Seime prasidėjo diskusijos dėl atnaujinto šių metų biudžeto (0)

Publikuota: 2021-05-18 Kategorija: Politika
Seime prasidėjo diskusijos dėl atnaujinto šių metų biudžeto
Rokiškio Sirena nuotr. / Pinigai

 Seimui antradienį pateiktas atnaujintas 2021 metų valstybės biudžetas. 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, koronaviruso krizės padariniams mažinti, pagalbos priemonėms ir naujai ar ilgiau nei planuota trunkančiai pagalbai finansuoti šiemet numatoma skirti papildomai apie 580 mln. eurų. 

Jos teigimu, dokumentas tikslinamas siekiant suvaldyti pandemijos pasekmes ir finansuoti verslą bei gyventojus pasibaigus karantinui, kad būtų galima sklandžiai grįžti į normalų gyvenimą. 

„Pagrindinės lėšos nukreipiamos į sveikatos sektorių, į socialinės apsaugos priemones ir tam tikros mokestinės pagalbos priemonės, nukreiptos į labiausiai nukentėjusius sektorius“, – Seime teigė finansų ministrė, pristatydama patikslintą biudžeto projektą. 

Iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiemet numatyta apie 150 mln.  eurų investicijų, vienišo asmens išmokai ir neįgaliųjų įdarbinimui – apie 30 mln. eurų.

„Geresnius lūkesčius dėl darbo užmokesčio fondo ir bendrojo vidaus produkto augimo suvalgo pagalbos verslui priemonės, tikėtina tai yra laikina lengvata, kuri yra planuojama, kad galios pusantrų metų“, –  aiškino ministrė.  

Dėl laikinos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams šiemet pajamų į biudžetą bus nesurinkta 36,5 mln. eurų. 

Šių metų valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams PSDF biudžete papildomai siūloma skirti beveik 75 mln. eurų.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas numatyta didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodrai“ bus skirta 60 mln. eurų ligos išmokoms kompensuoti.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketinama pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama gruodį (5,3 mlrd. eurų). 

Šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei pernai gruodį patvirtintame biudžete. 

„Deficitas yra ženklus, nes pandemijos suvaldymas turi savo kainą“, – sakė ministrė. 

Valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc. BVP, šiemet turėtų išaugti iki 52,3 proc., o 2023 ir 2024 metais stabilizuotis ties 58,1 proc. BVP.  

„Mūsų tikslas neperžengti Mastrichto kriterijaus“, – teigė G. Skaistė.   

Anot ministrės, vidutiniu laikotarpiu skolos kaina „išlieka žemame lygyje“ – iki 0,2 proc. 

„Skolintis galimybės šiandien yra pakankamai palankios“, – teigė ministrė.  

Tačiau G. Skaistė pabrėžė, kad matant kitų šalių skolos augimą, tikėtina, kad po tam tikro laiko ir centrinių bankų politika gali keisti ir skolų aptarnavimo kaštai ilguoju laikotarpiu išaugtų.  

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad deficito augimas nėra pavojingas, nes gyvenama ekstremaliomis sąlygomis.  

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video