Rajono tarybos posėdyje – tylos minutė ir ginčai dėl Obelių vaikų globos namų baldų bei žoliapjovių (4)

Paskutinįjį 2019 m. Rokiškio rajono tarybos posėdį meras Ramūnas Godeliauskas pradėjo liūdna gaida: tylos minute pagerbtas režisierius Jonas Korenka, kaip tik tą dieną atgulęs amžinojo poilsio. Po tylos minutės – metas kasdieniams darbams. Vienas svarbiausių klausimų – Obelių vaikų globos namų tolesnis likimas: ar juos perims rajono savivaldybė.

Apie dviračius ir žoliapjoves

Rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas, pristatydamas klausimą, kalbėjo apie pagrindą keisti vaikų globos namų priklausomybę. „Kas pasikeitė, klausia rajono tarybos nariai. 2015 m. Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakyme numatyta stacionarių vaikų globos namų pertvarka, į kurią įtraukti ir Obelių vaikų globos namai“, – pagrindą apibrėžė V. Giedrikas.

Kilo klausimų ir dėl Obelių vaikų globo namų pastato. Mat dalis jo – avarinės būklės. Tai patvirtinta ir  prieš dvi savaites priimtame Vyriausybės nutarime, kuriuo dalis jungtinio korpuso pripažinta avarinės būklės. V. Giedriko teigimu, iki perdavimo ta dalis bus nugriauta. Kliūtys pašalintos ar baigiamos pašalinti.

Rajono tarybos narys Algis Čepulis teiravosi, kodėl į perduodamo turto sąrašą neįtraukta organizacinė technika, baldai, žoliapjovės, traktoriukai.  „Ar tai slepiasi po kitu turtu?“, – klausė jis. V. Giedrikas paaiškino, kad rajono tarybos posėdžiui pateiktas toks sąrašas, kokį jį sudarė įstaiga, surašyta tai, kas realiai yra.

Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė paaiškino, kad į sąrašą įtrauktas tik ilgalaikės vertės turtas virš 500 Eur. Kas nusidėvėję, ir ko vertė tokios sumos nesiekia, tų daiktų sąraše nėra.  Ministerijos atstovė užtikrino, kad nei žoliapjovių, nei baldų niekas nepasiims, ir net tas turtas, kuris sąraše neįrašytas, bus perduotas. 

A. Čepuliui antrino tarybos narys Irmantas Tarvydis. „Ar nNeatrodo, kad perdavimo akte surašyti ir daiktus su nuline verte. A gausime tai, ko nėra surašyta? Gal yra žoliapjovės, yra nėra. Nes kad nebūtų rajono tarybai paskui teikiamas klausimas, kad reikia įsigyti tuos daiktus“, – sakė jis.

„Sudarydami sąrašą, laikėmės įstatymo. Vyriausybės nutarimo ne pagal teisės aktus daryti negalime. O perdavimo akte nurodysime viską, ką perduosime. Ne pirmą įstaigą perduodame. Jei manim nepasitikite, pasiklauskite kolegų iš kitų savivaldybių“, – siūlė ministerijos atstovė.

Kiek kainuos?

Rajono tarybos narys Antanas Vagonis teiravosi, kiek kainuos rajono biudžetui Obelių globos namų išlaikymas? Ministerijos atstovė D. Urbonaitienė paaiškino, kad ministerija šios įstaigos veiklos funkcionavimui bus skirta 310 tūkst. metams, ta suma nekis penkerius metus. Taip pat beveik 200 tūkst. Eur bus skirta vaikams, kurie globos namuose buvo apgyvendinti iki 2007 m. sausio 1 d. Ministerijos atstovės teigimu, vieno vaiko išlaikymo kaštai mėnesiui yra 780 Eur, o bus skirta virš 1000 Eur.

Įstaiga turi pajamų ir iš kitų savivaldybių. „Visą šios paslaugos biudžetą biudžetą atiduotume, dar skirtume 300 tūkst. paslaugų plėtrai. Vaikai nuauga. Vien tik kitąmet 6 vaikai iškeliaus iš globos namų, o sumos 5 m. nemažinsim. Po 5 metų liks tik 14 vaikų iš dabar esančių 37. Ta suma bus investuota į paslaugų plėtrai“, – aiškino D. Urbonaitienė.

Tokios institucijos, kaip Krizių centras, kitos paslaugos globos namuose teikiamos paslaugos dabar kainuoja virš 200 tūkst. Eur metams. Meras R. Godeliauskas užtikrino, kad valstybės skiriamų sumų užteks ir rajono savivaldybei iš savojo biudžeto nereikės skirti papildomų lėšų.

Tarybos narys Gintaras Girštautas teiravosi, kaip, keičiantis įstaigos šeimininkams, bus tvarkomi einamieji namai. Tokie, kaip konkursas dar vieniems bendruomeniniams nams. Konkursas dar nebaigtas. D. Urbonaitė užtikrino, kad konkursui nesibaigus šiemet, pinigų rajono savivaldybė nepraras.

Apie tolesnes perspektyvas

Tolesnė veikla: kadangi Obelių vaikų globos namuose nuolat mažėja vaikų, kilo klausimas ir dėl tolimesnės šių namų perspektyvų. Manoma, kad ateityje, kad galbūt, namai būtų jungiami su  Socialinės paramos centru.

