms įmonėms rajono biudžeto pinigai nešvaistomi. Į paramą pretenduojantys verslo subjektai atidžiai tikrinami ne tik pateikus dokumentus, bet ir dvejus metus po paramos gavimo. Nors ankstesniais metais, svarstant lėšų paramai verslui skyrimą, rajono politikai klausė rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, kiek bankrutuojančių įmonių gavo lėšų, jis gali atsakyti drąsiai – tokių nėra. Buvo patikrintos devynios parama anksčiau pasinaudoję įmonės: visos jos sėkmingai veikia. Taip pat tvarkingai ir laiku buvo pateiktos parama pasinaudojusių įmonių ataskaitos. Taigi, galima konstatuoti, kad kontrolės mechanizmai veikia.

Smulkus ir vidutinis verslas – labai svarbus
Ar rajonui svarbus smulkus ir vidutinis verslas? Žinoma, didžiosios rajono įmonės ne tik kuria didelę vertę, išlaiko daug darbo vietų, bet ir suteikia galimybes aplink save vystytis ištisiems smulkesnių verslų sektoriams. Tačiau ir mažų bei vidutinių verslo subjektų nereikia nuvertinti. Įmonės, turinčios 100-999 darbuotojus, sudaro 1 proc. rajono įmonių. 20-49 darbuotojus darbina 6 proc. įmonių, 10-19 darbuotojų – 9 proc. Net 84 proc. rajono įmonių turi tik 1-9 darbuotojus. Taigi, mažų ir vidutinių įmonių svarba rajono ekonomikai – didžiulė. Jos, kaip rodo praktika, ne tik darbo vietos, bet ir naujos idėjos, naujos verslo rūšys, įdomūs sprendimai.
Tačiau jauno verslo bėda yra tai, kad idėjų turintieji žmonės ne visuomet turi pradinį kapitalą joms įgyvendinti, idėjoms vystyti. Kartu tai yra rodiklis, kad rajono žmonės, ypač jaunimas, čia mato perspektyvas dirbti, kurti verslą. Kad nelaukiama, jog kas nors pasiūlys pelningą darbą, o einama sunkesniu, bet rajono raidai svarbesniu keliu – verslas gimsta nuo idėjos, nuo darbo vietos pirmiausia sau, o paskui vystomas toliau, kuriant darbo vietas. Tą rodo statistika: per penkerius metus smulkių ir vidutinių įmonių skaičius rajone išaugo beveik ketvirtadaliu: nuo 517 (2015 m.) iki 659 (2020 m.).
Svarbu ir tai, kad rajono savivaldybė rėmia ne tik tradicines sritis, tokias, kaip lengvai pamatuojamos ir suskaičiuojamos priemonės, bet ir pačių idėjų raidą. Siekdami laimėti 3 tūkst. Eur paramą idėjai, sūlydami inovatyvius sprendimus, rajono verslai bendradarbiavo, telkė pajėgas idėjos sumanymui ir realizavimo planui. Toks konkursas duoda didžiulę vertę ne tik laimėjusios idėjos sumanytojams, bet ir visiems konkurso dalyviams: plečiami įmonių verslo ryšiai, gebėjimas bendradarbiauti, įvairių verslų bendrų sąlyčio taškų paieška, įmonių gebėjimas rasti ir pasinaudoti jau turimais rajono verslo resursais bei įrankiais.

