Seimui nepavyko atmesti prezidento veto – rinkimų kartelė lieka 5 procentai (0)

Publikuota: 2020-01-14 Kategorija: Politika
Seimui nepavyko atmesti prezidento veto – rinkimų kartelė lieka 5 procentai
BNS nuotr. / Seimui nepavyko atmesti prezidento veto – rinkimų kartelė lieka 5 procentai

Seimui antradienį nepavyko atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto – kartelė rinkimams į parlamentą lieka 5 proc., o koalicijoms 7 procentai. 

Už tai, kad 3 proc. kartelę nustatančios prezidento grąžintos Seimo rinkimų įstatymo pataisos būtų priimtos iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 51 ir du parlamentarai susilaikė.

Šalies vadovo grąžinto įstatymo priėmimui, taip atmetant jo veto, reikėjo ne mažiau kaip pusės Seimo narių, t. y. 71 balso „už“.

Už tai, kad G Nausėdos veto būtų atmestas, balsavo valdantieji „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai bei dais Seimo narių Mišrios grupės narių.

Prieš žemesnę rinkimų kartelę balsavo opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai.

Diskusijoje dėl Seimo rinkimų įstatymų pataisų daugiausiai kalbėjo prezidento poziciją palaikantys opozicijos atstovai.

Nuo valdančiųjų „valstiečių“ kalbėjo vienintelis Dainius Kepenis, kuris tvirtino, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

„Tos valstybės, kur gyvena laimingiausi žmonės, turi du-tris procentus, vieną procentą“, – sakė D. Kepenis. 

Opozicinių konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas diskusijoje teigė, kad „bandymas įveikti prezidento veto nėra nuoširdus noras padidinti demokratijos Lietuvoje, o noras išspręsti tam tikrus grupinius interesus“.

„Priėmę šį įstatymą jūs sukursite politinį ir teisinį chaosą Lietuvoj. Jau dabar Europos parlamento kartelė yra 5 proc., savivaldos rinkimų kartelė – 4 proc., įveikus prezidento veto Seimo kartelė liks 3 proc., tai yra chaosas, kuris liudija, kad jūs sprendžiat asmeninius, grupinius interesus, o ne bandot sistemiškai pertvarkyti mūsų rinkimų sistemą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Situacija labai elementari, yra („socialdarbiečių“ – BNS) G. Kirkilo ir J. Bernatonio grupuotė, kuriai per sunku buvo atsisveikinti su šiltom valdžios kėdėm, ryžosi sudraskyti Socialdemokratų partiją, rinkėjai tą jų veiksmą kritiškai įvertino, mato jie savo varganus reitingus, o kaip išsigelbėjimo ėmėsi barjero mažinimo“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.

Centro partijos vadovas Naglis Puteikis tvirtino, kad „kuo daugiau rinkėjų turės galimybę turėti savo atstovų Seime, tuo geriau demokratijai“.

„Taip, mažų partijų atstovai piktesni, aršesni, bet dabartinei Lietuvos politinei sistemai mažųjų partijų atstovai kaip Dagys, Radžvilas, Kuolys būtų geri pipirai ir būtų kaip tik rinkėjų naudai“, – sakė N. Puteikis.

Pataisas dėl rinkimų kartelės mažinimo Seimas priėmė gruodį, daugiausiai valdančiųjų balsais. Jie laikosi pozicijos, kad nuleidus kartelę Seime bus atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui.

G. Nausėda pataisas vetavo argumentuodamas, kad žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.

Taip pat prezidentas pažymėjo, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.

Dabar partijos dalyvauja mandatų dalybose daugiamandatėje apygardoje pasiekusios 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.

Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video