Rajono meras nesijaudina dėl Konstitucinio teismo sprendimo perskaičiuoti merų algas (0)

Konstitucinis teismas sprendė klausimą dėl šalies miestų ir rajonų merų bei vicemerų atlyginimų. Paklaustas, ką mano apie Konstitucinio teismo sprendimą, rajono meras Ramūnas Godeliauskas atviras: „Kandidatuodamas į rajono merus nė nežinojau, kokia bus alga“. Be to, kad ir kokia būtų nauji šalies savivaldybių merų ir vicemerų atlyginimų apskaičiavimo tvarka, ji vis tiek bus taikoma tik po to, kai kadenciją baigs kovą savivaldybių tarybose tiesiogiai išrinkti merai.

Pasikeitė mokesčių skaičiavimo tvarka

Kaip skelbiama rajono savivaldybės tinklalapyje, 2019 m. I ketvirtį rajono mero kasmėnesinė alga buvo 3660 Eur. Neatskaičius mokesčių. 2018 m. III ketvirtį ji buvo 2829 Eur, o IV ketvirtį – 2743 Eur. Ženklus mero algos padidėjimas sietinas su pasikeitusia mokesčių skaičiavimo tvarka: dabar visus mokesčius moka darbuotojas (anksčiau socialinio draudimo mokestį mokėjo darbdavys, – aut. past.).

Vicemeras šių metų pirmąjį ketvirtį gavo 2598 Eur kasmėnesinės algos, o pernai II pusmetį – 1988 Eur. algos.

Pagal savivaldybės dydį

„Rokiškio Sirena“ primena, kad dabar mero alga skaičiuojama pagal tai, kiek konkrečioje savivaldybėje gyventojų. Jei jų daugiau nei 100 tūkst., mero pareiginės algos koeficientas – 19 Jei mažiau, pareiginės algos koeficientas – 18. Šie koeficientai yra dauginami iš pareiginės algos bazinio dydžio, kuris šiais metais siekia 173 Eur. Be to, kaip ir kiekvienam valstybės tarnautojui, merui skiriamas priedas už ištarnautus valstybei metus.

Remiantis šia tvarka, didesnes algas kol kas gauna vos penkių miestų merai.

Prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Įstatymas) priedėlio I skirsnio 5 punktas, kuriame nustatyti savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

Ginčytu teisiniu reguliavimu buvo nustatyta, kad tų savivaldybių, kurių teritorijoje gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, merų ir jų pavaduotojų pareiginei algai apskaičiuoti taikomas didesnis pareiginės algos koeficientas, nei tų merų ir jų pavaduotojų, kurie vadovauja mažesnėms savivaldybėms. Kitaip tariant, savivaldybių merų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis priklausė nuo to, kokio dydžio savivaldybei meras vadovauja, visas savivaldybes suskirsčius į dvi grupes pagal vienintelį kriterijų – savivaldybės gyventojų skaičių, mažesnį arba didesnį nei 100 tūkst. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pagal šį teisinį reguliavimą 5 savivaldybių merai ir jų pavaduotojai gaudavo didesnę pareiginę algą nei likusių 55 savivaldybių.

Konstitucinis teismas pažymėjo, kad šalies savivaldybės gali gerokai skirtis ne tik jų teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi, bet ir, be kita ko, savo dydžiu, savivaldybės kompetencijai priskirtų spręsti klausimų apimtimi dėl jų reikšmingumo ir sudėtingumo. Taigi savivaldybių politikų veiklos apimtis ir jiems tenkančios atsakomybės mastas taip pat gali skirtis dėl atitinkamos savivaldybės ypatumų, todėl teisiniu reguliavimu diferencijuojant merų (merų pavaduotojų) darbo užmokesčio dydžius turi būti atsižvelgiama ir į šią jų veiklos specifiką.

Apie atlyginimą negalvojo

Paklaustas, kaip vertina Konstitucinio teismo sprendimą, rajono meras R. Godeliauskas kalbėjo atvirai: kad ir kokie bebūtų pokyčiai, jie nepalies dabartinių merų ir vicemerų. Naujoji atlyginimų skaičiavimo tvarka bus taikoma tik nuo kitos kadencijos. Mat pagal šalies įstatymus asmuo negali kadencijos pabaigoje gauti mažesnio atlyginimo už darbą nei jos pradžioje.

Be to, kaip sako R. Godeliauskas, ne dėl atlyginimo jis pretendavo tapti rajono meru. „Kandidatuodamas nė nežinojau mero algos dydžio“, – sakė jis.