Paramos kryptys – įvairios
Lyginant ankstesnių metų patirtį, matyti, kad rajono įmonėms patraukliausia parama buvo: įrangos, vidaus patalpų įrengimo išlaidų dalinis dengimas (2017 m. šia paramos rūšimi pasinaudojo 16, 2018 m. – 15, 2019 m. – 31 rajono verslo subjektas), taip pat prašyta paramos seminarams, kursams (2017 m. –7 prašymai, 2018 m. – 1, 2019 m. – 12 prašymų). Parama įmonės steigimui taip pat buvo svarbi verslo vystymui: 2017 m. tokios paramos prašė 8, 2018 m. – 11, 2019 m. – 9 verslo subjektai.
Šiemet smulkiajam ir vidutiniam rajono verslui buvo siūloma didelė įvairovė paramos rūšių. Parama paskirstyta šioms veikloms.
Paskolų palūkanų 50 proc. dengimo paramai lėšų poreikis buvo 2630 Eur, tokia parama pasinaudojo 6 įmonės. Paramos suma vienai įmonei: nuo 108 iki 1424 Eur.
Paramos naujai darbo vietai steigti prašė viena įmonė, jai skirta suma – 1274 Eur.
Jei pernai net 31 verslo subjektas prašė paramos steigti įmonę, tai šiemet tokių pageidavimų buvo 11. Populiariausia įmonės forma – mažoji bendrija, tokių būta 7, taip pat paremtas trijų uždarųjų akcinių bendrovių ir vienos individualios įmonės steigimas. Viso šiai paramos rūšiai panaudota 875 Eur. Mažiausiai išlaidų reikėjo įsteigti individualią įmonę – parama tam reikalui buvo 29 Eur. Didžiausia suma – 205 Eur buvo paremtas uždarosios akcinės bendrovės steigimas, mažosioms bendrijoms steigti buvo skirta: 6 bendrijoms po beveik 68 Eur, o vienai – beveik perpus mažesnė suma.
Prašymą sumokėti 50 proc. žemės, žemės nuomos ar nekilnojamojo turto mokesčio pateikė viena įmonė, tam fondas skyrė 279 Eur.
Paramos dalyvauti mokymuose, kursuose, seminaruose prašė 11 verslo subjektų. Populiariausi buvo grožio paslaugų teikėjams skirti mokymai, tokių pageidavo trys prašytojai. Mažiausia mokymams skirta suma buvo 57 Eur, didžiausia – 1200 Eur. Viso šiai paramos sričiai buvo skirta 4283 Eur.
Paramos dalyvauti parodose prašė viena įmonė, ir jai skirta suma yra 116 Eur.
Dvi įmonės pageidavo kurti: viena interneto svetainę, kita elektroninę parduotuvę. Paramai skirta 1051 Eur: vienai įmonei 176, kitai 875 Eur.
Darbo vietų kūrimo paramai įmonėms, laimėjusioms Vietinio užimtumo iniciatyvų programą, skirta 6677 Eur. Viena įmonė steigė 1 darbo vietą, jai skirta 607 Eur, kita – 10 vietų, tam skirta 6070 Eur.
Daugiau nei pusė šiemetinių fondo lėšų skirta ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, kurio vertė viršija 500 Eur, įsigijimui. Tokios paramos pageidavo 46 įmonės. Prašyta paremti ir kompiuterinės įrangos, ir biuro baldų, ir dantų protezavimo įrangos, ir planiravimo kaušų įsigijimą. Mažiausia skirta parama – 142 Eur, didžiausia – 2400 Eur (tokia didelė suma buvo skirta vienai įmonei krovininiam automobiliui įsigyti, kitai – puspriekabei pirkti).
Patalpų nuomos mokesčio kompensacijos prašė viena įmonė, tam skirta 600 Eur.
Socialinio draudimo mokesčio kompensacijos naujai įsteigtoms darbo vietoms prašė dvi įmonės, viena gavo 144 Eur, kita – 1179 Eur paramos.
Informacinių leidinių rengimui, reklamai paramos prašė 8 įmonės, paramos suma – nuo 33 iki 753 Eur vienai įmonei, viso šiai paramos rūšiai skirta 2976 Eur.
Įrangos draudimui kompensacijos prašė viena įmonė, jai skirta 234 Eur.
Verslo idėjos konkurso laimėtojai buvo skirta 3 tūkst. Eur idėjos įgyvendinimui.

Parama verslui – ne tik pinigais
Paramos pasiskirstymas pagal lėšas – vos nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių Eur (paramos lubos – 3 tūkst. Eur) rodo, kad bet kokia parama, net ir nedidelė, rajono smulkiam ir vidutiniam verslui yra aktuali. „Smulkiai įmonei net 300-500 Eur yra didelės lėšos“, – akcentavo rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Burnickas. Platus paramos diapazonas rodo, kad įmonėms svarbios ir aktualios įvairios tokios paramos rūšys ir formos. Ar rajono Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa ateityje bus dar plečiama? „Tikimės, kad šiais sunkiais išbandymų metais, kai traukiasi šalies ekonomika, pavyks paramą išlaikyti maždaug tokią pat, kaip ir ankstesniais metais“, – sakė A. Burnickas.
 
Be materialios paramos, atsiranda ir daugiau galimybių talkinti rajono verslui. Viena jų – besikuriantis „Spiečius“, kuris siūlys įvairų spektrą paslaugų, įskaitant mokymus, įrangą, konsultacijas.
O ką mainais duoda remiamos įmonės? Rajono savivaldybė skelbia, kad paremtos įmonės atnešė dešimteriopą naudą visuomenei ir valstybei savo sumokėtais mokesčiais. 2017 m. jų indėlis į visuomenės gerovę buvo 886 tūkst. Eur, 2018 m. – 860 tūkst. Eur, o 2019 m. – 708 tūkst. Eur.