Tarybos narys Vytautas Vilys teiravosi, kodėl apskritai reikalingi tokie pokyčiai. Ar tai tik dėl Prezidentūros nuostatos, kad neturi likti didelių vaikų globos namų?  Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka – jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją. Nuo 2014 m. vaikų globos namų deinstitucionalizacija sistemingai vykdoma ir Lietuvoje. „Ne ministerijos reikalas iš Vilniaus valdyti tokius globos namus. Tik jums geriausia spręsti, ko reikia tiems vaikamsׅ, – sakė D. Urbonaitienė. Ji pabrėžė, kad ministerija prieš atiduodama įstaigas rajonų savivaldybėms, jas pertvarko. „Sutvarkom ir atiduodam, kad neužkrautume pertvarkos naštos“, – sakė ji.

Tarybos narė Dijana Meškauskienė klausė apie kitų įstaigų perspektyvas, pavyzdžiui, Skemų socialinės globos namų.  „Jų gyventojai irgi keliami į grupinius namus. Pensionato tokie pastatai, sutvarkyti, įrengti.  Kas juose bus, kur panaudoti infrastruktūrą?“, – klausė ji.

D. Urbonaitienė aiškino, kad pertvarka palies ne tik vaikų globos namus, bet ir kitas socialines įstaigas. Ir ministerija palaikys savivaldybių iniciatyvas įveiklinti tuos pastatus. Kaip pavyzdžius ji pateikė Pabradės ir Jurbarko vaikų namų pertvarkos. „Iš pradžių Švenčionių savivaldybė nematė poreikio įveiklinti. Dabar viskas pasikeitė, savivaldybė tame pastate numatė, kad Švenčionyse bus darželis. O Jurbarke buvusiame vaikų globos namų pastate bus privatūs senelių namai. Kiekvienos įstaigos pertvarka analizuojama, daromi projektai, dėliojama, investuojama. Skemų pervarkai bus žiūrimas viso regiono poreikis. Nebus taip, kad savivaldybė bus palikta viena su problemomis ir pastatais“– aiškino ministerijos atstovė.

Globėjai ar įstaiga?

Rajono tarybos narys Egidijus Vilimas teigė, kad norėtų tuo klausimu pasisakyti.  „Ilgai galvojau dėl klausimo. Svarstomi strateginiai klausimai, kuriems reikia ilgesnės diskusijos. Šitas klausimas neaiškus, ar keičiasi strategija: iš institucinės globos į neinstitucinę. Vienos institucijos pakeitimas kita, nereiškia neinstitucinės globos. Yra nuostata, kad vaikai turi augti šeimose. Jei šeimą ištiko nelaimė, reikia laikinos globos. Einame globėjų, laikinų ir nuolatinių, linkme. Reikia stiprinti tas lėšas atsisakyti institucinės globos: šeimynų, bendruomeninių namų. Reikia skirti lėšas: kontroliuoti šeimas, kad jos tinkamai rūpintųsi vaikais, jei nutinka nelaimės, reikia užtikrinti vaikus kur padėt, o jei nepavyksta, surasti globėjus. Jiems skirti pinigus. Manau, klausimas neparuoštas. Aš apskritai nepritariu, kad vaikų globai būtų organizuojami bet kokia forma. Be to, teikiant rajono tarybai tokį svarbų klausimą,  reiktų pateikti preliminarų susitarimą su ministerija, rajono savivaldybės derybines pozicijas. Tame susitarime lėšos numatytos penkeriems metams, o kas bus po septynerių? Jei mažės vaikų,  dalis lėšų turi būti skiriama neinstitucinei globai plėtoti. Kokį planą nusistatysime. Turime garantuoti neinstitucinės globos plėtrą“, – akcentavo E. Vilimas.

Į jo abejones atsakė Gytis Baltrūnas, Panevėžio ir Utenos apskričių institucinės pertvarkos ekspertas. „Bendrai apie pertvarką. Gaunate didelę sumą pinigų, kiek pati savivaldybė tikrai neskirtų tokiam vaikų skaičiui. Kodėl bendruomeniniai namai nelaikyti institucine globa? Tai priartinimas prie globos šeimos. Jei vaikui 14-16 metų, jis yra praradęs du globėjus, jis nebenori būti globėju. Iš didelių globos namų į globėjų šeimą ateinantiems vaikams keista, kad, pavyzdžiui, iš šaldytuvo imti, kiek nori, kada nori. Susiformavusiems dideliuose namuose, vaikams reikia pasidaryti labiau namų vaikais. O kodėl nėra daug iniciatyvių globėjų? Nes vaikai kartais būna ir labai „sunkūs“. Normalu, kad globėjas, imantis globoti 14-16metų „sunkų“ vaiką, sako po pusmečio, kad nenori. Obelių vaikų globos namus gaunate su didelėmis iniciatyvomis. Pavyzdžiui, krizių centras: siekiant neatskirti vaiko, reikia imti jau visą šeimą. Kita savivaldybė iš jūsų pirktų tas paslaugas. Gera starto pozicija. Ministerija ne ta įstaiga, kuri gali vadovauti vaikų namams. Savivaldybė turi planuoti ir strateguoti tas paslaugas“, – teigė jis.

Tarybos narys Gintaras Girštautas teigė, kad dabar susiklostė unikali situacija ir dabartinė valdžia finansuoja daug. Palaukę ilgiau, turėsim bėdų“, – sakė jis. Tarybos nariui antrino ir institucinės tvarkos ekspertas: „Dabar labai palankus periodas. Vėliau galite nebegaut subsidijų, palanku planuoti savo paslaugas“.

Už tai, kad Obelių vaikų globos namai pereitų rajono savivaldybės žinion, balsavo 22 rajono tarybos nariai, vienas buvo prieš. O rajono tarybos narys Tadas Stakėnas nuo šio klausimo nusišalino, nes jis yra Obelių vaikų globos namų direktorius.