Jaunam verslui ši parama –
vienintelė galimybė
Rokiškėnas verslininkas Renaldas Blažys Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos parama pasinaudojo antrąjį kartą.
Pašnekovas neslepia: jaunam verslui sunku apsieiti be paramos. Jis ieškojo įvairių tos paramos šaltinių. Tačiau tai, ką siūlo valstybė, Europos Sąjungos fondai, nors ir popieriuose atrodo gražiai, tačiau praktiškai sunkiai pasiekiama. „Mano verslui parama buvo be galo svarbi. Todėl ieškojau įvairiausių būdų ją gauti, dairiausi, ką siūlo valstybė, svarsčiau rašyti projektus Europos Sąjungos lėšoms gauti. Bet ten kalbama apie labai dideles, vaizdžiai kalbant, kosmines sumas. O labai didelės sumos reiškia ir labai dideles rizikas. Mažam verslui tokią paramą gauti faktiškai neįmanoma. O štai rajono savivaldybė siūlo puikias galimybes“, – sakė pašnekovas.
Pašnekovo verslo sritis – apgyvendinimo paslaugos. „Mūsų įmonė, UAB „Everena“ užpildė atsivėrusią šios srities verslo nišą. Mat anksčiau apgyvendinimo paslaugos arba buvo taikomos žemesniam kainų segmentui: tiesiog lova nakvynei, arba aukštos klasės. Nebuvo vidutinės klasės paslaugų. Tą nišą mes ir nusprendėme užpildyti“, – verslo idėją pasakojo R. Blažys.
Kaip jau minėta, jis paramos kreipėsi dukart. Pirmoji parama buvo investuota į ilgalaikį turtą, skirta pritaikyti patalpoms. Kitaip sakant, verslui skirtame pastate buvo pakeisti langai. Antrą kartą, šiemet, R. Blažys paramos prašė kitam ilgalaikiam turtui – baldams – įsigyti. Pašnekovas atviras: tokia investicija, kaip langai, baldai, tarnaus daugelį metų.
Savo lėšas investuoti jaunam verslui yra sudėtinga. Juolab šiemet, kai apgyvendinimo paslaugos atsidūrė labiausiai nukentėjusiųjų nuo covid-19 sąraše.
Visgi atsigavimo ženklų ir perspektyvų yra. Mat tarp pirmosios ir antrosios epidemijos bangų, R. Blažio verslas rodė gerų ženklų. Vidutiniame kainų segmente, į kurį ir taiko įmonė, buvo juntamas ir įmonių, ir pavienių turistų dėmesys Rokiškio kraštui. Ne viena šeima čia pasiliko poilsiauti kelioms dienoms. „Taigi, tikime, kad po covid-19 bangos ateis geresni laikai. O rajono savivaldybės parama jaunam verslui padeda mums su didesniu pasitikėjimu ir optimizmu žvelgti į ateitį“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis atviras – savivaldybė pati rodė dėmesį ir suinteresuotumą padėti verslui. Apie kažkokias biurokratines kliūtis, popierizmą – nė kalbos. „Atvirkščiai, jutome didelę paramą ir palaikymą. Labai stengėsi savivaldybės specialistai. Pamatę trūkumus, pranešdavo, patardavo, kaip juos ištaisyti. Pačiais geriausiais žodžiais galiu apibūdinti savivaldybės atstovės Justinos Daščioraitės pastangas talkinti ir padėti“, – kalbėjo pašnekovas. Jis akcentavo, kad svarbu ne tik finansinė parama verslui, bet ir jam rodomas dėmesys, suvokiama jo svarba.
Jo teigimu, pateikti prašymus, užpildyti paraišką – nesudėtinga. Tam nereikia samdyti kažkokių konsultantų, toje srityje besispecializuojančių įmonių. Pakanka tik sutelkti įmonės vadovo bei buhaltero pastangas. Juolab, kad savivaldybės specialistai geranoriškai patarė ir padėjo.
„Mano patirtis rodo, kad kreiptis į rajono savivaldybę paramos smulkiam ir vidutiniam verslui tikrai verta“, – pabrėžė R. Blažys. Jis sako, kad tokia parama artimiausiu metu bus ypač aktuali, nes covid-19 epidemija labiausiai palietė jaunus verslus. Ir jiems parama reiškia galimybę ramiau ir optimistiškiau žvelgti į ateitį.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video